Vienas iš brolių Kouachi, sausio 7 d. surengusių išpuolį prieš savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiuje, minėjo A. al Awlaki kaip savo operacijų vadą. Prieš savo žūtį vienas iš brolių vienam Prancūzijos naujienų tinklui sakė: „Mane, Cherifą Kouachi, pasiuntė „al Qaeda“ Jemene. Aš ten nuvykau ir šeichas Anwaras al Awlaki finansavo mano kelionę“.
JAV pareigūnai tvirtina, kad kitas brolis – Saidas Kouachi – 2011 metais Jemene praleido kelis mėnesius ir buvo apmokytas „al Qaeda“.
A.al Awlaki „al Qaeda“ padalinį Jemene kurstė atakuoti Vakarus ir yra laikomas vienu įtakingiausių dvasininkų sukarinto islamo pasaulyje, svetainėje cnn.com rašo Peteris Bergenas. Tiesą sakant, A. al Awlaki turėjo didžiulės įtakos daugeliui stambesnių teroristinių atakų ir sąmokslų Vakaruose per pastaruosius penkerius metus ir šią įtaką išsaugojo netgi po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama prieš penkerius metus davė nurodymą nukauti jį per bepiločio lėktuvo ataką.
A.al Awlaki turėjo įtakos ir broliams Carnajevams, kurie 2013 metais surengė bombų sprogimus per Bostono maratoną.
Jis taip pat įkvėpė Carlosą Bledsoe, kuris 2009 metais apšaudė kariuomenės naujokų centrą Arkanzaso Litl Roko mieste, nužudydamas vieną amerikiečių kareivį. Po šių atakų C. Bledsoe pareiškė, kad dvasinio įkvėpimo jam suteikė A. al Awlaki.
Majoras Nidalas Hasanas Teksaso Fort Hudo mieste 2009 metais nužudė 13 žmonių, išsiuntęs A. al Awlaki 13 elektroninių laiškų, kurie buvo žinomi Federaliniam tyrimų biurui (FTB). A. al Awlaki nedavė nurodymo šiai atakai, bet įkvėpė N. Hasaną.
Tuo tarpu „apatinių sprogdintojui“ Umarui Faroukui AbdulMutallabui A. al Awlaki 2009 metų rudenį virš vieno Jungtinių Valstijų miesto pavedė susprogdinti amerikiečių lėktuvą. Po 2009 metų Kalėdų, kai saugumo pareigūnai sužlugdė U. F. AbdulMutallabo bandymus virš Detroito susprogdinti keleivinį lainerį apatiniuose drabužiuose paslėptais sprogmenimis, per U. F. AbdulMuttalabo tardymus FTB galutinai paaiškėjo, kad atlikti šią operaciją jaunam nigeriečiui nurodė A. al Awlaki.
A. al Awlaki įtaka
Kodėl A. al Awlaki tapo toks įtakingas? Kitaip negu virtinė kitų „al Qaeda“ lyderių, pavyzdžiui, Osama bin Ladenas, jis buvo dvasininkas, taigi galėjo dėtis svarbia religijos figūra. Be to, A. al Awlaki daug laiko gyveno Jungtinėse Valstijose, todėl su savo pasekėjais galėjo kalbėtis šnekamąja amerikiečių anglų kalba.
Vienu metu jis pareiškė, kad „džihadas tampa amerikietiškas, kaip obuolių pyragas“. Trečia, daug jo pamokslų galima aptikti svetainėje „YouTube“, kur jie yra prieinami iki šiol.
Anwaras al Awlaki JAV piliečiu tapo pagal gimimo vietą: 1971 metais jis gimė Naujosios Meksikos Las Kruseso mieste, kol jo tėvas iš Jemeno studijavo Naujosios Meksikos valstijos universitete. Po šešerių metų jo šeima persikėlė į Jemeną, bet A. al Awlaki grįžo atgal į Jungtines Valstijas lankyti koledžo ir pasiliko Amerikoje ilgam laikui.
Baigęs mokyklą, Kolorado universitete jis studijavo inžineriją.
1995 metais A. al Awlaki persikėlė į San Diegą, kur pradėjo dirbti dvasininku Al Ribato mečetėje.
A.al Awlaki taip pat įstojo į San Diego universitetą, kur gavo švietimo magistro laipsnį. San Diege A. al Awlaki susipažino su dviem vyrais, kurie, kartu su 17 bendraminčių, pakeis Amerikos istoriją. Tai buvo Khalidas al Mihdharas ir Nawafas al Hazmi.
CŽV sekė Kh. al Mihdharo ir N. al Hazmi veiksmus, kai 2000 metų sausio 5 dieną jie pasirodė „al Qaeda“ viršūnių susitikime Malaizijoje. Po dešimties dienų nuo suvažiavimo Malaizijoje, 2000 metų sausio 15-ąją, jie atskrido į Los Andželą. Abu vyrai taip pat pradėjo leisti laiką su A. al Awlaki. Likus trims mėnesiams iki rugsėjo 11-osios atakų, A. al Awlaki išrašė N. al Hazmi 175 dolerių čekį.
Po išpuolių Niujorke ir Vašingtone A. al Awlaki dėl šių įtartinų kontaktų iš karto tapo intensyvaus FTB susidomėjimo objektu. Rugsėjo 11-osios atakos buvo surengtos antradienį, o jau šeštadienį FTB pasibeldė į A. al Awlaki duris. FTB agentai su šiuo dvasininku taip pat buvo susitikę dar tris kartus ir vėliau daugelį savaičių slapta sekė jo baltos spalvos automobilį „Dodge Caravan“.
Tuo metu FTB negalėjo pasakyti, ar A. al Awlaki kelerius metus iki rugsėjo 11-osios išpuolių tiesiog atsitiktinai susidurdavo su būsimais teroristais, ar šio dvasininko socialinis ratas iš tikrųjų rezgė kažką piktavališko. Iki ankstyvo 2002 metų pavasario A. al Awlaki Vašingtone studijavo George`o Washingtono universiteto doktorantūroje, bet nusprendė išvykti iš šalies.
2002 metų kovą A. al Awlaki atvyko į Londoną ir čia rado tinkamesnę bendraminčių aplinką negu Jungtinėse Valstijose. Dėl palyginus didelio čia gyvenančių islamo ekstremistų skaičiaus ir liberalių žodžio laisvės įstatymų Didžiosios Britanijos sostinė kartais net būdavo vadinama „Londonistanu“.
Įkalinimas Jemene
Londone praleidęs dvejus metus, A. al Awlaki grįžo į Jemeną. 2006 metais jis buvo pasodintas į Jemeno kalėjimą. Pats A. al Awlaki sakė, kad tokia bausmė jam buvo skirta už intervenciją į vieną iš Jemeno genčių konfliktų, kurie dažnai būna kruvini. Tačiau Jungtinių Valstijų vyriausybė tvirtino, kad jis buvo įkalintas dėl vieno „al Qaeda“ sąmokslo pagrobti vieną JAV pareigūną.
Tuo periodu FTB toliau domėjosi A. al Awlaki ir jį apklausė, kol jis sėdėjo Jemeno kalėjime. 2007 metų gruodį dvasininkas buvo paleistas. Pažinojusieji A. al Awlaki teigė, kad jis iš kalėjimo išėjo kur kas griežtesnių pažiūrų.
Kol A. al Awlaki buvo paleistas, jis tapo svarbiu angliškai kalbančio radikaliojo islamo pasaulio dvasininku, pas kurį atsakymų ieškodavo daugybė kovotojų. O. bin Ladenas tebebuvo įkvepiantis „al Qaeda“ tinklo lyderis, tačiau jis buvo nepasiekiamas savo slėptuvėje Pakistane. Tuo tarpu kovotojai Vakaruose angliškai galėdavo kalbėtis su A. al Awlaki per jo svetainę.
Iš 250 asmenų, kurie po rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose buvo apkaltinti ar nuteisti dėl vienokio ar kitokio vaidmens teroristinėje veikloje, 62 turėjo A. al Awlaki raštų ar pamokslų, arba įvardijo jį kaip savo įkvėpėją. Dar šeši asmenys su juo susirašinėjo laiškais ar vyko į Jemeną susitikti, rodo „New America“ duomenys.
Diskusijos dėl bepiločio
Po Kalėdų dienos sąmokslo visas dėmesys nukrypo į A. al Awlaki, tapusį „al Qaeda“ padalinio Jemene planų atakuoti Jungtines Valstijas lyderiu. Aukšti Baltųjų Rūmų pareigūnai pradėjo svarstyti, ar nereikėtų jo nukauti. A. al Awlaki jau nebebuvo vien tik kovotojus Vakaruose įkvėpdavęs dvasininkas.
Tai buvo reikšmingos diskusijos: dar niekada prezidentui ir jo patarėjams neteko svarstyti, ar duoti leidimą Amerikos piliečio nužudymui.
Prezidentas Barackas Obama ir nedidelė nacionalinio saugumo pareigūnų komanda tapo ir A. al Awlaki prisiekusiaisiais, ir teisėjais, ir mirties bausmės vykdytojais.
Praėjus kelioms dienoms nuo Kalėdų sąmokslo, B. Obama davė žodinį pritarimą nukauti A. al Awlaki. Nors JAV prezidentui būdavo sunku priimti kai kuriuos sprendimus dėl kovotojų nužudymo, sprendimas nukauti A. al Awlaki buvo vienas iš lengvesnių, teigė aukštas B. Obamos administracijos pareigūnas, kalbėjęs su autoriumi. B. Obamai pakako įrodymų, kad A. al Awlaki nuolat rezga planus, kaip nužudyti amerikiečius.
2010 metų vasarą „al Qaeda“ Jemene išleido pirmąjį anglų kalba leidžiamo žurnalo „Inspire“ numerį. Jame išryškėjo, kaip A. al Awlaki vadovaujama grupuotė buvo apsėsta tų, kurie tariamai „dergia“ islamą.
Debiutiniame „Inspire“ numeryje buvo paskelbtas „Taikinių sąrašas“, į kurį buvo įtraukti Flemmingas Rose`as ir Kurtas Westergaardas – redaktorius ir karikatūristas, atsakingi už pranašo Mahometo karikatūras, 2005 metais pasirodžiusias Olandijos laikraštyje „Jyllands – Posten“.
Į šį sąrašą pateko ir Molly Norris, Sietle gyvenanti karikatūristė, kuri 2010 metais inicijavo „Mohameto piešimo dieną“.
„Inspire“ ragino juos nužudyti ir skelbė A. al Awlaki straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad pranašą juodinantys žmonės „įžeidžia daugiau kaip milijardą musulmonų visame pasaulyje. Mes kovosime už jį, mes kurstysime, mes sprogdinsime ir mes žudysime“.
A.al Awlaki internete taip pat paskelbė valandos trukmės pamokslą „Dulkės niekada nenusės“. Šnekamąja amerikiečių anglų kalba jis ragino žudyti visus, „dergiančius“ pranašą Mahometą. Savo pamoksle A. al Awlaki sakė: „Islamo ir jo pranašo įžeidinėjimas yra priežastis skatinti musulmonus žudyti visus, kurie taip elgiasi“.
2011 metų gegužės 5-ąją, vos po trijų dienų, kai Pakistano Abotabado mieste per amerikiečių specialiųjų pajėgų SEAL reidą buvo nušautas O. bin Ladenas, B. Obamai nacionalinio saugumo komanda pranešė turinti gerų naujienų apie A. al Awlaki buvimo vietą Jemene.
Iš bazių Rytų Afrikoje ir Saudo Arabijoje, taip pat JAV karinių laivų, plaukiojančių Arabijos jūroje, buvo pakelti bepiločiai orlaiviai, sekantys A. al Awlaki. Gegužės 5-osios vakarą specialiųjų operacijų planuotojai pasiuntė bepilotį „Predator“, lėktuvus „Harrier“ ir vieną orlaivį sekti paskui A. al Awlaki, kuris vienu pikapu važiavo per Šabvos dykumą pietinėje Jemeno dalyje.
Tačiau A. al Awlaki automobilis lėkė dideliu greičiu ir lėktuvų įgulos negalėjo užfiksuoti lazerinių ginklų ties greitai judančiu taikiniu.
Kiti žvalgybiniai duomenys apie A. al Awlaki buvimo vietą pasirodė rugsėjo mėnesį. Šį kartą besislapstančio dvasininko medžioklė persikėlė prie šiaurinės Jemeno sienos su Saudo Arabija.
Vienas „al Qaeda“ narys, kalinamas Jemene, sakė, kad A. al Awlaki slėpėsi viename name Chašefo mieste. Tačiau A. al Awlaki padarė vieną klaidą: užuot dažnai keitęs savo slėptuves, jis minėtame name Chašefe pasiliko dviem savaitėms. Dvasininkas gyveno namuose apsuptas vaikų ir tikriausiai buvo įsitikinęs, kad vaikai sumažins riziką, jog amerikiečiai atakuos jį bepiločiu orlaiviu.
2011 metų rugsėjo 30-osios, penktadienio, rytą A. al Awlaki buvo ką tik papusryčiavęs. Jis su bendrininkais įsėdo į automobilius ir CŽV bepiločiai greitai nustatė ant jų savo taikiklius. 9 val. 55 min. vietos laiku A. al Awlaki žuvo nuo paleistų raketų. Kartu su juo žuvo Samiras Khanas – dar vienas JAV pilietis, prisijungęs prie „al Qaeda“ Jemene.
Tačiau žmogaus nužudymas nenužudė jo idėjų ar įtakos. Atrodo, kad tarp Vakaruose gyvenančių islamistų jos tik sustiprėjo. Po A. al Awlaki žūties maždaug dvidešimt kovotojų Jungtinėse Valstijose prisipažino jutę jo įtaką ar turėję propagandinių jo kalbų. Pavyzdžiui, 21 metų Quazis Nafisas iš Bangladešo, gyvenęs Jungtinėse Vasltijose su studento viza, buvo suimtas 2012 metais dėl sąmokslo susprogdinti Niujorko federalinį rezervą. Q. Nafisas patvirtino, kad jį vedė A. al Awlaki idėjos.
2013 metais JAV vyriausybė pateikė kaltinimus 58 metų Terry Loewenui iš Kanzaso Vičitos miesto, ketinusiam susprogdinti užminuotą automobilį Vičitos oro uoste.
T. Loewenas slaptam informatoriui pareiškė: „Skaičiau Anwaro al Awlaki „44 džihado būdus“ ir jie, kaip ir kiti A. al Awlaki raštai, yra labai informatyvūs“.
Prieš kelias savaites Paryžiuje sulaukėme siaubingų atakų prieš žurnalą „Charlie Hebdo“, ir jos taip pat buvo įkvėptos A. al Awlaki.
Peteris Bergenas yra CNN nacionalinio saugumo analitikas, „New America“ viceprezidentas ir Arizonos universiteto profesorius. Jis yra parašęs knygą „Manhunt: The Ten-Year Search for bin Laden -- From 9/11 to Abbottabad“ (Žmogaus medžioklė: dešimt metų trukurios O. bin Ladeno paieškos – nuo 9/11 iki Abotabado“).