Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmų komiteto pirmininkui išsiųstame laiške jis teigė, kad dalis medžiagos, įskaitant humorą ir satyrą, 2021 metais buvo pašalinta spaudžiant aukštiems pareigūnams.
Baltieji rūmai gynė savo veiksmus, sakydami, kad skatino „atsakingus veiksmus siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir saugumą“.
M. Zuckerbergas taip pat sakė, kad jo įmonė prieš 2020 metų rinkimus trumpam „pažemino“ turinį, susijusį su J. Bideno sūnumi Hunteriu Bidenu po to, kai Federalynis tyrimų biuras (FTB) įspėjo apie „galimą Rusijos dezinformacijos“ operaciją.
Vėliau paaiškėjo, kad šis turinys nebuvo tokios operacijos dalis, sakė M. Zuckerbergas, ir jis neturėjo būti laikinai pašalintas.
Vis dėl to „Meta“ vadovas nepateikė išsamesnės informacijos apie veiksmus, dėl kurių apgailestavo pandemijos metu. Tuo metu jo įmonė pašalino pranešimus dėl įvairių priežasčių. M. Zuckerbergas teigė, kad priimti sprendimai buvo jo verslo sprendimai, tačiau „vyriausybės spaudimas buvo neteisingas“.
Jis tęsė: „Priėmėme kai kuriuos sprendimus, kurių, turėdami galimybę pažvelgti atgal ir naujos informacijos, šiandien nedarytume“.
M. Zuckerbergas sakė, kad jis ir „Meta“ būtų pasirengę „duoti atkirtį“, jei kas nors panašaus nutiktų ateityje.
Jo laiškas buvo adresuotas Atstovų Rūmų teismų komiteto pirmininkui Džimui Džordanui, kuris tiria turinio moderavimą interneto platformose. Respublikonai teigė, kad laiškas yra „didelė žodžio laisvės pergalė“.
Leidiniui „Politico“ paskelbtame pareiškime Baltieji rūmai palaikė savo veiksmus. Jame sakoma: „Mūsų pozicija aiški ir nuosekli: manome, kad technologijų bendrovės ir kiti privatūs subjektai turėtų atsižvelgti į savo veiksmų poveikį Amerikos žmonėms, savarankiškai pasirinkdami, kokią informaciją jie pateikia.“
Kontroversija dėl Hunterio Bideno
M. Zuckerbergo komentarai apie Hunterį Bideną yra susiję su istorija apie prezidento sūnaus paliktą nešiojamąjį kompiuterį Delavero mieste esančioje remonto dirbtuvėje, apie kurią pirmasis pranešė laikraštis „New York Post“.
Leidinys teigė, kad kompiuteryje rasti elektroniniai laiškai leidžia manyti, jog J. Bideno sūnaus verslas užsienyje darė įtaką Amerikos užsienio politikai, kai jo tėvas dar buvo viceprezidentas. Prezidentas ir jo šeima neigė bet kokius nusižengimus.
Ši istorija tapo svarbiu JAV dešiniųjų kalbų ir ginčų objektu, nes kai kurios socialinės žiniasklaidos platformos cenzūravo turinį.
M. Zuckerbergas sakė, kad ši istorija jo platformose buvo laikinai „pažeminta“, kol buvo tikrinami faktai – po FTB įspėjimo apie galimą Rusijos dezinformacijos operaciją, ir „žvelgiant atgal, neturėjome pažeminti šios istorijos, – rašė M. Zuckerbergas. – Pakeitėme savo politiką ir procesus, kad tai nepasikartotų“.
Jis taip pat sakė, kad daugiau neplanuoja prisidėti prie rinkimų infrastruktūros rėmimo.
2020 metais jis per savo filantropinę „Chan Zuckerberg Initiative“ paaukojo 400 mln. dolerių, kurie buvo skirti padėti vyriausybinėms įstaigoms vykdyti rinkimus pandemijos metu. Tačiau socialinėje žiniasklaidoje sparčiai plito dezinformacija, kaltinanti M. Zuckerbergą, kad jis faktiškai pasinaudojo įstatymo spraga, siekdamas apeiti maksimalius aukų limitus ir taip pasiekti, kad J. Bidenas būtų išrinktas.
M. Zuckerbergas teigė, kad jo aukos „buvo skirtos nepriklausomai nuo partijos“.
„Vis dėlto, nepaisant analizių, kurias mačiau ir kurios rodo priešingai, žinau, kad kai kurie žmonės mano, jog šis darbas buvo naudingesnis vienai šaliai nei kitai. Mano tikslas – būti neutraliam ir nevaidinti vienokio ar kitokio vaidmens – ar net atrodyti, kad vaidinu – todėl neplanuoju panašiai prisidėti prie šio ciklo“, – teigė „Meta“ įkūrėjas.