„Kaimynas man paskambino ir įspėjo, kad pastate – ginkluoti asmenys, todėl turime uždaryti duris. Po keleto minučių nuaidėjo šūviai – iš automatinių ginklų buvo šaudoma visomis kryptimis. Pažvelgęs pro langą pamačiau, kad šaudoma Richard-Lenoir bulvare. Tai iš tikrųjų buvo baisu. Atrodė, kad tai – karo zona“, – pasakojo tame pačiame pastate, kur įsikūrusi ir „Charlie Hebdo“ redakcija, dirbantis Gillesas Boulanger.
Tame pačiame pastate dirbantis žurnalistas „iTele“ sakė: „Kai atsidūriau ten, užuodžiau paraką. Kartu su kolegomis padėjome atvykusiems pareigūnams ir gelbėtojams. Buvo siaubinga. Net keliuose kabinetuose gulėjo kūnai, telkšojo kraujo balos, pagalbos meldė sunkiai sužeisti žmonės“.
„Charlie Hebdo“ karikatūristas papasakojo apie akimirką, kai, priėjęs prie pastato, sutiko du ginkluotus vyrus.
Vienas iš ginkluotų vyrų pasakęs: „Mes esame „al Qaeda“.
„Buvau pasiimti dukros iš darželio. Kai atsidūriau prie laikraščio pastato pagrindinių durų, mums pradėjo grasinti du ginkluoti vyrai. Norėjo patekti vidun, eiti gilyn. Įvedžiau kodą. Jie nušovė Wolinski, Cabu... Ta beprotybė truko 5 minutes... Pasislėpiau po savo stalu... Jie kuo puikiausiai kalbėjo prancūziškai. Sakė, kad yra iš „al Qaedos“, – pasakoja karikatūristas.
„The Telegraph“ žurnalistas Davuidas Blairas rašo, kad Paryžiuje siautėję ginkluoti vyrai išsiskyrė ypatingais kariniais gebėjimais.
„Jie elgėsi itin profesionaliai ir ramiai, o tai byloja apie puikų karinį pasirengimą.
Jie buvo puikiai pasirengę mirtinai užduočiai. Incidento vietoje darytose nuotraukose matomi du juodai vilkintys ir veidus baklavomis slepiantys vyrai. Abu buvo ginkluoti šturmo šautuvais AK47.
Vyrai mūvėjo karinio stiliaus batais, elgėsi ir atrodė kaip tikri kariai. Vienas iš vyrų vilkėjo smėlio spalvos amunicijos liemenę. Yra pranešimų, kad vienas iš užpuolikų su savimi turėjo ir granatsvaidį“, – sakė žurnalistas.
Pranešimai apie sprogimą
Praėjusios vos kelioms valandoms po kruvino išpuolio Paryžiuje paskelbta apie dar vieną incidentą.
Apie 15.45 Lietuvos laiku „The Telegraph“ pranešė, kad pasirodė pranešimai apie Prancūzijos sostinėje šalia vienos sinagogos sprogusį automobilį.
Kol kas neaišku, ar šis sprogimas susijęs su išpuoliu savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
Vėliau paaiškėjo, kad automobilis sprogo dėl techninio gedimo.
Žuvo mažiausiai 12 žmonių
Šaltiniai praneša, kad tarp žuvusiųjų yra Pranzūzijos ekonomistas, rašytojas ir žurnalistas Bernardas Maris, skelbia BBC.
Šis išpuolis tapo daugiausiai žmonių gyvybių nusinešusia teroro ataka per pastaruosius 40 metų.
Vienas tyrimui artimas šaltinis sakė, kad du vyrai, „ginkluoti Kalašnikovo (automatu) ir raketiniu granatsvaidžiu“, šturmavo pastatą Paryžiaus centre ir kad „įvyko susišaudymas su apsaugininkais“.
Šaltinis pridūrė, kad po atakos užpuolikai pagrobė vieną automobilį ir sprukdami parbloškė vieną pėsčiąjį. Pasak jo, per ataką žuvo du policininkai.
Televizija iTELE citavo vieną liudininką, kuris esą stebėjo tą incidentą iš gretimo pastato sostinės centre.
„Maždaug prieš pusvalandį juodus gobtuvus užsimaukšlinę du vyrai įžengė į pastatą, ginkluoti kalašnikovais, – sakė televizijos pašnekovas Benoit Bringer. – Po kelių akimirkų išgirdome daug šūvių.“
Vienas Paryžiaus policijos profsąjungos pareigūnas sakė, kad tarp žuvusiųjų buvo bent vienas žurnalistas, o trys policininkai buvo sužeisti
Televizijos reportažuose matėsi tragedijos vietoje sutelktos stiprios policijos pajėgos, kulkomis suvarpyti langai ir neštuvais išnešami žmonės.
Pasak vieno policijos šaltinio, užpuolikai šaukė „Mes atkeršijome už Pranašą!“, turėdami omenyje musulmonų pranašą Muhammadą.
Vaizdo įraše, nufilmuotame vyro, tuo metu buvusio ant gretimo pastato stogo, girdima, kaip užpuolikai šaukia „Allahu Akbar“ („Dievas (visų) didesnis“) ir įnirtingai šaudo.
Kol kas neaišku, kas nutiko užpuolikams. Prancūzijos Vidaus reikalų ministras Bernardas Cazeneuve'as per surengtą spaudos konfrenciją sakė, kad išpuolyje dalyvavo trys nusikaltėliai.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as patvirtino, kad išpuolis „Charlie Hebdo“ redakcijoje yra teroro aktas ir kad šalyje „pastarosiomis savaitėmis“ buvo užkirstas kelias kelioms kitoms atakoms.
„Tai teroristinė ataka – dėl to nėra jokių abejonių“, – žurnalistams sakė F.Hollande'as, tuojau po to išpuolio atvykęs į tragedijos vietą.
Prezidentas pridūrė, kad buvo įvykdytas „nepaprastai barbariškas aktas“, taip pat sušaukė nepaprastąjį ministrų kabineto posėdį.
F.Hollande'as paragino laikytis „nacionalinės vienybės“, o vyriausybė Paryžiuje ir jo apylinkėse paskelbė aukščiausio laipsnio parengtį ir sustiprino saugumo priemones maldos namuose, parduotuvėse, žiniasklaidos biuruose bei transporto sistemoje.
„Charlie Hebdo“ pagarsėjo 2006 metų vasarį, kai perspausdino musulmonų pranašą Muhammadą (Muhamadą) vaizduojančią karikatūrą, iš pradžių paskelbtą Danijos dienraščio „Jyllands-Posten“. Tas žingsnis išprovokavo musulmonų įtūžį visame pasaulyje.
Satyrinio leidinio biuras jau buvo tapęs užpuolikų taikiniu 2011-ųjų lapkritį, kai į pastatą buvo mestas Molotovo kokteilis. Tas išpuolis buvo įvykdytas, kai savaitraštis paskelbė kitą Muhammado karikatūrą ir „pakoregavo“ vieno savo numerio pavadinimą – „Charia Hebdo“, turėdamas omenyje griežtą islamo teisę (šariatą).
Nors buvo paduotas į teismą dėl įtariamo antirasistinių įstatymų pažeidimo, „Charlie Hebdo“ toliau spausdino prieštaringai vertinamas pranašo karikatūras.
2012 metais buvo paskelbta apsinuoginusį Muhammadą vaizduojančią karikatūrą, kai keliose šalyse vyko protestai dėl Jungtinėse Valstijose sukurto mažo biudžeto filmo „Musulmonų nekaltumas“ (Innocence of Muslims), esą įžeidžiančio pranašą.
Per tuos neramumus Prancūzijos mokyklos, konsulatai ir kultūros centrai, veikiantys 20 musulmoniškų šalių, buvo trumpam uždaryti, baiminantis atsakomųjų atakų.
Leidinio redaktorius Stephane'as Charbonnier, kurį ne kartą buvo grasinta nužudyti, gyvena saugomas policijos.
Ši ataka buvo įvykdyta tą pačią dieną, kai vienas garsus prancūzų rašytojas išleido knygą, kurioje vaizduoja, kaip Prancūzijos prezidentu pirmąkart išrenkamas musulmonas.
„Charlie Hebdo“ šios savaitės numerio pirmajame puslapyje buvo paskelbta tos knygos autoriaus Michelio Houellebecqo (Mišelio Velbeko) nuotrauka. Jo naujausiame romane „Pasidavimas“ (Soumission) vaizduojama sukrečianti Prancūzijos netolimos ateities vizija: islamiška vyriausybė, moterys su skaromis ir šydais, Sorbonos universitetas pervardytas Paryžiaus Sorbonos islamo universitetu.
Daugelio nuomone, ta knyga atspindi didėjantį nerimą tarp Prancūzijos piliečių nemusulmonų dėl imigracijos ir didėjančios islamo įtakos visuomenėje.