Jis pripažįsta, kad suduota vienai svarbiausių Lietuvai eksporto sričių – pervežimams ir pieno produktams.
„Šios sritys Rytų kryptimi visai gerai plėtojosi. Jeigu ir toliau tęsis šios kliūtys, be jokių abejonių, tai bus pakankamai rimtas smūgis mūsų maisto pramonės šakai, kuri vienintelė yra apsisaugojusi nuo nuosmukio. Dabar maisto pramonė kone geriausiai išgyvena šiuos laikus, nes kitos pramonės šakos per metus krito ir po 30 proc., o maisto pramonė smuko vos keliais procentais. Jeigu bus kažkas panašaus į tai, kaip rusai buvo uždarę Lenkijos eksportą, tai Lietuvos pramonei tai būtų didelis smūgis, nes mums iškart užsidaro dvi svarbios rinkos: Latvija dėl joje esančios depresijos ir Rytų kryptis“, – kalbėjo R. Rudzkis.
Jo teigimu, visiškai lietuviškų prekių eksportas į Rusiją sudaro maždaug 8-9 proc. viso šių prekių eksporto, tačiau kai kuriems gamintojams kaimynai vis dėlto yra vieni svarbiausių partnerių. Pavyzdžiui, kai kurie Lietuvos pieno gamintojai į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis išveža apie trečdalį savo produktų.
„Iš šono stebinčiam pašaliečiui atrodo, kad greičiausiai tai yra politinės priežastys. Labiau tikėtina, kad Lietuva užsitraukė Rusijos nemalonę ne kokiu nors vienu veiksmu, bet tiesiog kaupėsi kaupėsi Rusijos nepasitenkinimas ir, matyt, labai tikėtina, kad jis pratrūko būtent tokiomis priemonėmis. Žinoma, ir Gruzijos, ir Ukrainos rėmimas rusams tikrai nepatiko, bet negali visur elgtis taip, kaip nori kaimynas, nes yra ir savi norai, bet, žinoma, iš kitos pusės, nereikėtų be reikalo erzinti svarbaus ekonominio partnerio. Vargu, ar buvo teisingas sprendimas neįleisti to M. Kolerovo“, – svarstė R. Rudzkis, paklaustas, kas vis dėlto galėjo lemti tokią situaciją .
Analitikas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Rusijos rinkos užsidarymas nebūtų toks skausmingas kaip 1999 m., kai eksportas į Rytus sudarė apie 40 proc. viso eksporto, bet smūgis vis tiek turėtų būti didelis.
„Galima sakyti, kad pastaraisiais metais Lietuvos eksporto augimas buvo nulemtas augimo į Rytus, o ne į Vakarus. Kadangi Lietuvos ūkio atsigavimas yra siejamas su eksporto atsigavimu, didele dalimi tai buvo siejama su eksporto atsigavimu būtent Rytų kryptimi. Dabartiniai veiksmai šias viltis griauna. Norisi tikėti, kad pavyks mūsų užsienio politikos vadovams susitarti su Rusija. Jeigu nepavyks, tai bus didelis smūgis. Lietuvos kelių transportas yra labai svarbus eksporto pajamų šaltinis. Transportas sudaro per 50 proc. mūsų paslaugų eksporto. Mūsų vežėjai sėkmingai dirbo Rytų teritorijose, nes Vakarų Europoje lietuviams labai didelę konkurenciją sudaro rumunai ir bulgarai, pas kuriuos atlyginimai yra žemesni“, – teigė R. Rudzkis.
Rusijos rinkos užsidarymas paveiktų ir dar vieną lietuvių pajamų šaltinį – reeksportą, kurio du trečdaliai taip pat iškeliauja Rytų kryptimi.
„Pavyzdžiui, atsivežame naudotą automobilį iš Vokietijos, jį čia pataisome ir išvežame į Kirgiziją. Lietuviai labai sėkmingai pastaraisiais metais naudojosi savo tranzitinės šalies padėtimi. Tačiau jeigu bus daromos tokios rimtos kliūtys, naivu tikėtis, kad tai neatsilieps prekių srautams“, – kalbėjo R. Rudzkis.
Užsidarius kaimyninėms rinkoms tektų maksimaliai didinti išvežimą į Vakarus, tačiau ten esą irgi nebus lengva dėl didžiulės konkurencijos ir smunkančių rinkų. Kartu analitikas atkreipia dėmesį, kad dirbdami Rusijos rinkoje lietuviai gaudavo eksporto subsidijas, kurių jie nebegaus Europos Sąjungoje.
„Reikia pripažinti, kad mūsų prekės nėra labai konkurencingos, mūsų ir sąnaudos per didelės. Jeigu koks nors Vokietijos sūris gali konkuruoti su Lietuvos sūriu lietuviškoje parduotuvėje, tai rodo, kad mums reikia įdėti daug pastangų, o Rusijos rinkoje lietuviai mokėjo dirbti “, – kalbėjo R. Rudzkis.
Kenčia vežėjai ir pienininkai
DELFI primena, kad maždaug savaitę Lietuvos vilkikams Rusijos pasienyje yra taikoma sugriežtinta muitinės patikra, o tai reiškia, kad jie beveik nebepraleidžiami per sieną.
Vežėjų duomenimis, panašios sankcijos antradienį pradėtos taikyti Baltarusijos-Rusijos pasienyje, trečiadienį pasirodė pranešimų, kad lietuviški vilkikai nepraleidžiami per Rusijos sieną į Kazachstaną.
Sankcijos gresia ir Lietuvos pieno perdirbėjams, keturios Lietuvos bendrovės gavo pranešimus, kad nuo rugpjūčio 17 d. laikinai į Rusiją gali būti neįleidžiama jų produkcija dėl gaminiuose rastų antibiotikų.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai, eksportas sumažėjo 31 proc. Šiuo laikotarpiu Rusija buvo svarbiausia Lietuvos partnerė, į ją iškeliavo 12,4 proc. visų eksportuotų prekių ir paslaugų. Kitos didžiosios eksporto partnerės buvo Latvija (10,1 proc.), Vokietija (9,3 proc.), Estija (7,0 proc.).