"Užstato sistemos ženkliukas reiškia, jog tikėtina, kad ateityje ši sistema veiks", - šitaip situaciją aiškina viešosios įstaigos "Desa", administruojančios techninį sistemos įgyvendinimą, atstovai.

Kada tiksliai tai įvyks, "Desos", kurią įsteigė alaus gamintojai "Švyturys-Utenos alus", "Kalnapilio-Tauro grupė", "Ragutis", "Kauno alus" ir "Rinkuškiai", direktorius Stasys Krasauskas pasakyti negali.

Praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybė patikslino pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, sąrašą, užstato dydžio ir užstato sistemos įgyvendinimo tvarką.

Viena svarbiausių korekcijų - nuo šiol užstato už pakartotinio naudojimo stiklines alaus, alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų, sulčių ir mineralinio vandens pakuotes suma bus 0,25 lito, vietoje 0,30 ir 0,35 lito, kaip buvo numatyta anksčiau.

Tačiau juridinio fakto, kuris taptų sistemos veikimo pradžia, vis dar nėra - gamintojai turi pranešti Aplinkos ministerijai naudojantys pakuotes, už kurias privaloma imti užstatą. Ministerija savo ruožtu priima sprendimą dėl pakuotės įtraukimo į užstato sistemą.

Sprendimas skelbiamas "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai". Šis momentas yra sistemos privalomojo taikymo tvarkos pradžia.

Tada už konkretaus tipo pakuotę prekybininkai turės pradėti imti fiksuoto dydžio užstatą. Pirkdami gėrimų, pirkėjai galės būti tikri, kad atgaus visą užstatą, už tarą, kai grąžins į prekybos vietą tuščius butelius.

Aplinkosaugai naudinga sistema Estijoje pakoregavo vartotojų įpročius. Čia jau retas kuris palieka tuščią butelį ant žolyno ar šaligatvio, užuot nunešęs jį parduotuvėn.

Šaltinis
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją