Rinkodaros specialistai patvirtina, kad įvairūs apdovanojimai kuria pridėtinę produkto vertę ir yra puikus jo pardavimo skatinimo instrumentas. Pastebėta, kad gaminių, laimėjusių apdovanojimų, pardavimas šokteli net kelis kartus. Vadinasi, dėl medalio verta pasistengti.

Be abejo, sąžiningai pelnyti medaliai parodo gaminių ar paslaugų pripažinimą, byloja apie jų kokybę, subalansuotą skonį ar originalų įpakavimą. Vis dėlto po kiekvienos parodos ar konkurso verslo bendruomenėje pasigirsta kalbų, kad medalius kai kurių bendrovių gaminiai pelno ne dėl gero ekspertų įvertinimo ir išskirtinių savybių, bet dėl to, kad vienų įmonių vadovai yra turtingesni už kitų.

„Komercijoje visada randasi prieštaravimų. Kaip ir visuose konkursuose: vieni džiaugiasi laimėję, kiti grūmoja pralaimėję, todėl ima kalbėti apie korupciją. Negavęs medalio bendrovės vadovas gali sakyti: neturiu, nes nesugebėjau nusipirkti. Kodėl nesugebėjai, jei tai toks svarbus ir reikšmingas rinkodaros instrumentas, juk investicija grįžtų su kaupu? Užtikrinu, kad Pramonininkų konfederacijoje medalių pirkimas yra nesuvokiama sąvoka“, – savaitraščiui „Panorama“ aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), teikiančios nominaciją „Lietuvos metų gaminys“, viceprezidentas Rimas Varkulevičius.

Povandeninės srovės

Žemės ūkio ministerijos Protokolo skyriaus vyriausioji specialistė, tarptautinės žemės ūkio parodos „AgroBalt“ eksponatų vertinimo komisijos sekretorė Ilona Riaubūnienė neslėpė, kad kartais paskelbus konkursų rezultatus tarp dalyvių įsivyrauja priešprieša.

„Visada būna nepatenkintųjų, – sakė I. Riaubūnienė. – Tačiau laimėtojus, vadovaudamasi specialiais nuostatais ir vertinimo kriterijais, išrenka nepriklausoma ekspertų grupė. Žiūrima, ar produktai ekologiški, ar jiems gaminti taikomos naujos technologijos, vertinamas novatoriškumas, gamybos apimtys, eksporto plėtros galimybės. Per uždarą degustaciją ekspertai charakterizuoja produktų savybes ir vertina jas balais. Būtent jie ir lemia nugalėtojus – apie korupciją negali būti kalbos“.

Akcinės bendrovės „Kėdainių grūdai“ generalinis direktorius Vaidas Lebedys pasakojo, kad nors įmonės produkcija kasmet dalyvauja parodoje „AgroBalt“, medalių dar nėra laimėjusi. Apie povandenines sroves tarp konkurentų bendrovės vadovas kalbėjo nenoriai. „Tarp prekybininkų pasitaiko ir nesąžiningos konkurencijos, tačiau į tokius dalykus nesigilinu ir nesiveliu. Esame gavę „Lietuvos metų gaminio“ medalių, todėl neįvertinti nesijaučiame“, – tikino V. Lebedys.

Apgaulingas spindesys

Šį ketvirtadienį paskelbus „AgroBalt 2006“ nugalėtojus, paaiškėjo, kad medaliais galės pasipuošti 4 iš 28 parodoje dalyvavusių gaminių. Tačiau į produktų pakuotes, kurios jau dabar puikuojasi medaliais, atkreipę dėmesį pirkėjai turi būti atidūs: du, trys, keturi ir daugiau medalių dar nereiškia, kad tiek pat kartų gaminys yra apdovanotas.

Viename didžiausių sostinės prekybos centrų savaitraštis „Panorama“ atliko nedidelį eksperimentą: dešimties atsitiktinių pirkėjų paklausėme, kiek medalių jie mato ant vienos bendrovės gaminamo mineralinio vandens butelio etiketės. Visi respondentai atsakė matą tris medalius, be to, buvo įsitikinę, kad tas produktas yra apdovanotas būtent tiek kartų. Iš tikrųjų gaminio etiketėje pavaizduoti trys geltoni apskritimai, tačiau realiai apdovanojimai yra tik du: „Lietuvos metų gaminio“ ir parodos „AgroBalt 2000“. Trečias apskritimas tėra kita medalio „Agrobalt 2000“ pusė. Šią rinkodaros gudrybę naudoja ne tik mineralinio vandens, bet ir daugelis alkoholinių gėrimų, mėsos gaminių ir kitų apdovanotų produktų gamintojų.

Pasak R. Varkulevičiaus, tokia gaminių puošyba yra pasaulio verslo bendruomenėje priimta ir nusistovėjusi praktika. „Konkurencija reklamos rinkoje itin stipri, todėl visos bendrovės siekia, kad jų produkcija būtų pripažinta. Medalių laimėtojams neprimetame apribojimų ar ypatingų ženklo naudojimo sąlygų. Nominacijos nugalėtojai turi teisę apdovanojimus naudoti gaminių reklamai ir kitokiai reprezentacijai. Todėl gamintojai gali rinktis, ar pavaizduoti tik vieną medalio pusę, ar abi“, – pažymėjo LPK viceprezidentas.

Sėkmė atneša pelną

Tyrinėjant įvairių produktų etiketes neapleidžia mintis, kad labai norint vienokį ar kitokį medalį galima užkabinti kiekvienam gaminiui. Verslininkai kuždasi, kad tarptautinėse parodose dažnai užtenka sumokėti solidų registracijos mokestį – ir medalis garantuotas.

„Anksčiau būdavo atvejų, kai gamintojai už kelis ar keliolika tūkstančių dolerių iš netolimo užsienio parsiveždavo produkto pripažinimą rodančių simbolių. Šiandien, kad gautum medalį ar sertifikatą, dar reikia atitikti ir kokybės standartus. Juos atitinkantiems gaminiams, sumokėjus parodos registracijos mokestį, pripažinimą suteikia net Europos kokybės institutas“, – kalbėjo R. Varkulevičius.

Anot jo, įvairūs apdovanojimai lietuviškiems produktams rinką atveria ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje. „Čia veikia tie patys dėsniai kaip ir per MTV ar „Grammy“ apdovanojimus. Sėkmė šiuose šou vėliau atneša milžinišką pelną“, – lygino R. Varkulevičius.

Pasisavina auksą

Siekdamos didesnio pardavimo, net tos kompanijos, kurių produktai jau yra kelis kartus apdovanoti, prasimano nebūtų dalykų. Pavyzdžiui, ant 0,2 liltro talpos natūralaus mineralinio vandens „Tichė“ buteliuko etiketės Baltijos mineralinių vandenų kompanija nutarė užkabinti savo pačių įsteigtą medalį. Kodėl ėmėsi tokio triuko, kompanijos pardavimo vadovas Laimonas Deveikis paaiškinti nesugebėjo.

„Dabar į šį klausimą atsakyti negaliu, nes atostogauja technologė – ji yra atsakinga už šiuos reikalus. Matyt, tai dizainerių klaida. Nežinau, kodėl yra pavaizduotas būtent toks medalis, nors esame gavę „Lietuvos metų gaminio“ ir parodos „AgroBalt 2000“ medalius. Galiu pasakyti tik tiek, kad šios talpos natūralaus mineralinio vandens buvo pagaminta labai nedidelė partija. Ji buvo skirta ne masiniams vartotojams, bet uždariems tinklams. Ant visų kitos talpos butelių etikečių nurodyta teisinga informacija“, – teisinosi L. Deveikis.

LPK viceprezidentas R. Varkulevičius Baltijos mineralinių vandenų kompanijos susikurtą medalį vadina lakios dizainerio fantazijos vaisiumi, bet, anot jo, tai – nieko bloga. „Jie sau nusipiešė blyną ir pavadino aukso medaliu. Tačiau jei vartotojai jį geranoriškai priėmė, viskas gerai. 90 procentų žmonių žino, kad „Coca-Cola“ gerti nesveika, tačiau šis gėrimas yra populiariausias pasaulyje“, – dėstė R. Varkulevičius.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Elena Nalivaikienė sakė, kad medalis laikomas rinkodaros priemone, net jei jis įsisteigiamas pačios kompanijos – už tai nebaudžiama. Todėl vartotojai, norėdami sužinoti, kiek realių apdovanojimų yra pelnęs gaminys, turėtų ne tik pakuotėje pavaizduotų medalių skaičių padalyti iš dviejų, bet ir atkreipti dėmesį, kas juos ten užkabino.