Seimo narys Algimantas Salamakinas posėdyje sakė, kad uždraudus parduoti alkoholį suklestės „alkoholinis turizmas“, kai lietuviai „gerti“ važiuos į kaimynines šalis.
„Kas dėl to įstatymo labiausiai suinteresuoti? „Pilstuko“, „babatuko“ gamintojai ir visų kitų surogatų gamintojai. Jie iš tiesų bus laimingi, kad Seimas pradėjo drausti alkoholį, ir jų pelnai tikrai padidės. Bet ar padidės biudžetas nuo to, aš įsitikinęs, kad ne“, – sakė jis.
Šiuo metu Konstitucinis Teismas vertina kai kurių Lietuvos savivaldybių parodytą iniciatyvą riboti prekybą alkoholiu oficialių švenčių ir masinių renginių dienomis.
Tuo tarpu spalį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame numatoma, kad įmonė, norėdama prekiauti alkoholiu daugiabučiuose, gaudama licenciją privalės savivaldybei pateikti daugumos gyvenamojo namo patalpų savininkų sutikimą, kuriame būtų nurodomas pageidaujamas laikas.
Draudimas - neapgalvota ir populistinė akcija, mano verslininkai
Seimo sprendimas rugsėjo 1 dieną šalyje uždrausti prekiauti alkoholiu yra populistinis žingsnis, jis nebus veiksmingas bei pakenks legaliam verslui, teigia Lietuvos verslininkai.
"Tai yra parodomoji populistinė akcija, kuri padarys žalos verslui bei suaugusiems pirkėjams", -BNS sakė didiesiems prekybos tinklams atstovaujančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Valdas Sutkus.
Ketvirtadienį Seimas pataisė Alkoholio kontrolės įstatymą ir uždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną. Draudimas, pasak pataisos iniciatorių, galios ne tik parduotuvėms, bet ir viešojo maitinimo įstaigoms.
Anot alaus gamintojos "Kalnapilio-Tauro" grupės generalinio direktoriaus Valdo Tekoriaus, savo sprendimu Seimas parodė nesuprantąs ekonomikos, nieko nelaimėjo ir tiesiog padarė politinį pareiškimą.
"Taip Seimas pripažįsta, jog neįmanoma sukontroliuoti, kad nepilnamečiai alkoholio iš viso negautų, kad visi prekybininkai ir visa Lietuva yra pažeidėjai, o nepilnamečiai alkoholio gauna į valias, ir vienintelis būdas yra stabdyti prekybą. Tai pripažinimas, kad valdžios, jėgos ir kontrolės struktūros yra tiek neveiksnios, kad kito kelio nebeturi", - BNS kalbėjo V.Tekorius.
Bendrovės "Alita" rinkodaros ir pardavimo direktorius Darius Vėželis BNS taip pat teigė manąs, jog tai daugiau politinis sprendimas.
Didžiausias Lietuvos alaus gamintojas "Švyturys-Utenos alus" BNS teigė sprendimo komentuoti neketinantis.
Bendrovės "Čilija", valdančios didžiausią maitinimo tinklą šalyje, marketingo skyriaus vadovas Mindaugas Gumauskas draudimą vertino skeptiškai ir sakė netikintis jo veiksmingumu.
"Mūsų tinklo restoranuose alkoholis visada yra parduodamas tik įsitikinus svečio pilnametyste, o toks draudimas pažeis kitų svečių teises ir nepadės kovoti su paauglių alkoholio vartojimu", - kalbėjo M.Gumauskas.
"Laimėjimas bus labai menkas. Tas, kam reikės alkoholio, nusipirks iš vakaro, paims iš tėvų baro" - teigė V.Tekorius.
"Iki" prekybos tinklo komunikacijos direktorius Tomo Vaišvila teigė, kad įstatymas palieka neaiškumų, kaip rugsėjo 1 dieną prekybos centrams elgtis su alkoholio prekybos skyriais bei kaip spręsti konfliktus su šių gėrimų įsigyti norinčiais pirkėjais.
"Ar turės būti uždarytas alkoholio skyrius, ar iš prekybos salės turės būti išneštos prekes?
Nes kitu atveju užprogramuotas konfliktas su pirkėjais kris ant prekybininkų pečių. Pirkėjas matys prekes, tačiau prie kasų jos nebus parduodamos", - BNS komentavo T. Vaišvila.
Anot T.Vaišvilos, draudimas taip pat suardys nusistovėjusius satykius tarp prekybos tinklo ir tiekėjų, sutriks nenutrūkstamas prekių tiekimas.
Pasak jo, taip rugsėjo 1-ąją išloš nelegali prekyba, nes visi srautai nukryps į nelegalios prekybos taškus.
V.Sutkus siūlo atsakomybės už alkoholį vartojančius paauglius reikalauti ne iš prekybininkų, o iš pačių nepilnamečių, jų tėvų, globėjų, teisėtvarkos bei teisėsaugos institucijas.
"Yra Administracinės teisės pažeidimų bei kiti kodeksai, kuriuose jau dabar numatytos bausmės už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje, nuobaudos tėvams ir globėjams, bet tai nėra taikoma. Teisėsaugininkai nedirba savo darbo ir užmerkia akis. Galbūt ir baudos nepakankamos, reikėtų jas didinti", - įsitikinęs V. Sutkus.
Praėjusią savaitę paskelbti Britų Alkoholio tyrimų instituto tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva priklauso 6 valstybių grupei, kurioje alkoholinių gėrimų vartojimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje.
Tyrimo duomenimis suaugęs šalies gyventojas per metus išgeria daugiau nei 18,5 litro gryno alkoholio, tuo tarpu ES vidurkis yra 15 litrų per metus.
Tačiau nuolat išgėrinėjančių paauglių Lietuvoje yra gerokai mažiau nei kitose ES valstybėse. Lietuvoje nuolat išgėrinėja mažiau nei 15 proc. 15-16 metų paauglių, tuo tarpu, pavyzdžiui, Airijoje, Danijoje ar Belgijoje jų skaičius viršija 21 procentą.