Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa, kuri draudžia nuo 22 iki 9 valandos prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos įmonėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įsigaliojo rugpjūčio 1-ąją.
Seimas tokiu sprendimu siekė apsaugoti daugiabučių, kuriuose įsikūrusios ilgai veikiančios parduotuvės, gyventojus nuo triukšmo.
Dar vienas motyvas - alkoholį perkantys žmones, kurie alų ir kitus gėrimus geria prie pat parduotuvės, prišnerkščia namo laiptines, kelia grėsmę namo grįžtantiems gyventojams.
Toks draudimas Klaipėdoje palietė per 40 parduotuvių. Nemažai iš jų dirbo visą parą, kitos - iki 24 valandos.
„Klaipėdos“ žurnalistai pasižvalgė, ar parduotuvės laikosi draudimo prekiauti alkoholiu numatytomis valandomis.
Vėlų ketvirtadienio vakarą korespondentai apsilankė penkiolikoje daugiabučiuose namuose įsikūrusių parduotuvių, kurios įprastai dirbo visą parą ar iki vidurnakčio.
Ant visų jų durų buvo pakabinti ranka rašyti skelbimai, jog nuo rugpjūčio 1 dienos keičiasi jų darbo laikas. Naujasis - nuo 9 iki 22 valandos.
Duris klientams po 22 valandos užvėrė net tokios populiarios parduotuvės kaip miesto centre esanti „Žemyna“, pietinėje miesto dalyje veikusi prekybos įmonė „Gintaro krantas“.
Degalinėse - eilės
Draudimas prekiauti alkoholiu po 22 valandos palietė ir kelias didiesiems prekybos centrams priklausančias parduotuves.
Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė teigė, kad numatyto draudimo parduotuvėse laikomasi.
Tam, kad pardavėjoms nekiltų noras parduoti alkoholį ir po 22 valandos ar anksčiau nei 9 val. rytą, kasoje neįmanoma nuskenuoti alkoholinio gėrimo butelio kodo ir paimti pinigų.
Tokia apsaugos priemonė taikoma ir bendrovei „Palink“ priklausančiuose prekybos centruose „Iki“ bei „Ikiukas“, kuriuose taip pat reikia laikytis draudimo.
Tokių „Palink“ parduotuvių Klaipėdoje yra dvi.
Vis dėlto Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Butyrius teigė, jog draudimas prekiauti alkoholiu daugiabučiuose įsikūrusiose parduotuvėse po 22 valandos nėra blogiausias variantas.
Bėda tik ta, jog sprendimas priimtas neapgalvotai, nukentėjo ir tos parduotuvės, kurios nekėlė problemų.
Tačiau tokių įmonių savininkai įsitikinę, jog naujasis draudimas pažeidžia sveiką konkurenciją.
„Na, ir kas, kad mus uždarė? Šiuo metu jau veikia visą parą dirbantis prekybos centras. Girdėjau, kad uostamiestyje atidarys dar vieną, yra degalinės, tad ar tikrai stabdomas alkoholizmas?“ - retoriškai klausė kelias visą parą daugiabučiuose veikusias parduotuves turintis verslininkas Vilius Kiaušas.
Jo nuomone, alkoholio suvartojimo mastai tikrai nemažės, nes jo įsigyti nėra problemų.
„Ar bandėte pastarosiomis dienomis po 23 valandos įsipilti kuro degalinėje? Juk susimokėti už benziną reikia laukti ilgoje eilėje, kurią sudaro alkoholinių gėrimų norintys įsigyti žmonės“, - V.Kiaušui antrino Rumpiškės gatvėje visą parą dirbusios parduotuvės vedėjas Gintaras Pangonis.
Išleido džiną
„Klaipėdos“ žurnalistai išties turėjo galimybę įsitikinti, kad net ir nebeveikiant daugiabučiuose visą parą veikusioms parduotuvėms, aplink jas slankiojo alaus buteliais nešini žmonės, o degalinėse bei teisėtai naktį dirbančiose parduotuvėse driekėsi ilgiausios eilės.
Paklausti, kodėl priėmė sprendimą nebedirbti visą parą, verslininkai tikino, kad tai lėmė ekonominis motyvas.
Kone 100 proc. pajamų tokiose parduotuvėse buvo gaunama iš parduodamo alkoholio.
„Jei ne alkoholis, žmonės trečią valandą nakties tikrai neitų pirkti nei limonado, nei užkandos“, - neslėpė V.Kiaušas.
Verslininkai teigė, jog dėl tokio draudimo teko atleisti nemažai žmonių, nes jiems naktį nebėra ką dirbti.
G.Pangonis tikino, jog daugiabučio namo, kuriame įsikūrusi parduotuvė, gyventojai savo parašais patvirtino, jog neprieštarauja, kad ši ir toliau dirbtų visą parą.
Tačiau, anot Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Zitos Žižytės, įstatymas yra aukščiau už žmonių parašus.
Jie įtakos gali turėti tik tuomet, jei žmonės savo parašais pageidautų, kad alkoholiniais gėrimais būtų prekiaujama dar trumpiau nei iki 22 valandos.
„Kiek kartų siūlėme, kad alkoholiu nebūtų leidžiama prekiauti daugiabučiuose įsikūrusiose parduotuvėse. Tačiau mūsų niekas neklausė. Išleido džiną iš butelio, ir turime rezultatų“, - sakė Z.Žižytės pavaduotojas Rimantas Armonas.
Pyksis su valdžia
G.Pangonis teigė, kad daugelis uostamiesčio parduotuvių savininkų tikrai nepasiduos.
„Į Lietuvos teismą kreipsimės todėl, kad pripažintų, ar toks draudimas nepažeidžia konkurencijos. Juk alkoholiu prekiaujama ir už trijų metrų nuo daugiabučio namo esančiose parduotuvėse. Manau, kad teks rašyti skundą ir Europos teismams. Lietuva nenori pripažinti Europos Sąjungos direktyvos, kuri teigia, kad jei valstybė verslininkams sumažina pajamas, jas turi kompensuoti dešimčia kartų daugiau“, - tvirtino G.Pangonis.
V.Kiaušas nebuvo toks tikras dėl bylinėjimosi su valstybe. Jo teigimu, pakaks teismų su savivaldybe, kuri taip pat dėl prekybos alkoholiu ribojimo priima abejotinus sprendimus.