Pakruojo rajono Jovarų kaime aludaryste kartu su šeimos nariais besiverčiantis Albertas Vertelis sako, kad jo gėrimas vietinių vartotojų nedomina. „Kaimuose nemažai žmonių renkasi ne kokybę, o kainą, todėl orientuojamės į kitokį vartotoją, nes norime išsaugoti tikras gerojo alaus savybes“, - kalbėjo jis.
Aludario dukra Kristina Grigonienė pridūrė, kad išlikti alaus rinkoje nebuvo lengva. „Anksčiau Pakruojo rajone veikė 26 nedidelės alaus įmonės, o dabar teliko 6, - pasakojo ji. - Mūsų alus turi kultūrinio paveldo statusą ir vilioja tuos, kam brangios protėvių tradicijos“.
K.Grigonienė sakė, kad daugiausia jų alaus žmonės užsako vestuvėms, gimtadieniams, kitoms progoms. „Dauguma mūsų klientų yra pasiturintys žmonės, nes litras gyvo, natūraliai brandinto alaus kainuoja 10 Lt“, - kalbėjo ji.
Visgi šeima negali gyventi vien iš aludarystės. „Vien alaus gamybai ir realizacijai atsidėjusi tik aš ir tėvas, o vyras ir mama turi kitus darbus, - pasakojo moteris. – Tai ne tiek verslas, kiek šeimos tradicija - aludaryste užsiėmė ir seneliai, ir proseneliai“.
Jovarų kaimo aludariai džiaugiasi, kad yra laukiami ne tik Lietuvos renginiuose. Rudenį juos kviečia į Latvijos ir Estijos šventes, kur A.Vertelis su šeima ne tik prekiaus, bet ir demonstruos, kaip gaminamas naminis alus. „Kitose Baltijos šalyse kaimo alaus gamyba jau sunykusi“, - sakė K.Grigonienė.
Atsigauna mugėse
„Dabar nė už ką nesiimčiau šio verslo, - prisipažįsta Pasvalio aludaris Rimantas Gervė. – Žaliava brangsta, o valstybės tikrintojai nuolat naršo po dokumentus. Aludarystės nemetu dėl įdirbio, daug metų puoselėjamos tradicijos“.
R.Gervė sako, kad vien iš alaus gamybos neišgyventų. „Turiu barą, parduotuvę, todėl alaus gamyba man - papildomas verslas“, - kalbėjo verslininkas. Jis bandė tartis su didmiesčių barais. „Ten mes nepageidaujami, nes negalime pasiūlyti palankesnių sąlygų nei stambieji alaus fabrikai“, - sakė R.Gervė.
Daug alaus aludaris parduoda įvairiuose miestų renginiuose. „Viešieji renginiai – ne tik galimybė parduoti savo produkciją, bet ir ją reklamuoti. Bet jei šventę remia stambioji alaus gamybos įmonė, mažųjų ten neįsileidžia, - apgailestavo R.Gervė“. Tačiau aludaris džiaugėsi, kad po mugių, kitų renginių nemažai žmonių atvyksta įsigyti jo virto alaus iš kitų miestų, kai kurie tampa nuolatiniais klientais.
Daugės entuziastų, o ne verslininkų
Miežių salyklu, apyniais, mielėmis, alaus darymo įranga prekiaujančios Kauno įmonės „Sulivesta“ direktorius Donatas Berulis mano, kad ateityje kaimo aludarystė bus tik entuziastų pomėgis, o iš to gyvenančių mažės: „Per dešimtmetį mažų alaus įmonių labai sumažėjo, kol kas laikosi tik pavieniai gamintojai, kurie verda kultūrinio paveldo alų“.
D.Berulis minėjo, kad turtingose šalyse labai daug pavienių entuziastų, kurie gamina savo alų, bet juo neprekiauja – jiems tai tik malonumas. „Ypač tokių daug JAV“, – pasakojo jis.
Verslininkas prognozuoja, kad artimiausiu metu vargu ar atsiras naujų mažųjų alaus gamintojų. „Manau, kad jų tik dar labiau sumažės, nes brangstanti energija, žaliavos juos spaudžia į kampą“, - apgailestavo D.Bertulis.
Eksperto komentaras
Alaus žaliavos platinimo įmonės „Sulivesta“ vadybininkas Virginijus Janeliūnas:
Kaimiškas alus išsiskiria individualiu skoniu, nes yra daug subtilių būdų sukurti visiškai savitą ir nepakartojamą alų. Tai priklauso nuo to, kokio tirštumo išvirtą miežių salyklų nuovirą - misą – brandina meistras. Kai kurie į statinę bręstant alui deda gvazdikėlių, medaus. Pamenu, mano tėvas, kaip ir kiti senųjų laukų aludariai, naudojo savo užaugintų miežių salyklą, apynius. Dabar daugelis kaimiško alaus gamintojų perka jau paruoštą salyklą. Gaila, bet matau, kad ateityje bus mažiau galimybių įsigyti naminio alaus. Tai liks daugiau kaip pomėgis. Jau dabar yra tokių entuziastų, kurie perka katilus, žaliavą ir mėgina gamintis alų tik sau. Tuo tarpu šios srities verslininkų kasmet mažėja.
Naminis alus daug kuo pranašesnis už pramoninį. Sodiečio išvirtasis būna gyvas, nes nepasterizuojamas. Jeigu neišgertą tokio alaus bokalą paliktume atvirą per naktį, kitą dieną jis išliktų skanus, skirtingai nei pagamintas didžiųjų daryklų pramoniniu būdu.