Seimas nori dalyvauti, jei būtų keičiamas lito kursas

Seimas irgi nori tarti žodį, jeigu būtų nuspręsta keisti lito kursą. Ketvirtadienio posėdyje antruoju balsavimu parlamentarai pradėjo svarstyti atitinkamas įstatymo pataisos, numatančios, kad „nepaprastas aplinkybes“, kuriomis remiantis Lietuvos bankas ir Vyriausybė galėtų keisti lito kursą, turėtų tvirtinti Seimas. Šią pataisą inicijavo aštuoni opozicinės Seimo Darbo partijos frakcijos nariai. Toliau šis projektas bus nagrinėjamas Seimo komitetuose.

Priimti siūlomi pakeitimai, iniciatorių manymu, dar labiau sustiprintų pasitikėjimą nacionaline valiuta ir parodytų, kad į procesą įsikišus Seimui, lito kurso keitimo sprendimai negalėtų būti greiti. Kartu pataisos iniciatoriai pabrėžia, kad lito devalvavimo galimybė yra „labai menka“.

Šiuo metu galiojančiame Lito patikimumo įstatyme numatyta, kad „tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Vyriausybe gali keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą“. Seimas nori įstatyme numatyti, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas šį sprendimą galėtų priimti tik tada, kai „tokių aplinkybių buvimą patvirtina Seimas“.

„Dabartiniame įstatyme Seimo įsikišimo šioje vietoje nereikia. Manome, kad oficialios valiutos keitimas, jeigu tokio prireiktų, visuomenei yra ypač svarbus klausimas ir jo sprendime turi dalyvauti visos institucijos, taip jų ir Seimas. Mes paprasčiau norime, kad valstybės institucijos galėtų dar geriau apsvarstyti tokio veiksmo būtinumą ir jam esant visos bendru sutarimu pritarti reikiamiems veiksmams, kad valstybės finansų sistema išliktų stabili“, – posėdyje pristatydamas projektą sakė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Mindaugas Bastys, primindamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko kalbas, klausė kolegų, ar jie pasvėrė, kiek šio klausimo svarstymai Seime galėtų atnešti naudos ar žalos.

„Vien tik kalbos apie lito stabilumą tokioje tribūnoje sukelia tam tikrą įtampą tiek mūsų šalies ekonomikai, tiek finansų sektoriuje. Tai parodė ir anksčiau rodomas nepasitikėjimas K. Glaveckas, kuris tik teoriškai pamąstė, kas galėtų įvykti, jeigu susiklostytų tam tikros aplinkybės. Ar jūs nesvarstėte, kad šiuo atveju gal geriau nekelti to klausimo, tuo labiau, kad jis nieko ir nesprendžia tuo pobūdžiu, kaip jūs teikiate įstatymo projektą“, – svarstė parlamentaras.

V. Gapšio teigimu, kalbos apie lito stabilumą ir jo patikimumą kelia visuomenės pasitikėjimą, o šiose pataisose apie tai esą ir kalbama.

DELFI primena, kad litas su euru susisietas 2002 m. Euro ir lito santykis yra pastovus – 1:3,4528.