"Be to, iš Lietuvos per metus išvyksta apie 50 tūkst. jaunų žmonių, potencialiausių alaus vartotojų", - sakė Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Andrius Vidžys.
Lietuvos gamintojų alaus pardavimas šalies viduje per keturis šių metų mėnesius buvo 7,2 mln. dekalitrų - 6,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Aludariai sako, kad alaus rinkos plėtrai didžiausios įtakos turėjo silpnesniojo alaus pardavimas.
"Kalnapilio-Tauro grupės" generalinis direktorius Valdas Tekorius sakė, jog, bendrovės "AC Nielsen" tyrimų duomenimis, šalyje praėjusiais metais lengvo ir vidutinio stiprumo (iki 6 proc. alkoholio) alaus pardavimas stikliniuose ir plastikiniuose buteliuose, palyginti su 2004 metais, padidėjo 7,8 proc., o stipraus - tik 2,2 procento.
Tačiau ši statistika alaus gamintojų neguodžia, nes dėl nuožmios konkurencijos alaus kainos nėra didelės, todėl didesnis parduoto alaus kiekis dar negarantuoja pelno. Šalies aludariams koją kiša ir 8 proc. rinkos užimantis importuojamas alus.
"Dauguma užsienietiško alaus priskiriama pigaus alaus segmentui, kuris kokybe negali prilygti lietuviškajam alui. Tačiau net 30 proc. lietuvių alaus vartotojų rinkdamiesi produktą pirmiausia žiūri ne į kokybę ir gamintoją, o kainą, todėl dažnai susivilioja įvairiomis akcijomis", - sakė A.Vidžys.
Matydami didėjančią lietuvių emigraciją į užsienį bei susidurdami su vis didesne konkurencija vietos rinkoje aludariai pirkėjų ieško užsienyje. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius didžiosios alaus daryklos eksportavo 25,7 proc. daugiau alaus. Daugiausiai į užsienį išvežė "Kalnapilio-Tauro" grupė.