Užfiksavo rimtus pažeidimus
„Delfi“ šį rudenį rašė, kad Kultūros paveldo departamentas užfiksavo, jog tarpukario architektūros šedevro fasadas atnaujinamas pažeidžiant suderinto projekto sprendinius. Užfiksavus pažeidimus darbai buvo nedelsiant sustabdyti.
„Delfi“ bendravo su keliais kultūros paveldo specialistais ir jie užfiksuotus pažeidimus vadino ciniškais, nes taip pakenkta labai svarbiam Kauno objektui.
Šį „Delfi“ straipsnį galite skaityti paspaudę čia.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius, vykdydamas tvarkomo tarpukario modernizmo architektūros pastato – Pieno centro rūmų, esančių Kaune, Laivės al. 55/S. Daukanto g. 18 – patikrinimą, nustatė, kad dalis fasadų tvarkybos darbų atliekami ne pagal suderinto projekto, kuriam išduotas leidimas atlikti tvarkybos darbus, sprendinius.
Anot KPD specialistų, vykdomi darbai nukrypo nuo su KPD Kauno teritoriniu skyriumi suderinto tvarkybos darbų projekto ir neatitiko dalies jame numatytų sprendinių, todėl buvo stabdoma dalis fasadų tvarkybos darbų, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.
„Kuo greičiau siekiame pašalinti nukrypimus ir visapusiškai sutvarkyti pastato fasadus, kad būtų pašalinti pastoliai, o pastato fasadai atverti miestiečiams“, – aiškino darbus užsakiusios įmonės atstovė Jovita Mažeikienė.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Pieno centro rūmai Kaune yra vienas reprezentatyviausių Kauno modernizmo pastatų (architektai – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir Karolis Reisonas).
Jie buvo pastatyti 1931–1934 m. Pastatas 2004 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 15968).
Pieno centro rūmai yra nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo paminklas. Šis objektas turi aukščiausią reikšmingumo lygmenį ir statusą, kuris suteiktas atsižvelgiant į jo išskirtinę istorinę ir architektūrinę vertę.
Kauno tarpukarį reprezentuojanti modernizmo architektūra nuo 2023 metų rugsėjo 18 d. įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą, o Pieno centro rūmai yra vienas svarbiausių ir ryškiausių Kauno modernizmo architektūros pavyzdžių.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas „Delfi“ yra teigęs, kad tai yra išskirtinės vertės pastatas: „Pieno centro rūmai – viena svarbiausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros ikonų. Jis pažymėtas Europos paveldo ženklu ir yra vienas iš UNESCO pasaulio paveldo vertybės „Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919-1939“ objektų. Nacionaliniu mastu – Kultūros paveldo objektas, paskelbtas valstybės saugomu ir turintis paminklo statusą.“
Pieno centro rūmų tvarkybos darbų rangovas – UAB „Usbi“. Šios įmonės vadovas yra Mantas Deikus, o savininkas – Kęstutis Zabita.
Viešai nurodoma, kad darbų užsakovas yra UAB „Tranvia“. Įmonei vadovauja Jovita Mažeikienė. Šios įmonės savininkas – Darius Kavaliauskas.
Reikės atkurti iki sužalojimo buvusią būklę
„Delfi“ pasidomėjo, kuo baigėsi ši istorija.
Kultūros paveldo departamento paklausėme, ar jau yra nustatyta, koks paveldo atkūrimo būdas šiuo atveju turėtų būti taikomas.
KPD atstovė Jūratė Mičiulienė pateikė tokį atsakymą: „Šiuo atveju reikės atkurti iki sužalojimo buvusią būklę, t.y. išsaugant autentišką Pieno centro rūmų fasadų tinką, pašalinti netinkamą naują tinko sluoksnį. Siekiant šiuos darbus atlikti, padarant kuo mažesnę žalą autentiškam pastato fasadų tinkui, turės būti parengtas tvarkybos darbų projektas, kuriame bus numatyti neautentiškų, netinkamų naujai užtinkuotų tinko sluoksnių šalinimo darbai ir tokio šalinimo technologija bei autentiško tinko pažeistų vietų restauravimo sprendiniai.“
Taip pat pasidomėjome, ar jau paskaičiuota paveldui padarytos žalos dydis. J. Mičiulienė įvardijo konkrečias sumas.
„Kultūros paveldo departamento pasamdyta žalos skaičiavimų ekspertė, KTU docentė, mokslų daktarė paskaičiavo netinkamai atliktų Pieno centro rūmų tvarkybos darbų padarinių šalinimo kaštus. Vien neautentiškų, vėlesnių tinko sluoksnių atsargus pašalinimas, atidengiant (išsaugant) autentišką (paliekamą restauravimui) tinko sluoksnį nuo 1100 m2 fasadų ploto kainuotų 22 4691 Eur.
Priklausomai nuo to, kaip pavyks pašalinti neautentiškus tinko sluoksnius ir kokie pažeidimai atsiras autentiškam tinkui, priklausys pažeisto autentiško tinko restauracijos kaina. Ji paskaičiuota – 66270,8 Eur.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašu, skaičiuojant kultūros paveldo objektui padarytą nuostolių dydį, yra apskaičiuojamos bendros atkūrimo išlaidos – tai ir mokesčiai, pastolių įrengimas vykdant darbus, tvarkybą vykdančių statybininkų darbo ir panaudojamų medžiagų kainos“, – teigė J. Mičiulienė.
Įspūdingo dydžio žala
„Delfi“ šaltinių teigimu, susumavus visus atkūrimo kaštus, šiai dienai yra apskaičiuotas 566 013,8 Eur žalos dydis.
Pažymėtina, kad civilinis ieškinys žalą kultūros paveldo objektui padariusiam asmeniui yra teikiamas tuo atveju, jei žalą padaręs asmuo nesutinka atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.
Kadangi šiuo atveju žala padaryta itin reikšmingam kultūros paveldo objektui, kuris kultūros ministro yra paskelbtas kultūros paminklu, žalą išieškant civiline tvarka, vadovaujantis Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašu, apskaičiuotam nuostolių dydžiui būtų taikomas trigubas didinantis koeficientas t.y. žalos ieškinio suma net patrigubėtų. Taigi, ji siektų beveik 1 mln. 700 tūkst. eurų.
Pažeidėjams šiuo metu jau paskirtos ir baudos.
Kaip teigė KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus tvarkybos darbus vykdžiusiam rangovui (juridinis asmuo – UAB „Usbi“) skirta 5 800 Eur bauda.
„Administracinės nuobaudos taip pat skirtos darbų vadovui, techniniam prižiūrėtojui ir architektūrinę priežiūrą vykdžiusiai architektei. Šiuo atveju bauda nėra tikslas, tikslas yra siekis, kad nereikėtų išvis skirti baudų padarant darbus gerai. Fiziniai asmenys baudą sumokėjo, jų neginčijo. Juridinis asmuo UAB „Usbi“ baudos kol kas nesumokėjo, bet dar nepasibaigęs terminas sumokėti baudą arba skųsti sprendimą skirti baudą“, – teigė S. Stoškus.
Ar dėl nustatytų pažeidimų KPD sieks, kad būtų panaikinti atestatai techniniam prižiūrėtojui, statybos vadovui ir rangovui?
„Dėl atestavimo suteikimo teisės panaikinimo sprendžia ne KPD. Įvykus kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų pažeidimams, klausimą dėl atestatų naikinimo spręs Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisija“, – teigė J. Mičiulienė.
Pastato savininkai: kuo greičiau ketiname pašalinti nukrypimus
„Delfi“ su klausimais kreipėsi į rangovą ir darbų užsakovą.
UAB „Tranvia“ paklausėme, ar ji sutinka, kad reikia atkurti iki sužalojimo buvusią būklę. Ar apskritai įmonė sutinka su pažeidimais?
Įmonės vadovė J. Mažeikienė pateikė tokį atsakymą: „UAB „Tranvia“, kaip pastato savininkas, neturi tikslo pabloginti pastato būklės. Priešingai – tvarkybos darbus pradėjome siekdami autentiškai atkurti Laisvės alėjos centrinės vietos simbolį ir taip ne tik investuoti į valdomo turto pagerinimą, bet taip pat prisidėti prie miesto tvarkymosi bei paveldo puoselėjimo. Vykdant darbus pasitelkėme atestuotus darbų organizavimo, vykdymo, techninės ir projekto vykdymo priežiūros specialistus siekdami geriausių rezultatų, tačiau objekte apsilankius Kultūros paveldo departamento specialistams sužinojome apie netinkamą tvarkybos darbų technologijos taikymą įrengiant papildomą tinko sluoksnį. Nedelsiant tvarkybos darbai buvo sustabdyti. Šiuo metu aktyviai bendradarbiaujame su Kultūros paveldo departamentu ir siekiame kuo greičiau išspręsti šį nesusipratimą.“
Taip pat, „Delfi“ šaltinių teigimu, yra paskaičiuota didžiulė žala. Vis dėlto J. Mažeikienė teigė informacijos apie tai neturinti: „Apie padarytą žalą informacijos neturime. Saugomas tinkas nėra sugadintas, o yra tik dalyje pastato ploto padengtas netinkamos technologijos tinku. Pašalinus šiuos nukrypimus pastato fasado būklė bus pagerinta.“
Paklausus, ar apskritai planuojama atkurti pastato padėtį, kuri buvo iki pažeidimų, ji teigė, kad tai planuojama padaryti.
„Kuo greičiau siekiame pašalinti nukrypimus ir visapusiškai sutvarkyti pastato fasadus, kad būtų pašalinti pastoliai, o pastato fasadai atverti miestiečiams“, – aiškino J. Mažeikienė.
Tuo metu UAB „Usbi“ atstovas M. Deikus teigė, kad darbų vykdymui buvo pasitelktas reikiamą kvalifikaciją turintis kultūros paveldo specialistas, kuris darbų atlikimo sprendinius derino su techninės ir projekto vykdymo priežiūros specialistais.
„Darbų atlikimo metu Kultūros paveldo departamentui atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad yra parinkta netinkama darbų atlikimo technologija. Ištaisius technologinius tvarkybos darbų nukrypimus pastato fasado būklė bus pagerinta lyginant su pradine“, – teigė M. Deikus.
Vis dėlto jis nesutiko, kad pastato fasadui buvo padaryta žala.
„Žala nėra padaryta. Objekto vertingoji savybė – saugomas granitinis tinkas – nėra sunaikintas ar kitaip sugadintas, o tik dalyje fasado ploto padengtas netinkamos technologijos tinku. Pašalinus šį tinką ir objektą atstačius į pradinę padėtį žalos klausimas bus išspręstas. Kol kas nesame gavę informacijos iš Kultūros paveldo departamento apie galimą žalos dydį, skaičiavimo metodiką ir žalos atsiradimo pagrindus. Šiuo metu koncentruojamės į netinkamos technologijos tinko pašalinimo sprendinius ir norime kuo greičiau šį klausimą išspręsti bendradarbiavimo keliu“, – aiškino M. Deikus.
Už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus tvarkybos darbus vykdžiusiam rangovui (juridinis asmuo – UAB „Usbi“) skirta 5 800 Eur bauda. M. Deikus teigė, kad ji jau apmokėta.
„Įvertinus Kultūros paveldo departamento specialistų išsakytas pastabas matome, kad atliekant tvarkybos darbus buvo padaryta klaidų, dėl kurių atsakomybė tenka mums, kaip rangovui. Dėl nuobaudos nesiginčijome ir ją apmokėjome“, – teigė M. Deikus.
Šis tyrimas parengtas dalinai finansuojant Medijų rėmimo fondui.
