Pakrante eiti nepavyko
Maža to, vieno sklypo savininkai kaip nuosavą naudoja ir greta esančią valstybinę žemę. Valstybinėje žemėje, ežero pakrantėje, įrengtas didžiulis daržas, bokso kriaušė ir prisodinta vaismedžių bei vaiskrūmių.
Apie galimus pažeidimus Trakuose „Delfi“ informavo skaitytojas, jis prašė nuvykti ir patikrinti situaciją.
Atvykę į vietą pabandėme prie Totoriškių ežero patekti iš Karaimų gatvės. Šioje vietoje valstybinėje žemėje suradome sudėtus vandens dviračius. Į vandenį nutįsęs ir lieptas. O šalia ir į vandenį nutiestas didžiulis vamzdis.
Tačiau čia svarbi viena detalė. Toje vietoje, kur pirmasis sklypas ribojasi su kaimyniniu, nuo privataus sklypo iki pat ežero auga specialiai pasodinta dekoratyvinių krūmų gyvatvorė. Gyvatvorę įveikėme, bet rizikavome prisemti batus ir įkristi į vandenį. Be to, kovodami su gyvatvore susibraižėme rankas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal įstatymą vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta visuomenė turi teisę vaikščioti palei ežerą. Ir tako negali blokuoti ne tik tvoros, bet ir gyvatvorės.
Įveikę šią kliūtį judėjome toliau. Tačiau mūsų kelionė greitai baigėsi, nes ties trečiojo sklypo riba kelią pastojo dar viena gyvatvorė – šios įveikti jau nebepavyko. Ji labai tanki ir auga iki pat vandens. Jei būtų vasara ir šiltas vanduo, kelionę būtume galėję tęsti šią kliūtį įveikę vandeniu.
Taigi, pamatę, kad eiti toliau nepavyks, priėmėme sprendimą grįžti į Karaimų gatvę ir toliau kelionę tęsti pasukus į Žaliąją gatvę. Grįždami atgal vėl turėjome įveikti tą pačią rankas badančią gyvatvorę. Mums pasisekė – batų neprisėmėme.
Sankryžoje iš Karaimų gatvės pasukome į Žaliąją gatvę ir paėję palei keturis sklypus radome suformuotą valstybinės žemės sklypą, kuriuo ir pasiekėme ežerą. Nuo gatvės iki vandens ėjome patvoriu. Šią tvorą įsirengę privataus sklypo savininkai.
Eidami pastebėjome, kad suformuotas valstybinės žemės sklypas, priklausantis Trakų rajono savivaldybei, aktyviai naudojamas. Šalia tvoros prisodinta dekoratyvinių medelių. Jie dar maži, taigi reiškia, kad sodinti visai neseniai.
Šio valstybinio žemės sklypo plotas, Registrų centro duomenimis, yra 1,8793 ha. Naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos.
Valstybinėje žemėje – daržas ir bokso kriaušė
Priėję arčiau ežero pamatėme, kad valstybinėje žemėje įrengtas daržas. Dalis jo patenka į suformuotą sklypą, likusi dalis yra nesuformuotame sklype.
Daržas sudarytas iš medinių kontūrų. Matyti, kad jis gerai prižiūrimas. O šalia šio daržo įrengta ir nedidelė sporto aikštelė su bokso kriauše. Prie ežero, valstybinėje žemėje, prisodinta dekoratyvinių augalų, vaismedžių.
Tačiau įdomiausia tai, kad ant paties Totoriškių ežero kranto suradome neaukštą metalinio tinklo tvorą. Galima tik spėti, kad tolėliau esančio privataus sklypo savininkai taip bando išvengti valčių, bandančių prisišvartuoti pakrantėje. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad valtys toje vietoje gali švartuotis, nes tai yra valstybinė žemė. O tvorų pakrantės apsaugos juostoje pagal įstatymą būti negali. Taigi, tvoros įrengimas laikomas pažeidimu.
Taip pat toje vietoje įrengtas ir lieptas. Prie jo buvo prišvartuotas kateris. Ant liepto kabėjo lentelė su užrašu „Privati valda“ ir užkabintas ženkliukas, kad eiti draudžiama.
Beje, pakrantėje mėtėsi žvejybos įrankiai, vadinamieji bučiukai.
Valstybinėje žemėje įrengta tvora prie ežero, daržas, bokso kriaušė ir prisodinta sodo augalų šalia sklypo; vienas iš pastatų savininkų yra Alvydas Bieliauskas. Jis – viešas asmuo, nes jo įmonė AB „Lietkabelis“ laimi valstybinių įstaigų viešuosius pirkimus. A. Bieliauskas yra minėtos įmonės savininkas.
Šis asmuo – VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“ tiesioginis savininkas ir valdybos pirmininkas. Žiniasklaidoje pristatomas kaip šio klubo prezidentas.
Registrų centro duomenimis, A. Bieliauskas yra ir UAB „International METBALTA Invest group“, UAB „Tugva“, VšĮ „Krepšinio klubo „Lietkabelis“ rėmėjas-savininkas.
Be to, Registrų centro duomenimis, A. Bieliauskas – Lietuvos krepšinio lygos valdybos narys ir Lietuvos policijos veteranų asociacijos vadovas.
„Delfi“ su klausimais kreipėsi į A. Bieliauską – paklausėme, ar jis įrengė valstybinėje žemėje sporto įrenginius, daržą, prisodino vaismedžių ir vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų.
Taip pat paklausėme, ar turi leidimą naudoti valstybinę žemę. Be to, pasiteiravome, ar jis įrengė prie ežero metalinę tinklo tvorą. Atsakymų negavome. Jeigu juos gausime vėliau, straipsnį nedelsdami papildysime.
Eidami toliau priėjome dar vieno sklypo pakrantę. Ir galiausiai pasiekėme tą pačią gyvatvorę, kuri mums einant iš kitos pusės jau buvo pastojusi kelią. Pastojo kelią ir šį kartą. Taigi, apsisukę grįžome atgal.
Sklypo savininkė: krūmai toje vietoje auga jau seniai
„Delfi“ rado kai kurių pakrantėje esančių sklypų savininkų kontaktus. Kreipėmės į juos su klausimais. Viena sklypo savininkė aiškino, kad krūmų pakrantėje nesodino.
„Krūmynai nebuvo sodinti mūsų. Krūmai buvo toje vietoje nuo senų laikų, natūralios gamtinės kilmės, tiesiog genėti mūsų, kad atrodytų tvarkingiau ir kad neišsikerotų. Didžiojoje dalyje Trakų ežerų pakrantėse egzistuoja gamtos natūraliai sukurtos kliūtys, jos riboja judėjimą pakrante ir prieigą prie vandens telkinių“, – teigė moteris.
Kiti sklypų savininkai į „Delfi“ klausimus neatsakė. Jeigu atsakymus gausime vėliau, straipsnį papildysime.
Savivaldybė įpareigos sklypų savininkus atlaisvinti pakrantę
Valstybinės žemės kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Jai buvo perduota informacija apie galimai užimtą valstybinę žemę. Šios tarnybos paprašyta atlikti patikrinimą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas „Delfi“ teigė, kad pareigūnai atliko pirminę analizę ir jiems kilo įtarimų dėl galimų pažeidimų, todėl bus atliekamas patikrinimas vietoje.
Aplinkos apsaugos departamento atstovai „Delfi“ teigė, kad informaciją apie situaciją ežero pakrantėje žino nuo 2023 m.
„Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai 2023 metais gavo informacijos apie krūmais (gyvatvorėmis) užtvertą pakrantę Trakuose, Žaliojoje gatvėje, prie Totoriškių ežero. Tikrinant informaciją vietoje, buvo nustatyta, kad minėti krūmai auga valstybinės žemės plote. Paklausime minimos tinklinės tvoros patikrinimo metu vietoje nebuvo. Vizualiai vertinant gyvatvorė pasodinta prieš daugelį metų.
Tyrimo metu su valstybinės žemės plotu besiribojančio sklypo savininkas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad minėtų krūmų nesodino, krūmai jau augo sklypo įsigijimo metu, 2005 metais. Iki 2017 m. gegužės 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo redakcija draudė vandens telkinių apsaugos juostoje tverti tvoras, bet nedraudė sodinti medžių ir krūmų. Vėliau priimti teisės aktai ir dabar galiojantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 12 punktas draudžia paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante eiti asmenims paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui), bet neįpareigoja pašalinti anksčiau pasodintų medžių ir krūmų“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Gavę „Delfi“ pranešimą pareigūnai nuvyko į vietą ir atliko patikrinimą.
„2024-10-29 Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vietoje patikrino informaciją ir nustatė, kad minima tinklinė tvora įrengta valstybinėje žemėje, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). 2024-10-30 atlikus papildomą patikrinimą nustatyta, kad tinklinė tvora pašalinta. Šiuo metu tiriama, ar nebuvo pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai“, – nurodė AAD atstovai.
„Delfi“ ežero pakrantėje surado ir užfiksavo metalinę tinklo tvorą. Kokia atsakomybė gresia, kai ežero pakrantėje įrengiama tvora?
Aplinkos apsaugos departamento atstovai pateikė tokį atsakymą: „Atsakomybė už reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 256 straipsnio 3 dalyje, asmenims taikoma administracinė atsakomybė nuo 150 iki 400 eurų, juridiniams asmenims – nuo 250 iki 650 eurų.“
Apie susidariusią situaciją Totoriškių ežero pakrantėje „Delfi“ informavo ir Trakų rajono savivaldybę.
Jos atstovė Agata Beliak „Delfi“ teigė, kad su pažeidėjais bus elgiamasi principingai. Savininkai bus įpareigoti atlaisvinti pakrantę, o savivaldybė savo ruožtu organizuos pakrantės atlaisvinimo darbus.
„Dėkojame už pranešimą ir informuojame, kad savivaldybė imsis analogiškų veiksmų, kaip adresu Trakai, Vytauto g. 93–103, Totoriškių ežero pakrantėje, t. y. namų valdų savininkai raštu bus įpareigoti atlaisvinti pakrantę. Savivaldybė taip pat organizuos želdinių tvarkymo bei pakrantės atlaisvinimo darbus ir prireikus bus kreiptasi į kitas institucijas pagal kompetenciją dėl užfiksuotų galimų pažeidimų“, – teigė A. Beliak.
Šis tyrimas parengtas dalinai finansuojant Medijų rėmimo fondui.
