Žurnalistai užfiksavo pažeidimus
Spalio mėnesį buvo publikuotas „Delfi“ straipsnis, kuriame aprašomas žurnalistų vizitas Pavilnių regioninio parko Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje. Ši unikali ir griežtai saugoma gamtos vieta yra Vilniuje.
Minėtoje vietoje apsilankę žurnalistai užfiksavo įstatymų pažeidimų: privačių sklypų savininkai yra užtvėrę ir savo reikmėms naudoja valstybinę žemę. Pažeidimai ne bet kur, o valstybės mastu saugomame draustinyje.
Po „Delfi“ vizito Pavilnių regioniniame parke apsilankę statybos inspektoriai nustatė pažeidimus ir įpareigojo valstybinę žemę atlaisvinti. „Delfi“ dar kartą nuvyko į regioninį parką ir užfiksavo, kad valstybinė žemė vis dar nėra atlaisvinta.
Vienu atveju valstybinėje žemėje įrengtas netgi baseinas.
Valstybinėje žemėje – privatūs įrenginiai
Pirmas įstatymo pažeidimo atvejis – šalia Lyglaukių g. 25. Regia.lt nurodyta, kad ši vieta yra Pavilnių regioninis parkas, Lyglaukių geomorfologinis draustinis (konservacinė funkcinio prioriteto zona). Taigi, tai gamtiniu požiūriu svarbi teritorija. Geomorfologiniai draustiniai steigiami tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti.
Nuvykę į tą vietą pamatėme, kad namo savininkai, panašu, savo reikmėms naudoja valstybinę žemę. Jei Regia.lt duomenys teisingi, valstybinėje žemėje įrengti kiemo įrenginiai, sūpynės, grilius. O, svarbiausia – valstybinė žemė, panašu, aptverta tvora. Į ją iš privataus sklypo galima patekti per vartelius.
Tiesa, beveik visą šį privatų sklypą kiek tolėliau juosia sena tvora. Ji įrengta valstybinėje žemėje ir šiuo metu neprižiūrima. Žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad tvora juosia privatų sklypą, nors ten teoriškai galima patekti, bet jie gali nesiryžti įžengti. Tačiau tvora stovi valstybinėje žemėje ir visi norintys valstybine žeme gali naudotis.
Savivaldybės paklausėme, ar ji neplanuoja šią bešeimininkę tvorą pašalinti.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas „Delfi“ pateikė tokį atsakymą: „Savivaldybė atliko tvoros būklės vertinimą, kurio metu nustatyta, kad tvora neturi avarinės būklės požymių. Kadangi ji yra galimai bešeimininkis turtas, savivaldybė kreipėsi į Statybos inspekciją, vykdančią savavališkų statybos darbų kontrolę.
Jei inspekcijai nepavyktų nustatyti tvoros savininkų ar naudotojų, būtų sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės užtvėrimų pašalinimo. Tokiu atveju būtų inicijuota turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais neatsiradus savininkui savivaldybė kreiptųsi į teismą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Teismas taip pat galėtų nuspręsti perduoti turtą savivaldybės nuosavybėn, tokiu atveju po perdavimo nuosavybės teise savivaldybė spręstų dėl tvoros likimo.“
Statybos inspekcija šiuo atveju nustatė pažeidimą.
„Informuojame, kad pagal 2024-09-23 Jūsų paklausimą dėl galimai daromų žemės sklypų, esančių adresu Filaretų g. 80B, Lyglaukių g. 25, Lyglaukių g. 39, Rudens g. 26B, Vilnius, savininkų pažeidimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmasis žemės naudojimo priežiūros skyrius atliko nurodytų žemės sklypų neplaninius žemės naudojimo patikrinimus.
Žemės sklypo, esančio adresu Lyglaukių g. 25, Vilnius, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo), įrengta (pastatyta) tvora ir ūkinis pastatas. Pietinėje, pietrytinėje ir pietvakarinėje naudojamo žemės sklypo dalyje įrengta (pastatyta) 92,71 metrų ilgio vielos tinklo tvora su betoniniais stulpais ir ūkinis pastatas. Žemės sklypo savininkė aptvėrė ir naudoja (neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 804 kv. m valstybinės žemės plotą. Į aptvertą valstybinės žemės plotą galima patekti tik pro dvejus vartus iš žemės sklypo“, – nurodė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.
Registrų centro duomenimis, šio žemės sklypo savininkė yra Jurgita Vaišnorienė. Su ja „Delfi“ susisiekti nepavyko.
Valstybinėje žemėje – baseinas
Kitas įstatymo pažeidimo atvejis toje pačioje gatvėje – Lyglaukių g. 39. Teritorija patenka į jau minėto draustinio ribas. Šiuo atveju valstybinė žemė gali būti užimta ją aptvėrus tvirta tvora. Matyti, kad tvora įrengta jau ganėtinai seniai.
Ši tvora juosia didžiulį namą, bet panašu, kad privatus kiemas gali būti praplėstas ir valstybinės žemės sąskaita. Valstybinėje žemėje, pagal Regia.lt duomenis, įrengtas didelis baseinas. Šalia jo – kiemo aikštelė. Aptvertoje teritorijoje yra dekoratyvinių kiemo želdinių.
Aptvertoje teritorijoje pamatėme besidarbuojantį vyrą. Jis sutiko trumpai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Vyras aiškino, kad dedamos pastangos aptvertą valstybinę žemę įsigyti.
„Ji buvo gal valstybinė žemė, bet dokumentai, kiek žinau, tvarkomi. Čia tetos namas. Faktas, kad jau tvarkomi. Yra kažkokių niuansų. Bylinėjimasis teismuose buvo pačioje pradžioje. Problemos nebuvo. Kažkada buvo sutvarkyta ta žemė, bet kažkur kažkas kažko nedažiūrėjo. Tada viskas vyko kitais keliais gal. Dabar išjudinti senus tų laikų popierius sunku. Kada ir kaip baigsis, dar neaišku. Kiek žinau, jau treji metai, kai tvarkoma. Ilgai“, – kalbėjo vyras.
Jis svarstė, jei informacija apie tvorą valstybinėje žemėje pasiekė žurnalistus, greičiausiai šia žeme kažkas domisi ir norėtų ją įsigyti.
„Tik nustebino, kad kažkas ieško. Kažkas turbūt nori čia… Ir nori iš ten. Čia 100 proc. Praktiškai gatavas sklypas, net tvoros gali neversti. Vieną tvorą užsitvėrei ir va, tau namas stovi teritorijoj. Čia jau seniai aišku. O dabar išlindo, kad kažkur rado skylutę, tarpą. Žinot, sena moteriškė. Tai dabar galima pajudint. Kada vyresnio amžiaus, nustumt nuo kėdės labai lengva“, – aiškino vyras.
„Delfi“ Vilniaus miesto savivaldybės paklausė, ar tikrai šio sklypo savininkai siekia įsigyti aptvertą teritoriją ir ar apskritai yra galimybė šią žemę nusipirkti.
Savivaldybės atstovas G. Grubinskas „Delfi“ teigė, kad nusipirkti šios žemės negalima.
„Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 7 dalimi, valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė neparduodama, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę ir iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų.
Jūsų nurodyti žemės sklypai patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją bei Lyglaukių geomorfologinio draustinio ribas. Todėl, pagal minėtas Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, žemės sklypų savininkams negali būti sudaromos sąlygos išsipirkti arba išsinuomoti galimai užimtą valstybinę žemę, kadangi tiek jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tiek besiribojanti laisva valstybinė žemė patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją.
Minėtų žemės sklypų naudotojai, kurie galimai yra užėmę valstybinės žemės dalį, nėra pradėję formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūrų“, – teigė G. Grubinskas.
Statybos inspekcija šiuo atveju nustatė tokius pažeidimus: „Žemės sklypo, esančio adresu Lyglaukių g. 39, Vilnius, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog savininkė žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) įrengtos (pastatytos) tvoros. Šiaurės vakarinėje žemės sklypo naudojamoje dalyje (Lyglaukių ir Mildos g. sankirtoje) įrengta (pastatyta) 17,94 metrų ilgio metalinė tvora su akmeniniais stulpais bei rytinėje ir pietinėje dalyje įrengta (pastatyta) 167,20 metrų ilgio metalinė tvora su akmeniniais stulpais. Žemės sklypo savininkė aptvėrė ir naudoja (neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 1282 kv. m (35 kv. m ir 1247 kv. m) valstybinės žemės plotą. Aptverti valstybinės žemės plotai naudojami kaip vientisi masyvai su žemės sklypu.“
Statybos inspekcijos atstovas R. Gorbačiovas pridėjo: „Prie Lyglaukių g. 39 yra baseinas, įrengtas ant valstybinės žemės, nesuformuotos žemės sklypu. Tad arba sklypą reikės įteisinti, arba sutvarkyti valstybinę žemę – panaikinti baseiną.
Registrų centro duomenimis, žemės sklypas Lyglaukių g. 39 priklauso Honoratai Aleksandrai Dijokienei. Su ja „Delfi“ susisiekti nepavyko.
Naudoja 1140 kv. m valstybinės žemės plotą
Trečias įstatymo pažeidimo atvejis – Filaretų g. 80B. Pažvelgus į Regia.lt žemėlapį matyti, kad šis sklypas taip pat gali būti praplėstas valstybinės žemės sąskaita. Matyti, kad gyvatvorės galimai auga valstybinėje žemėje. Joje gali būti įrengta ir didžioji dalis automobilių stovėjimo aikštelės.
Visa ši žemė patenka į Lyglaukių geomorfologinio draustinio teritoriją.
Nuvykę į vietą valstybinėje žemėje radome gyvatvorę, per kurią patekti į valstybinę žemę nėra taip paprasta. Norint tai padaryti reikia brautis per krūmus. Tačiau į valstybinę žemę patekti iš šalia esančio privataus sklypo labai lengva. Matyti, kad valstybinė žemė prižiūrima, ten pjaunama žolė.
Savivaldybės atstovas G. Grubinskas nurodė, kad šio sklypo savininkai bandė įsigyti greta esančią valstybinę žemę. Tačiau jiems nebuvo leista to padaryti.
„2018 m. kreiptasi dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto šalia Filaretų g., tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas, nes planuotos teritorijos patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją ir neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje numatytų išimčių“, – teigė G. Grubinskas.
VTPSI atstovas R. Gorbačiovas „Delfi“ informavo apie nustatytus pažeidimus: „Žemės sklypo, esančio adresu Filaretų g. 80B, Vilnius, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog sklypo savininkė savo žemės sklypą naudoja ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) įrengta (pastatyta) tvora, vartai, gėlynas, gyvatvorė. Šiaurinėje naudojamo žemės sklypo dalyje įrengta (pastatyta) 20,54 m ilgio vielos tinklo tvora, o iš rytų pusės patekti į valstybinę žemę trukdo įvairios kliūtys (gėlynas, tvora, vartai), kurių bendras ilgis 74,92 metrai. Žemės sklypo savininkė aptvėrė ir naudoja (neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 1140 kv. m valstybinės žemės plotą. Aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės sklypu.“
Registrų centro duomenimis, šio žemės sklypo savininkė yra Gitana Bukauskienė.
„Delfi“ su klausimais kreipėsi į šio sklypo savininkę ir pasiteiravo, ar ji naudojasi greta esančia valstybine žeme. Taip pat paklausėme, ar moteris sutinka, kad jos automobilių stovėjimo aikštelė dalinai įrengta valstybinėje žemėje. Galiausiai pasidomėjome, ar ji prižiūri valstybinėje žemėje esančią gyvatvorę.
G. Bukauskienė pateikė tokį atsakymą: „Delfi“, matyt, mane labai myli, kad kas kelerius metus užduoda tuos pačius klausimus. Paieškoję archyve, rastumėte ir atsakymus. Situacija nepasikeitė – įstatymai ir toliau mums neleidžia įsigyti šalia esančio ruoželio valstybinės žemės. Todėl savo lėšomis prižiūrime aplink mūsų sklypą esančią valstybinę žemę: pjauname žolę, naikiname piktžoles, renkame šiukšles, grėbiame lapus…
Matyti pro langus kiečiais apaugusį šiukšlyną (nes kadaise taip ir buvo) mums visai nepatinka. Mano manymu, kiekvieno šeimininko požiūris turi būti toks – gyventi švariau ir gražiau. Taigi sodiname ir augalus. Mūsų sklypas neaptvertas, į jį galima laisvai patekti ir iš gatvės, ir iš miško pusės, tad per sklypą laisvai migruoja gyvūnai: stirnos, lapės, kiškiai… Parkuoti automobilius ant valstybinės žemės, kiek man žinoma, nėra draudžiama (savo automobilius laikome garaže po namu). O bendrai tai ir svetimi žmonės, ir mes mašinas parkuoja dar ir prieš mūsų sklypą, kitoje gatvės pusėje. Daugiau ta tema nebeturiu ką pridurti. Vis tikiuosi, kad įstatymai kada nors bus tobulesni ir mes turėsime galimybę už savo pinigus prižiūrėti savo žemę.“
Žinomo verslininko valdos
Ketvirtas įstatymo pažeidimo atvejis – Rudens g. 26B. Privatus sklypas, kuriame stovi statiniai, nepatenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją. Tačiau galimai užimta valstybinė žemė – jau regioninio parko ir draustinio teritorijoje.
Nuvykę į vietą ten radome metalinę tvorą ir gyvatvorę. Visa tai neleidžia patekti į valstybinę žemę. Pastebėjome, kad valstybinėje žemėje yra įvairių kiemo įrenginių, vaikų žaidimams skirtas batutas. Panašu, kad tvora ir gyvatvore aptvertas kalno šlaitas ir miškas.
Anot savivaldybės atstovo G. Grubinsko, šio sklypo savininkai taip pat negali įsigyti valstybinės žemės. „Žemės sklypas Rudens g. nepatenka į saugomas teritorijas, tačiau šalia jo nėra valstybinės žemės ploto, kuris atitiktų įsiterpusio žemės ploto sąvoką“, – teigė G. Grubinskas.
Statybos inspekcijos atstovas R. Gorbačiovas informavo apie tai, kokie pažeidimai šiuo atveju nustatyti: „Žemės sklypo, esančio adresu Rudens g. 26B, Vilnius, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo), įrengta (pastatyta) tvora, įrengti automatiniai vartai ir pasodinta gyvatvorė. Pietinėje naudojamo žemės sklypo dalyje (palei Rudens g.) įrengta (pastatyta) 52,89 metrų ilgio vielos tinklo tvora ir pasodinta gyvatvorė, pietrytinėje dalyje įrengta (pastatyta) 21,33 metrų ilgio medinė tvora ant betoninio pamato su 3,51 metro ilgio vartais. Žemės sklypo savininkai aptvėrę ir naudoja (neturėdami valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) 1131 kv. m valstybinės žemės plotą. Aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su žemės sklypu.“
Registrų centro duomenimis, šis sklypas priklauso Lijanai Preidžiuvienei, Pranui Preidžiui, Ingai Radzevičienei ir Edvardui Radzevičiui.
E. Radzevičius yra Lietuvoje žinomas verslininkas. Jis – UAB „Altas komercinis transportas“ vadovas, valdybos narys ir akcininkas. Ši įmonė laimi viešuosius pirkimus, todėl E. Radzevičius laikomas viešu asmeniu.
Be to, jis yra Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo narys. Taip pat – UAB „Rivalda“ savininkas.
Teigia, kad apie situaciją sužinojo tik iš žiniasklaidos
„Delfi“ su klausimais kreipėsi į P. Preidžių ir E. Radzevičių. Atsakymų iki straipsnio publikavimo negavome. E. Radzevičius jau publikavus straipsnį atsiuntė „Delfi“ savo komentarą.
„Šiandien pamačiau, kad viešai patalpinote informaciją apie žemės panaudojimą šalia mums priklausančio sklypo.
Metalinė tvora, kurią minite, yra labai sena, pastatyta dar prieš mums įsigyjant žemės sklypą. Detalių apie ją ar jos kilmę nežinome, tačiau sklypo, kuriame stovi ši tvora, nenaudojame, gyvename savo įsigytame sklype. Puikiai suprantu valstybinės žemės svarbą visiems piliečiams.
Reikėtų tik paminėti, kad atsikraustę ieškojome sprendimų sumažinti nuo gatvės sklindantį triukšmą ir palei seną nenaudojamą tvorą pasodinome gyvatvorę: ji nėra aklina ar ribojanti praėjimą, tiesiog padeda sulaikyti dalį gatvės triukšmo. Jei statybos inspekcija informuos, kad turime ieškoti kitų sprendimų triukšmo mažinimui, žinoma, taip ir padarysime.
Automatiniai vartai ir medinė tvora kuriuos minite, yra bendri viso trijų namų komplekso ir apie jų legalumo klausimą sužinojau tik iš jūsų straipsnio.
Jokių pranešimų iš oficialių institucijų nesame gavę nei anksčiau, nei dabar, apie šią situaciją pirmąkart išgirdau iš žiniasklaidos, todėl nelabai galiu plačiau pakomentuoti. Lauksime informacijos iš statybos inspekcijos ir, esu tikras, kartu rasime geriausius sprendimus“, – teigė E. Radzevičius.
Anot VTPSI atstovo R. Gorbačiovo, minėtais veiksmais pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos. Už šiuos žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė.
„Žemės sklypų savininkams surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus. Nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai bus nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigė R. Gorbačiovas.
„Delfi“ dar kartą nuvyko į regioninį parką ir nustatė, kad VTPSI identifikuoti pažeidimai iki šiol nėra pašalinti. Taigi, visuomenė šiuo metu negali patekti į valstybinę žemę.
Šis tyrimas parengtas dalinai finansuojant Medijų rėmimo fondui.
