„Principinis mūsų siūlymas, kad tarpiniai vyktų toliau ir kad jie vyktų taip, kad atitiktų tarpinių patikrinimų funkciją“, – sakė švietimo mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas per penktadienį surengtą spaudos konferenciją.
Švietimo mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius informavo, kad jau yra įvykę šeši tarpiniai patikrinimai šiemet ir vienas pernai.
„Matome, kad jie sulaukė skirtingo dėmesio iš visuomenės. Ypatingo dėmesio sulaukė fizikos tarpinis patikrinimas, taip pat matematikos patikrinimai. Manome, kad, nepriklausomai nuo tarpinio patikrinimo masto, kiek mokinių jį laiko, taip pat nuo laikymo datos, turi būti užtikrintas užduočių ir vertinimo objektyvumas. Tą galima padaryti, kai kiekvieną užduotį patvirtina vertinimo komisija“, – sakė R. Skaudžius.
Pasak viceministro, buvo sudarytos kelios komisijos papildomam įvertinimui.
„Tai duoda pasižiūrėjimą, ar atitinka programas, tai yra nešališkas vertinimas, ir taip pat leidžia įvertinti, kokius ir kaip atsakymus reikia užskaityti, ir leidžia patikslinti tas vietas, kad tikrai kiekvienas mokinys būtų įvertintas objektyviai“, – kalbėjo R. Skaudžius.
Pasak viceministro, sprendimas yra toks, kad kiekvieno tarpinio patikrinimo užduotį vertins komisija. Taip pat, pasak viceministro, bus peržiūrėtos būsimų tarpinių patikrinimų vertinimo instrukcijos.
„Tą siekiame padaryti, kad būtų išvengta bet kokių netikslumų vertinimo instrukcijose, ir, kad tai nekeltų papildomų karštų diskusijų, kur iš esmės to galima išvengti“, – sakė R. Skaudžius.
Apie perlaikymą
Viceministras priminė, kad išlieka galimybė perlaikyti tarpinį patikrinimą, ir pasirinkti geresnį įvertinimą.
„Suprantame, kad dabar nėra numatytos galimybės perlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą, tai yra kalbėjimo dalį, ir tai gali kelti papildomo nerimo. Tad prašome kiekvieno ar kiekvienos ramiai tęsti pasiruošimą, situaciją vertinsime naujai jau įvykus lietuvių kalbos dalies patikrinimui“, – sakė R. Skaudžius.
Viceministras nežada, kad šiuo atveju bus sudaryta perlaikymo galimybė, nes tas pareikalautų labai daug papildomų resursų.
„Kartu su lituanistų bendruomene priimsime papildomus sprendimus, jeigu tokių reikėtų. Mes vertiname įvairias rizikas, ir tarp tų galimų variantų, jeigu tokių prireiks, yra ar tai būtų taškų indeksavimas, ar tam tikros dalies užskaitymas, ar, kažkokiu kraštutiniu atveju, jeigu įvyktų kažkas nenumatyto, ko mes dabar negalime įvertinti prieš prasidedant tarpinio patikrinimo vertinimui, galbūt grįžti prie to, kad šita kalbėjimo dalis galėtų būti įskaita, kaip buvo visada“, – sakė R. Skaudžius.
Po to, kai bus pasibaigęs tarpinių patikrinimų pirmasis ciklas, viceministras žada, kad kartu su švietimo bendruomene jie kvies kalbėtis apskritai dėl vienuoliktokų perlaikymo galimybės. Tai yra, ar dabar numatyta galimybė perlaikyti kartu su kitų metų vienuoliktokais yra optimali.
„Tai yra, ar būtent ugdymo proceso metu, kaip ir dabar, kovo-gegužės mėnesiais yra tinkamiausias metas? Ką esame viduje apsitarę, bet joks sprendimas dar nėra priimtas, kad galbūt kaip variantas galėtų būti, kad perlaikymas būtų organizuojamas pagrindinės sesijos metu, ir būsimas dvyliktokas, perlaikydamas užduotį, galėtų perlaikyti per pagrindinę sesiją, gaudamas ne tik 60 taškų dalį, bet gaudamas ir likusią dalį jau popieriniame variante“, – svarstė R. Skaudžius.
Apie atsakomybę
Ministras atsakomybės neperkelia Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA).
„Mano nuomone, tai yra mūsų pačių atsakomybė, kadangi šį pokytį vis tiek įgyvendina politinė komanda. Ji užsako, pasako: „darysime taip“, ir mes tikrai prisiimame atsakomybę dėl šito“, – sakė G. Jakštas.
Pasak jo, tai, kad jie pasitiki NŠA, irgi yra jų atsakomybė.
„Jeigu pasitikėjome, ir kažkas buvo nepadaryta iki galo, tai mes tikrai tos atsakomybės nesikratome. Jeigu pradėtume leistis, tai galėtume sakyti, kad tai yra užduočių rengėjų atsakomybė. Bet galbūt tai yra mūsų atsakomybė dėl sudėlioto proceso. Galbūt mūsų atsakomybė, kad pasitikėjome NŠA. Galbūt, atsakomybė, kad pasitikėjome mokytojais. Mes niekam kitam neverčiame atsakomybės.
Mano supratimu, tai yra mūsų atsakomybė. Dėl to turime užtikrinti tą procesą taip, kad su užduotimis tokių problemų nenutiktų“, – kalbėjo G. Jakštas.
Jis teigė suprantąs, kad smulkių neatitikimų ir klaidų pasitaiko visose šalyse per visus patikrinimus.
„Bet klaidų kiekis turi būti sveiko proto ribose. Mano supratimu, tų klaidų buvo šįkart padaryta daugiau. Dėl to ir jaučiame didelę atsakomybę. O NŠA – tai būtų sudėtinga pasakyti, kas konkrečiai toje agentūroje užsiėmė to proceso koordinavimu. Dabar yra pakankamai įsitraukęs ir laikinasis agentūros vadovas, bando detaliai imti tai kaip prioritetą, tai aš tikiuosi, kad mums pavyks užtikrinti, kad galimų klaidų kiekis būtų minimizuotas“, – sakė G. Jakštas.
Svarstė trauktis iš pareigų
Švietimo, mokslo ir sporto ministras pripažįsta, kad, kilus problemoms dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų, jis bei viceministras Ramūnas Skaudžius svarstė trauktis iš pareigų. Visgi, nuspręsta šiuo metu išspręsti kilusias problemas, o prie politinės atsakomybės klausimo grįžti pasibaigus patikrinimų sesijai.
„Klausimas, kuris kyla dažnai ir kurį mes girdime, ir kuris kyla ir mums patiems – yra atsakomybės klausimas. Kas yra atsakingas už tai, kad kai kuriuose patikrinimuose užduotys neatliepia ar programos, ar buvo su klaidomis, ar nekorektiškos, ar neproporcingai sudėtingos“, – penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė G. Jakštas.
„Diskutavome ir su viceministru, kieno tai yra atsakomybė. Mes patys už tai jaučiame atsakomybę – tiek aš, tiek viceministras. Suprantame, kad politikoje kalbant apie atsakomybę dažniausiai tai reiškia, (...) kad pasitraukiama“, – teigė jis.
„Tikrai detaliai vertinome šitą variantą, kuris, matyt, būtų paprasčiausiai tiek man pačiam, tiek viceministrui. Bet kas tada (bus – ELTA) švietimo sistemoje? Ar mes turime žmones, kurie dabar būriuotųsi ir norėtų užimti šitas pozicijas bei išspręsti esančias problemas? To nematome“, – akcentavo švietimo ministras.
Todėl, tęsė ministras, svarbiausia „šiuo metu yra išspręsti tas problemas, su kuriomis susiduria patikrinimai“.
„Turime laiko, mano supratimu, iki gegužės vidurio“, – aiškino jis ir nurodė, kad pasibaigus tarpiniams patikrinimams bus įvertinta visa sesija, ieškoma, kaip tobulinti sistemą.
„Tada galėsime galvoti, ar kažkieno atsistatydinimas, ar kažkokie kiti veiksmai galėtų parodyti didesnį atsakomybės prisiėmimą negu šiuo sudėtingu laikotarpiu likti ir toliau tęsti darbus“, – apibendrino jis.
Apie matematikos patikrinimus
Dėl matematikos A lygio tarpinio patikrinimo ministras lauks ekspertų išvadų.
„Kokias aš asmeniškai pasidariau išvadas, kad buvo nemaža dalis panašių užduočių tiek B lygio tarpiniame patikrinime, tiek A lygio tarpiniame patikrinime. Mokiniai, net , jei mokėsi A lygiu, pamatę B lygio tarpinį patikrinimą, jei pabandė jį spręsti, ir, jeigu kažkas nepavyko, pasigilino, paieškojo, kur tos spragos yra, ir pasiruošė, galėjo geriau pasiruošti A lygio tarpiniam patikrinimui“, – sakė G. Jakštas.
Ministras sakė, kad bendrai iš šių tarpinių patikrinimų jis tikisi, kad, jeigu tai vyksta elektroniniu būdu, norėtųsi kitokio tipo užduočių.
„Turime priekaištų ir fizikos tarpiniam patikrinimui (…), bet , kuo norėtųsi pasidžiaugti, kad buvo užduočių, kuriose yra modeliavimas. Tai yra visai kitokio tipo užduotys, ko negalėtume daryti ant popieriaus. Matematikos atveju tos užduotys buvo tokios pat, kaip ant popieriaus lapo. Tomis galimybėmis, kurias atveria skaitmena, nebuvo pasinaudota, dėl to yra kažkiek apmaudu“, – sakė G. Jakštas.
Pasak ministro, užduočių sudėtingumą, korektiškumą vertins ekspertai.
Daugiausiai emocijų – po fizikos ir matematikos B lygio patikrinimų
Šiemet startavusi naujovė – tarpiniai patikrinimai vienuoliktokams sukėlė daug emocijų, ypač dėl fizikos ir matematikos B lygio užduočių. Abiem šiais atvejais Švietimo mokslo ir sporto ministerija į pagalbą pasitelkė ekspertus įvertinti situaciją.
Po fizikos tarpinio patikrinimo didžiausias šokas kilo dėl geriausius pasiekimus ugdymo proceso metu rodančių mokinių rezultatų.
„Šitų užduočių nesame matę, bet kiek stebiu fizikos bendruomenės mokytojų susirašinėjimus, tai labai didelis signalas yra tai, kad olimpiadiniai mokiniai, respublikinių olimpiadų prizininkai, iš maksimalių keturiasdešimties taškų surenka 20 arba 25, maksimaliai – 30. Licėjuje niekas daugiau 34 taškų nėra gavęs“, – sakė fizikos mokytoja Eglė Stankūnaitė.
Po matematikos B lygio tarpinio patikrinimo vėlgi pasipylė emocijos, kad buvo sunku. Matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus savo įraše feisbuke klausė: „ar tikrai verta mokytis B lygiu, jeigu 7-8 taškus reikia išsikovoti nagais ir dantimis?“.
„Būtent tokį taškų skaičių girdėjau šiandien daugiausiai kartų, kalbant apie pirmojo matematikos tarpinio patikrinimo rezultatus.(...) Užduotį kūrė turbūt niekada su B lygiu besimokančiais mokiniais nedirbęs autorius, nesiorientuojantis, kokio lygio uždaviniai gali ir yra tose pamokose sprendžiami. Kai kurie mokytojai ir mokiniai svarstė galbūt apskritai buvo sumaišyti A ir B lygių patikrinimai“, – teigė Š. Vaitkus.
Matematikos A lygio užduotys, kaip rodo atsiliepimai socialinėje medijoje, mokiniams pasirodė lengvesnės nei B lygio, tačiau pasipylė žinios apie sukčiavimo atvejus. Plačiau galima skaityti čia.
Šią savaitę – keturi patikrinimai
Šią savaitę buvo rengiami keturi tarpiniai patikrinimai. Jau įvyko filosofijos ir pirmasis matematikos bendrojo kurso tarpinis patikrinimas, ketvirtadienį vyks pirmasis matematikos išplėstinio kurso, o penktadienį – ekonomikos ir verslumo tarpiniai patikrinimai.
Nuo šių mokslo metų vidurinio ugdymo programą papildė nauji mokomieji dalykai – filosofija bei ekonomika ir verslumas. Jie privalomai pasirenkami iš visuomeninio ugdymo mokslų grupės.
Ir filosofijos, ir ekonomikos ir verslumo tarpiniai patikrinimai buvo laikomi tik iš išplėstinio mokymosi kurso. Šių dalykų tarpinių patikrinimų užduotį sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje pateikiama 15 uždarojo tipo klausimų, antrojoje – struktūriniai klausimai. Per tarpinį patikrinimą galima surinkti 40 taškų.
Pirmasis matematikos tarpinis patikrinimas vykdytas ir iš bendrojo, ir iš išplėstinio kurso.
Abiejų kursų pirmojo matematikos tarpinio patikrinimo užduotį sudarė 15 uždarojo tipo ir trumpojo atsakymo uždavinių ir klausimų. Per pirmąjį patikrinimą galima surinkti 20 taškų. Mokiniai matematikos tarpiniame patikrinime galėjo naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties, jiems buvo suteikti formulių rinkiniai. Rekomenduojamų skaičiuotuvų, kurie yra tinkami naudotis tarpiniame patikrinime, sąrašas buvo skelbiamas NŠA interneto svetainėje.
Tarpiniai patikrinimai vykdomi ir vertinami elektroniniu būdu.
Nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė ir turės galimybę rezultatą pagerinti. Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą.
Jei mokinio netenkintų tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis galės perlaikyti (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį patikrinimą) 2025 m. pavasarį (IV gimnazijos klasėje).