Portalas „Delfi“ kiekvieną dieną sulaukia skaitytojų žinučių apie pastebėtus įtarimų sukėlusius straipsnius. Iš pateiktų nuorodų matyti, kad tokie straipsniai iš tiesų niekada nebuvo publikuoti portale, o svetainių grafiniai elementai ir URL adresas atskleidžia, jog tai – tik dar vienas sukčių bandymas pasinaudoti „Delfi“ prestižu.
Sukurdami vadinamus tinklalapius – klonus, kurie savo grafiniais elementais ir informacijos pateikimu mėgdžioja realias žinomas interneto svetaines ir prekių ženklus, sukčiai dažniausiai bando apgaulės būdu išvilioti žmonių pinigus. Neretai tokiose interneto svetainėse reklamuojamos trečiųjų šalių platformos, paslaugos ar prekės, kurias norėdami įsigyti klientai priversti pateikti asmens duomenis. Vėliau sukčiai šiuos duomenis nusavina ir tokiu būdu gali pasisavinti žmonių pinigus.
Kiek kitokiu, bet labai panašiu, principu veikia ir sukčiai, siūlantys investavimo įrankius, kurie per trumpą laiką neva gali atnešti didelę investicinę grąžą. Pasiūlymu susigundę vartotojai investuoja dalį pinigų, o vėliau platformos savininkų yra spaudžiami investuoti vis didesnes sumas. Tokiu būdu iš kliento melagingais pažadais išviliojama vis daugiau lėšų.
Reaguodami į situaciją paaiškiname, kokie požymiai rodo, kad aptikote sukčių sukurtą interneto svetainę, kuri su realia naujienų portale „Delfi“ pateikiama informacija neturi nieko bendro.
Patikrinkite interneto svetainės URL adresą
Spustelėjus nuorodą socialiniuose tinkluose ar, pavyzdžiui, „Google“ paieškos variklyje pirmiausiai patikrinkite interneto svetainės adreso laukelyje esantį URL adresą, atkreipkite dėmesį ne tik į jame pateikiamas raides, bet ir į kitus simbolius – taškus, tarpus ir pan. Naujienų portalo „Delfi“ URL adresas – www.delfi.lt arba, jei naršote mobiliuosiuose įrenginiuose, m.delfi.lt. Jei ekrane matote „Delfi“ logotipą ir kitokius grafinius elementus, primenančius portale pateikiamą informaciją, bet adreso laukelyje įrašytas kitoks adresas, vadinasi, naršote sukčių sukurtoje interneto svetainėje. Pastarosiomis savaitėmis atkreipėme dėmesį į melagingas interneto svetaines, kurios naudoja tokius URL adresus: delfiportalas.com, delfi-skandalai.com, delflnews.com. Šios interneto svetainės su portalu „Delfi“ neturi nieko bendro.
Atkreipkite dėmesį į interneto svetainėje pateikiamus grafinius elementus
Kitas žingsnis, galintis padėti atpažinti sukčių sukurtą interneto svetainę – naudojami grafiniai elementai. Nors dažnai sukčiai sukuria itin įtikinamas portalų kopijas, kuriose atkartojami visi originalioje svetainėje naudojami meniu mygtukai ir tinklalapio išdėstymas, dažnai tokiose fiktyviose svetainėse trūksta nuoseklumo. Kalbant apie grafinius elementus, sukčių kūrinį gali išduoti šie požymiai:
- Ne visi meniu mygtukai reaguoja į spustelėjimą. Pavyzdžiui, pastaruoju metu pastebėtose sukčių svetainėse mygtukas, kurį spustelėjus galima sukurti naują vartotojo paskyrą arba prisijungti prie esamos, yra neaktyvus, kai, tuo tarpu, tikroje „Delfi“ svetainėse spustelėjus ant šio mygtuko ekrane matoma atsidarantį naują langą, kuriame įvedus reikiamus duomenis galima prisijungti prie savo vartotojo paskyros. Apgavikų svetainę gali išduoti ir kiti neveikiantys arba veikiantys ne taip, kaip turėtų, mygtukai;
- Jei pastebite nuoseklumo trūkumą naršant interneto svetainėje, pavyzdžiui, spustelėjus vieną mygtuką esate nukeliamas į mobilųjį tinklalapio rodinį, nors naršote ne per mobilųjį įrenginį ir pan. didelė tikimybė, kad jūsų dėmesį patraukė sukčių sukurta interneto svetainės kopija;
- Atidžiai patikrinkite visų grafinių elementų buvimo vietą – ar įmonės logotipas, kontaktinė informacija, visi meniu mygtukai ir kiti elementai yra tose vietose, kur esate įpratę juos matyti? Jei ne, tuomet dar kartą patikrinkite tinklalapio URL adresą, kad įsitikintumėte, ar nenaršote sukčių sukurtoje interneto svetainėje.
Žvilgtelkite į interneto svetainėje publikuotą turinį
Nors pirmiausia sukčių braižą išduoda URL adresas ir įvairūs grafiniai tinklalapio neatitikimai, svetainėje pateikiama informacija taip pat gali padėti identifikuoti piktavalius. Dažniausiai imituodamos tikrus naujienų portalus pasitelkia populiariausias ar skandalingiausias temas, kurios išnaudojamos sukčiams palankiai informacijai skleisti. Tai gali būti su šių dienų aktualijomis susijusios naujienos, pranešimai apie įžymius žmones. Pavyzdžiui, pastaruoju metu internete plinta melagingos portalo „Delfi“ vardu prisidengiančios interneto svetainės, kuriose rašoma apie Nijolę Jagelavičienę ir Mantą Volkų bei Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio konfliktą. Šie žinomų žmonių vardai pasitelkiami siekiant reklamuoti platformą „Oil Profit“ – abejotiną investicinį įrankį, kuriuo greičiausiai siekiama išvilioti pinigus.
Pastebėjus, kad straipsnyje agresyviai reklamuojama nežinoma platforma ar produktas, o svetainė atitinka ir kitus jau anksčiau išvardytus bruožus, liudijančius apie sukčiavimą, verčiau nespauskite tokioje svetainėje pateikiamų nuorodų ir nesuvedinėkite asmens duomenų.
Kas yra investicinis sukčiavimas?
Labai dažnai gyventojų pinigus išvilioti siekiantys veikėjai prisidengia populiariais prekės ženklais ar imituoja realiai egzistuojančias gerai žinomas interneto svetaines tam, kad reklamuotų sukčiavimo platformas, kuriose potencialius klientus žadama apipilti turtais. Vartotojai viliojami investuoti į tokias platformas ir džiaugtis didele investicine grąža, kai, tuo tarpu, sukčiai pasisavina vis didesnes pinigų sumas, o jų pažadais susivilioję žmonės ne praturtėja, o nuskursta.
„Lietuvos bankas“ pateikia daugiau informacijos apie tai, kaip veikia investiciniai sukčiai, ir kaip atpažinti investicinio sukčiavimo interneto svetaines (ČIA). Pirmiausia, prieš nusprendus investuoti dalį savo lėšų svarbu įsitikinti, kad tokias finansines paslaugas siūlanti įmonė turi Lietuvos banko išduotą licenciją ar leidimą teikti tokias paslaugas Lietuvoje. Tai galima padaryti ČIA. Pastaruoju metu „Delfi“ vardu prisidengę asmenys fiktyviuose straipsniuose reklamuoja investicinį įrankį „Oil Profit“. Pastebime, kad pačiame įrankio puslapyje nenurodoma, kas yra šio produkto savininkas. „Oil Profit“ pavadino taip pat nėra Lietuvos finansų rinkos dalyvių sąraše.
Kitas įrankis, kuris gali padėti įsitikinti, ar neužkibote ant sukčių kabliuko, yra nelegaliai finansines paslaugas teikiančių subjektų sąrašas, kurį galima rasti ČIA. Šiame sąraše įrašyta ir oilprofit.app interneto svetainė.
