Šioje Baltijos šalyse plitusių dezinformacijos tendencijų apžvalgoje Latvijos tiriamosios žurnalistikos centras „Re:Baltica“ kartu su Delfi „Melo detektoriumi“ ir Estijos bei Latvijos naujienų portalais „Delfi“ analizuoja, kas ir kaip tai daro.

Latvijos atvejis

2023 m. gegužę Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (European Digital Media Observatory, EDMO), kuri seka dezinformacijos plitimo tendencijas visoje ES, pranešė, kad LGBT+ klausimai yra viena populiariausių ir nuolatinių dezinformacijos temų. Daug naratyvų apie tradicinę šeimą, į kurią neva kėsinamasi, taip pat aktualūs Baltijos šalyse.

Latvijoje šis naratyvas šį kartą vėl iškilo į paviršių dėl dviejų teisėkūros iniciatyvų. Latvija buvo viena iš paskutiniųjų ES šalių, priėmusių kokią nors civilinės partnerystės sistemą. Be to, po daugelio metų diskusijų ji ratifikavo Stambulo konvenciją, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris.

Šios iniciatyvos tapo mūšio lauku „tradicines vertybes“ propaguojančioms politinėms partijoms, ypač „Latvija pirmajā vietoje“ (liet. „Latvija pirmiausia“), kurios aktyviai vykdė kampaniją socialinės žiniasklaidos platformose. Prie jų prisijungė ir parlamento nariai iš „Apvienotais saraksts“ (liet. „Jungtinis sąrašas“) ir „Nacionālā apvienība“ (liet. „Nacionalinis susivienijimas“) – abi partijos netrukus prieš šių įstatymų priėmimą prarado vietą vyriausybėje ir atsidūrė opozicijoje. Partijos bandė įtikinti visuomenę, kad partnerystės įstatymas lems tos pačios lyties asmenų santuokas ir jų teises įsivaikinti vaikus.

Daug mažiau Lietuvoje ir Estijoje

Delfi.ee faktų tikrintojos Kaili Malts teigimu, Estijos konservatyvioji liaudies partija (EKRE) ir kai kurie „Tėvynės aljanso“ ir „Res Publica“ nariai klaidino dėl LGBT+ bendruomenės. Pavyzdžiui, buvusi Estijos teisingumo ministrė Lea Danilson-Järg birželio mėn. teigė, kad „gėjų propaganda“ ketvirtadalį šalies jaunimo pavertė homoseksualais.

Žinutėje rašoma: „Dėl stiprios gėjų propagandos ketvirtadalis jaunų žmonių jau yra LGBT+“

„Delfi“ rubrikos „Melo detektorius“ redaktorės Aistės Meidutės teigimu, Lietuvoje kai kurie opozicinių partijų nariai pasisakė prieš politiką, kuri palengvintų LGBT+ žmonių gyvenimą. Tarp jų yra Mindaugas Puidokas ir Dainius Kepenis iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Petras Gražulis iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Tačiau, skirtingai nei kitose Baltijos šalyse, dezinformacija Lietuvos politikų repertuare nevaidino didelio vaidmens. „Dauguma pasisakymų apie LGBTQ+ bendruomenę buvo veikiau įžeidinėjimai, nei melaginga informacija“, – aiškina A. Meidutė.

„Mokyklose bus plaunamos vaikų smegenys“

Dezinformacijos ugnį Latvijoje pakurstė skandalas dėl lytinio švietimo medžiagos apie lytinę tapatybę ir translyčius asmenis. Už mokomąją medžiagą atsakinga institucija esą per klaidą internete paskelbė rinkinį, kuris buvo skirtas mokytojams, o ne plačiajai visuomenei ar vaikams. Dėl to švietimo ministras nušalino institucijos vadovą nuo pareigų. Tačiau „tradicinių vertybių“ gynėjai, sureikšmindami turinį ir galimą žalą, socialiniuose tinkluose pradėjo kampaniją, ieškodami daugiau „įrodymų“, kad valdžia sukėlė pavojų vaikams ir šeimoms.

Vienu iš tokių kūrinių tapo knyga vaikams „Tur Lejā“ (liet. „Ten apačioje“). Knygoje buvo mokomosios medžiagos tokiomis temomis kaip seksas, lytiniai organai, masturbacija ir lytinė tapatybė. Dezinformacijos skleidėjai melavo, kad ši knyga buvo mokomoji medžiaga mokyklose. Latvijos pirmosios valdybos narys Viktors Ščerbatihs populiariame „TikTok“ vaizdo įraše teigė, kad ji moko mažus vaikus užsiimti seksu. Dėl partijos sukeltos moralinės panikos internete pasirodė knygos deginimo vaizdo įrašas. Knygos vertėjas sulaukė grasinimų išprievartauti.

Panašus melas buvo skleidžiamas ir Estijoje apie knygą „Kaip gimsta kūdikiai“. Ten taip pat buvo teigiama, kad ši knyga yra privaloma mokymo medžiaga, šį kartą skirta naudoti vaikų darželiuose. Šiuo melu taip pat dalijosi Rygoje gyvenantis ir „Telegram“ aktyviai veikiantis Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės „Rossija Segodnia“ darbuotojas Aleksejus Stefanovas.

Lietuvoje paplito suklastotas dokumentas apie pernai rugsėjį mokyklose įvestą „Gyvenimo įgūdžių“ kursą. Dokumente buvo užsimenama, kad jame bus mokoma „LGBT ideologijos standartų“. Nors Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija greitai pareiškė, kad dokumentas yra suklastotas ir neatspindi kurso turinio, melas sugebėjo patekti ir į Latvijos socialinius tinklus.

Melaginga žinutė

Latvijoje taip pat buvo skleidžiama dezinformacija apie tariamus mokymo programos pakeitimus, susijusius su Stambulo konvencija. Sutartyje teigiama, kad valstybės narės (jei jos mano, kad tai būtina) gali nuspręsti rengti mokymo programas ir medžiagą smurto, lyčių lygybės ir kitomis susijusiomis temomis. Keletas dezinformatorių, pavyzdžiui, muzikantas Kasparas Pudnikas ir apžvalgininkė Vija Beinertė, teigė, kad konvencijos ratifikavimas privers mokyklas mokyti apie lyties keitimą ir tos pačios lyties asmenų santykius. Šio melo šaknys buvo angliškame dokumento tekste vartojama sąvoka „socialinė lytis“.

„Vaikams bus leista patiems gauti lytį patvirtinančią priežiūrą“

Medicininė lyties patvirtinimo priežiūra nepilnamečiams Latvijoje ir kitose pasaulio šalyse teikiama retai. Tačiau tai netrukdo dezinformatoriams gąsdinti tėvus, kad jų vaikai galės ją gauti be jų sutikimo. Pavyzdžiui, minėtasis „Latvia First“ valdybos narys V. Ščerbatihs teigė, kad pagal neseniai ratifikuotą Stambulo konvenciją tai leidžiama daryti vaikams nuo 14 metų.

Pažymėtina, kad Lietuvoje panašus melas skambėjo ir 2020 m., kai čia buvo svarstomas konvencijos ratifikavimas. Tuomet ši tarptautinė sutartis buvo klaidingai siejama su lyties keitimu, pavyzdžiui, tokią sąsają įžvelgė Lietuvos teisininkė Daiva Guobienė.

Taip pat buvo teigiama, kad Stambulo konvencijos stebėsenos institucija GREVIO galės paimti vaikus iš šeimų be konkrečios priežasties. Iš tikrųjų, GREVIO tokios teisės neturi. Klaidinantys teiginiai apie globos atėmimą daugiausia buvo skleidžiami Latvijoje, bet iš dalies ir Lietuvoje.

Melaginga žinutė

Latvijos politikai Pirmieji pateikė nepagrįstų teiginių, kad tai jau vyksta Kalifornijoje (JAV). Pasak jų, tėvai, atsisakę mokėti už vaiko lyties keitimo operacijas, netenka globos teisių.

Šis melas atitinka Rusijos skleidžiamą naratyvą apie neva „morališkai supuvusius“ Vakarus ir „Gayrope“ (aut. past. išgalvotas žodis, kurį sudaro angliški žodžiai „gay“ ir „Europe“). Pavyzdžiui, minėtas melas apie Kaliforniją buvo populiarus Rusijos žiniasklaidoje. Joje taip pat buvo skleidžiama dezinformacija apie Vakarus, skatinančius nereikalingą lyties keitimą vaikams ir LGBT+ pamokų įvedimą mokyklose. Praėjusiais metais tuos pačius melagingus teiginius skelbė ir Baltijos šalių dezinformatoriai.

Kaip pasikeitė Baltijos šalių nuomonė?

Su LGBT+ judėjimu susijusi dezinformacija nėra naujiena, tačiau žiniasklaidos ekspertai ir žmogaus teisių organizacijos atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais jos padaugėjo. Pavyzdžiui, dar 2021 m. Europos Parlamento Išorės santykių politikos departamentas įspėjo apie prieš LGBT+ bendruomenę nukreiptas dezinformacijos kampanijas, kurias remia ES nepriklausančios šalys, įskaitant Rusiją. Vis dėlto, nepaisant tokių pastangų, Baltijos šalių gyventojai tampa vis labiau įtraukūs.

Eurobarometro klausimas: kiek sutinkate ar nesutinkate su kiekvienu iš toliau pateiktų teiginių? :-Seksualiniuose santykiuose tarp dviejų tos pačios lyties asmenų nėra nieko blogo (%)

Tiesa, 2023 m. pavasarį atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, pastaraisiais metais parama seksualinėms mažumoms Baltijos šalyse labai nežymiai padidėjo. Priklausomai nuo šalies, 35–51 proc. respondentų teigė, kad tos pačios lyties asmenų lytiniai santykiai nėra blogas dalykas. Šiek tiek mažiau respondentų pritarė tos pačios lyties asmenų santuokoms ir sutiko, kad LGBT+ bendruomenei turėtų būti užtikrintos lygios teisės. Vis dėlto, šie skaičiai vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio (pavyzdžiui, 74 proc. respondentų nemato nieko blogo tos pačios lyties asmenų lytiniuose santykiuose).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)