Nepasitikėjimo rinkimų rezultatais skatinimas
Pirmasis naratyvas siekė skleisti abejones dėl neseniai vykusių Seimo rinkimų teisėtumo, tvirtinant, kad jie buvo suklastoti, o opozicija – slopinama. Kremliui palankiuose žiniasklaidos kanaluose buvo teigiama, jog valdančioji koalicija su „Nemuno aušra“ sudėtyje įrodo moralinį ir politinį Lietuvos nuosmukį, o protestai prieš šią koaliciją, buvo vaizduojami kaip daug didesnio valstybės nestabilumo ženklai. Visgi, net ir šios koalicijos kritikai, tokie kaip buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvo taip pat kritikuojami tų pačių portalų. D. Grybauskaitė buvo kaltinama ryšiais su Kremliumi, diskredituojant jos perspėjimus dėl koalicijos žalos santykiams su Europos Sąjungos ir NATO partneriais. Tokiais teiginiais buvo siekiama ne tik sumenkinti naujosios vyriausybės, bet ir demokratinių procesų šalyje teisėtumą.
Paramos Ukrainai menkinimas
Antrasis naratyvas sutelkė dėmesį į Lietuvos paramą Ukrainai, ją pateikiant kaip nepagrįstą ir sunkiai bepanešamą naštą šalies ekonominių sunkumų akivaizdoje, žalingą jos piliečiams. Kremliui palankios platformos siejo pagalbą Ukrainai su šalies vidaus sunkumais, siekdamos kurstyti visuomenės nepasitenkinimą vyriausybės prioritetais ir skatinti antivakarietiškus sentimentus. Šiomis temomis bandyta išnaudoti politinius susiskaldymus šalies viduje, taip silpninant pasitikėjimą valstybės institucijomis ir mažinant Lietuvos solidarumą su Ukraina. Taip pat, Kremliui palanki žiniasklaida atidžiai sakė ir JAV prezidento rinkimų eigą. Jų metu buvo ypač aktyvios diskusijos apie kandidatų pozicijas užsienio politikos klausimais, susijusiais su Rusija ir NATO bei galinčiais turėti įtakos Lietuvos saugumui.
Antivalstybiniams naratyvams pasitelkiami net ir demokratiniai procesai
Kremliui palanki žiniasklaida itin aktyviai analizavo ir „Dešimt tylos minučių“ protestus, kurie buvo surengti siekiant parodyti nepasitenkinimą partijos „Nemuno aušra“ įtraukimu į Lietuvos valdančiąją koaliciją. Lapkričio 14 d. prie Seimo rūmų vykusi pirmoji iš demonstracijų sulaukė apie 5000 šiam sprendimui nepritariančių dalyvių. Koalicijos kritikai, tarp jų ir prezidentas Gitanas Nausėda, smerkė koaliciją kaip žalingą šaliai. Be to, įvairios nevyriausybinės organizacijos ir tarptautiniai pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl galimo koalicijos poveikio demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms Lietuvoje ir santykiams su užsienio partneriais.
Kremliui palanki Lietuvos žiniasklaida pasiūlė kontrastingą protestų atvaizdą, palyginti su nepriklausomomis žiniasklaidos priemonėmis. Šios platformos pateikė įvykius kaip valdžios nekompetencijos ir platesnio politinio bei moralinio šalies nuosmukio įrodymą, pristatydamos Lietuvą kaip su sisteminiu nestabilumu kovojančią tautą. Šis naratyvas pabrėžė didelį nepasitenkinimą Lietuvos provakarietiška orientacija ir nurodė, kad koalicija atspindi gilesnes nacionalines krizes.
Be to, protestai buvo vaizduojami taip, kad sustiprintų skepticizmą Lietuvos vyriausybės atžvilgiu, kartodami žinomus antivakarietiškus naratyvus apie korupciją ir neefektyvumą. Dezinformacijos tinklai Lietuvoje ir toliau aktyviai naudoja tokius ir panašaus tipo įvykius, nesunkiai susiedami juos su platesnėmis antivakarietiškomis ir nacionalistinėmis temomis. Skleisdamos sąmokslo teorijas ir menkindamos demokratines institucijas, Kremliui palankios žiniasklaidos priemonės siekia skatinti Lietuvos visuomenės susiskaldymą ir mažinti gyventojų paramą Ukrainai.
Daugiau informacijos apie antivaltybines melagienų kampanijas Lietuvoje ir Baltijos šalyse: https://balticdisinfo.eu/.
