Prieš rinkimus į Europos Parlamentą būtent šie melai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo patys populiariausi. Nepaisant to, ekspertai padarė išvadą, kad priešrinkiminis laikotarpis buvo gana ramus, didesnių dezinformacijos skandalų pavyko išvengti.
Situacija būtų buvusi dar geresnė, jeigu patys politikai nebūtų bandę melais mobilizuoti rinkėjų. Pavyzdžiui, Latvijoje net kelios rinkėjų mėgstamos politinės partijos aktyviai skleidė su Europos žaliuoju kursu, Europos Sąjungos migracijos politika ir konkrečiais vyriausybės darbais susijusią dezinformaciją. Daugiausia tai buvo daroma „TikTok“ platformoje, kur, lyginant su prieš kelerius metus vykusiais vietos parlamento rinkimais, pastebėtas drastiškai išaugęs tiek partijų, tiek kandidatų aktyvumas.
„Europos Sąjunga jums nebeleis vairuoti senų automobilių“
Pastaraisiais metais aplinkos apsauga Europoje yra tapusi viena iš pagrindinių dezinformacijos temų – kartu su COVID, Rusijos karu Ukrainoje, LGBT+ teisėmis ir įvairiomis konspiracijos teorijomis. Ir Baltijos valstybės jokia ne išimtis. Prieš Europos Parlamento rinkimus itin padaugėjo su Europos žaliuoju kursu susijusios klaidinančios informacijos.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje su elektriniais automobiliais susiję melai skleisti skirtingais būdais. Provokatoriai socialinėje žiniasklaidoje ir aplinkos apsaugos iniciatyvoms priešiški politikai sulaukė paramos iš skaitomumo bet kokia kaina siekiančių portalų. Latvijoje vienas iš pastarųjų gegužės pabaigoje publikavo straipsnį, kurio antraštė skelbė „2030 metais nebegalėsime vairuoti automobilių su vidaus degimo varikliu“. Publikacijoje šis teiginys niekaip nepagrįstas. Jos autorius savo poziciją grindžia įsitikinimu, esą, žmonės paprasčiausiai nebus pajėgūs susimokėti didelių mokesčių. Viena iš parlamente savo atstovų šiuo metu neturinti partija – Naujoji konservatorių partija – skelbė reklamą, kurios šūkis „Metas stabdyti Europos žaliąjį kursą“. Joje taip pat akcentuojama, esą, „bus leidžiami ir senesni automobiliai“: tarsi būtų svarstyti kažkokie realūs planai juos uždrausti. Ryškiausias minimos partijos kandidatas Talis Linkaitis prieš ketverius dirbo Latvijos susisiekimo ministru, tuo metu jis pats aktyviai pasisakė už didesnius mokesčius seniems automobiliams.
EUROPOS SĄJUNGA NEPLANUOJA DRAUSTI NAUDOTIS, TAISYTI AR PARDUOTI SENUS AUTOMOBILIUS. VALSTYBĖS NARĖS VISO LABO SUTARĖ, JOG NUO 2035 METŲ NEBEBUS PARDUODAMI NAUJI AUTOMOBILIAI SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIU.
Jau nekalbant apie tokias šalies viduje kurpiamas melagienas, faktų tikrintojai susidūrė ir su iš vienos šalies į kitą plintančiais su elektriniais automobiliais susijusiais mitais. Pavyzdžiui, melagingai teigiama, esą, elektriniai Prancūzijos policijos automobiliai ar įkrovimo stotelės Australijoje iš tikrųjų naudoja ne ką kitą, o degalus.
Estijoje ir Lietuvoje gandus, esą, bus uždrausta remontuoti senus automobilius, lydėjo konspiracijos teorija, teigianti, kad tai Europos Sąjungos plano, skirto įtikinti žmones pirkti naujesnius, aplinkai palankesnius automobilius, dalis. Ši teorija gana populiari ir likusioje Europoje. Estiško „Delfi“ faktų tikrintoja Kaili Malts pažymi, kad šiuo metu Estijoje bandoma priimti naują automobilio mokestį, o tokia klaidinanti informacija gali sudaryti neteisingą įspūdį, kad tai daroma dėl Europos Sąjungos spaudimo. Tai netiesa. K. Malts teigimu, dalis šalies visuomenės vis dar priešinasi žaliosioms idėjoms, o nemažai paprasčiausiai neskiria Europos Sąjungos ir Estijos iniciatyvų.
„Nekūrenki malkomis“
Latvijoje prieš pat Europos Parlamento rinkimus buvo prisimintas dėl vienas su Europos žaliuoju kursu susijęs mitas. Imta teigti, esą, dėl Europos Sąjungos vykdomos politikos taps nelegalu šildyti namus kūrenant malkas, medžio pjuvenų briketus ir granules. Maždaug prieš metus dėl savų verslo interesų tokį mitą skleidė Latvijos miškų savininkų asociacija.
2023 METAIS VIENAS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS DIREKTYVOS SIŪLYMŲ BUVO RIBOTI PARAMĄ MEDIENOS NAUDOJIMUI DIDELĖSE KATILINĖSE, KUR DEGINAMOS MEDIENOS DROŽLĖS. SIŪLYMUI PRITARTA NEBUVO. ŠILDYTIS KŪRENANT MEDIENĄ NEDRAUDŽIA NEI MINIMA DIREKTYVA, NEI LATVIJOS ĮSTATYMAI.
Latvijoje šis klausimas sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje, nes šalis – viena iš miškingiausių visoje Europos Sąjungoje ir viena iš šildymo kūrenant medieną lyderių. Prieš Europos Parlamento rinkimus net kelios populistinės partijos bandė pelnyti rinkėjų prielankumą naudodamos būtent šį naratyvą, socialinėje žiniasklaidoje eskaluodamos vieną melagingą teiginį po kito.
Bene didžiausią triukšmą kelia populistai iš partijos „Pirmiausia – Latvija“. Prieš kelerius metus politinė partija, vadovaujama buvusio oligarcho Ainaro Šleserio, iškilo kaip vakcinų nuo COVID priešininkė, iki pat 2022 metų vasario 24 dienos pasisakiusi už artimesnę draugystę su Rusija. Dabar partijos atstovai, tarp kurių netrūksta pačių įvairiausių konspiracijos teorijų šalininkų, reguliariai savo dešimtims tūkstančių sekėjų aiškina, koks pavojingas Europos žaliasis kursas: esą, jis privers Latviją bankrutuoti, daug šalies gyventojų bus įstumti į skurdo liūną.
Kelios partijos taip pat kliaujasi mitu, esą, Latvija yra aplinką labiausiai tausojanti arba viena iš aplinką labiausiai tausojančių Europos šalių, todėl Europos žaliasis kursas jai nereikalingas. Svarbu akcentuoti, kad istorija apie Latviją kaip labiausiai aplinka besirūpinančią Europos šalį, anot Jeilio universiteto ir Kolumbijos universiteto Aplinkosaugos veiksmingumo indekso, buvo teisinga prieš dvylika metų, tačiau dabar situacija pasikeitusi.
„10 tūkst. imigrantų per metus“
Prieš Europos Parlamento rinkimus Latvijos partijos taip pat bandė įbauginti rinkėjus istorijomis apie imigrantus. Visai neseniai Nacionalinio susivienijimo partijos, po daugelio metų valdžioje tapusios opozicine, kandidatas „TikTok“ platformoje pareiškė, kad „panašu, jog Europą sunaikins ne karas, bet kita nelaimė“, konkrečiai – imigrantai. Netrukus teiginį pasigavo ir kiti kandidatai, ėmę viešai kalbėti, jog neseniai Europos Sąjungos priimtas Migracijos paktas privers Latviją kiekvienais metais priimti 10 tūkst. atvykėlių arba teks kasmet susimokėti 200 mln. eurų (tiesa ta, kad kalbama apie 99 asmenis arba 2 mln. eurų per metus). Šį iš piršto laužtą teiginį kartojo ir jau minėtoji partija „Pirmiausia – Latvija“.
„Nesąžiningi rinkimai“
Nieko nestebina ir faktas, kad dezinformacijos skleidėjai, dalis kurių kandidatavo ir rinkimuose, bandė pakurstyti visuomenės įtarumą, esą, Europos Parlamento rinkimų rezultatai bus klastojami. Estijos konservatyvi populistinė partija EKRE aktyviai skleidė gandus, jog balsavimas bus nesąžiningas.
Partijos atstovai tikino, kad politinės jėgos reitingai, viešinti žiniasklaidos, buvo mažesni nei iš tikrųjų yra. Latvijoje vienas iš įtakingiausių dezinformacijos skleidėjų Rudolfas Bremanis ragino nebalsuoti išankstiniame balsavime, nes, remiantis jo turima informacija iš susijusių šaltinių, balsai bus klastojami. R. Bremanis – aršus antivakseris, išgarsėjęs būtent per koronaviruso pandemiją. Dabar, kaip ir nemaža dalis kitų populistų, jis save laiko politiku ir dalyvauja rinkimuose. Svarbu ir tai, kas šis asmuo šmeižia valstybę, platina įvairias konspiracijos teorijas ir prisideda prie Kremliaus dezinformacijos skleidimo.
Lietuvos populistai taip pat bandė pasėti abejonių dėl šalies prezidento rinkimų nešališkumo. Jie Lietuvą lygino su Šiaurės Korėja ir Rusija, nes balsavimo nestebėjo stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos. Prezidento rinkimai, po dviejų turų pasibaigę gegužės gale, iš dalies nukreipė dėmesį nuo rinkimų į Europos Parlamentą. Kaip teigia „Delfi“ faktų tikrintoja Aistė Meidutė, prieš Europos Parlamento rinkimus daugiau nei įprasta su Europos Sąjunga susijusios dezinformacijos nepastebėta.
„Europos Sąjunga pasisako už pensinio amžiaus ilginimą“
Gegužės pradžioje Latvijoje nuvilnijo dar viena su Europos Sąjunga susijusios dezinformacijos banga. Keli gerai žinomi šalies populistai teigė, esą, Europos Sąjunga kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis prašė Latvijoje prailginti pensinį amžių iki 75 metų. Tai netiesa. Ir pati Latvija neketina ilginti pensinio amžiaus, kuris šiuo metu yra 65 metai. Pensinis amžius – itin jautrus klausimas šalyje, kurios vidutinė gyvenimo trukmė viena trumpiausių, o pensijos vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Būtent dėl šios priežasties melagiena tarsi virusas išplito tiek feisbuke, tiek „TikTok“ platformoje, kur įrašai ir vaizdo medžiaga pasiekė mažiausiai 300 tūkst. žmonių. Pirminis šios dezinformacijos šaltinis buvo jau minėtasis R. Bremanis.
„Europa velia mus į karą“
Kremliaus skleidžiama dezinformacija Baltijos valstybėse tiesiog klesti. Estijos „Delfi“ faktų tikrintoja K. Malts pabrėžia, kad jos pagrindą sudaro melagingi teiginiai apie į karą Ukrainoje neva įsitraukusius Vakarus. Pavyzdžiui, Estijoje Rusijos užsienio reikalų ministerija meluoja, kad šalis į Ukrainą pasiuntė beveik 200 samdinių. Panašių kaltinimų metama ir Prancūzijos kariuomenei. Be to, niekur nedingo ir senas melas apie Ukrainoje veikiančias amerikiečių biolaboratorijas. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje Kremlius skleidžia dezinformaciją apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jo šeimą, ji sulaukia nemažai dėmesio. Platinamos melagienos, esą, Ukrainos lyderis yra priklausomas nuo narkotikų, kad vietoj jo rinkimuose dalyvaus jo žmona Olena Zelenska. Taip pat meluojama, kad O. Zelenskos labdaros fondas dangsto pedofilų tinklą, aprūpinantį turtuolius Vakaruose našlaičiais likusiais vaikais iš Ukrainos.
Latvijoje tokie akivaizdūs melai ne itin populiarūs. Čia toliau platinama dezinformacija, esą, Rusijos karas Ukrainoje buvo surežisuotas Vakarų, o Ukraina silpna, korumpuota ir neturi nė menkiausios galimybės laimėti. Intensyviausiai tai daroma „TikTok“ platformoje. Latvijoje Kremliaus naratyvą palaikanti partija „Už stabilumą!“ tikino, kad rinkimuose į Europos Parlamentą yra vos vienas vienintelis pasirinkimas – karas arba taika. Rinkėjams buvo aiškinama, kad Europos Sąjunga reiškia ne ką kitą, o nepriklausomybės praradimą, o dabartiniai Sąjungos lyderiai bando mus įvelti į naujas ginklavimo varžybas, kuriose nuogąstavimams dėl mūsų visų gerovės vietos paprasčiausiai nėra.
Daugumą nustebino faktas, kad prieš kelerius metus ši partija, sumaniai saviems tikslams išnaudojusi „TikTok“ platformą, sugebėjo patekti į Latvijos parlamentą. Strategija neliko nepastebėta, ir šį kartą aktyviai šiame socialiniame tinkle reiškėsi žymiai daugiau politikų: „TikTok“ itin mėgstamas radikalesnėms visuomenės dalims atstovaujančių politikų. Tikriausiai nė nereikia sakyti, kad jų įrašai gana skiriasi nuo to, ką jie kalba, pavyzdžiui, per nacionalinio transliuotojo debatus.
