Šis tyrimas yra trečioji projekto, kuriame dalyvauja „StopFake“ (Ukraina), „Delfi“ (Lietuva), Žiniasklaidos plėtros fondas (Sakartvelas), „Chequeado“ (Argentina), „La Silla Vacia“ (Kolumbija), „Animal Politico“ (Meksika) ir „EsPaja“ (Venesuela), vadovaujami fondo Maldita.es (Ispanija), dalis. Sukūrusi novatorišką technologinę priemonę užsienio informacinių manipuliacijų bei kišimosi ir tarpvalstybinių dezinformacijos kampanijų tyrimui, ši sistema centralizuoja ir talpina šiose šalyse aptiktą dezinformacinį turinį. Bendra metodologija leidžia mums atpažinti tarpvalstybines dezinformacijos kampanijas, taip pat naratyvus, kurie vienu metu gali cirkuliuoti tiek Europoje, tiek Lotynų Amerikoje.
Kaltinimai be įrodymų, tikrovės iškraipymas ar tikrų vaizdų sklaida, tarsi jie būtų iš Ukrainos ar iš šių dienų, nors iš tikrųjų yra kelių mėnesių ar metų senumo – tai tik keli taktikos pavyzdžiai, kuriais bandoma pasiekti savų tikslų, pasitelkiant pačius įvairiausius tarpininkus, pradedant pačiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei Rusiją remiančiomis ar jos kontroliuojamomis žiniasklaidos priemonėmis ir baigiant socialinių tinklų influenceriais.
Apgaulės ir dezinformacija, kuri pasirodo kaskart, kai kuri nors šalis prabyla, jog ketina siųsti pagalbą Ukrainai
Pastaraisiais mėnesiais įvairiose šalyse vienu metu pradėjo plisti turinys, kuriame buvo teigiama, jog NATO neseniai bombardavo Rusijos Tverės regioną, ar kad tokios šalys kaip Prancūzija ar Lietuva pasiuntė savo karius į Ukrainą. Nors dezinformacinis turinys ir melagingi pranešimai įvairiose šalyse gali būti skirtingi, jie visi yra to paties naratyvo, neva NATO ar NATO šalys tiesiogiai puola Rusiją, dalis.
2024 metų kovo – gegužės mėnesiais Sakartvele, Kolumbijoje ir Meksikoje pasklido melaginga žinia, esą Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, jog Kinija ir Rusija yra „partnerės bei draugės“, ir tuo atveju, jei dėl JAV įtakos NATO pradėtų konfliktą su Rusija, Kinija panaudotų savo turimus karinius išteklius, kad apgintų Rusiją.
Netiesa: tokių Kinijos prezidento pareiškimų nebuvo užfiksuota. BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika) yra neformali politinio, saugumo srities, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo grupė.
Tai tarpvalstybinės dezinformacijos kampanijos, kurios per trumpą laiką pasklinda iš vieno žemyno į kitą. Anot vienos 2023 metų JAV Valstybės departamento ataskaitos, „Kremlius šį dezinformacijos naratyvą atgaivina kiekvieną kartą, kai tik Ukrainos partnerės paskelbia apie tolesnę karinę pagalbą Ukrainai“. Tokiu būdu šis konfliktas Rusijos gyventojams pristatomas kaip karas, „kurį jie pasirinko kariauti prieš Ukrainą, reaguodami į tariamą Jungtinių Valstijų ir NATO grėsmę“.
Pastaraisiais mėnesiais pastebėjome, kad kurios nors šalies prezidentui išplatinus pareiškimą apie karą ar išreiškus paramą Ukrainai, iš karto pradeda sklisti melagingos žinios ir dezinformacija. Taip įvyko ir tuomet, kai Ukraina pirmą kartą paleido į Rusijos teritoriją JAV gamybos ilgesnio nuotolio raketas:
Faktas: 2024 metų vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė (ir pakartojo kitomis progomis), jog neatmeta galimybės pasiųsti į Ukrainą Vakarų šalių karius, jei Rusijos pajėgos pradėtų veržtis gilyn į Ukrainos teritoriją – tai padėtų užtikrinti, kad Ukraina atlaikytų galimą Maskvos puolimą.
Dezinformacija: kovą ir vėlesniais mėnesiais pradėjo cirkuliuoti melaginga informacija, esą Prancūzija siunčia karius į frontą.
Patikrinus faktus: gegužės 6 dieną Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministerija šią informaciją paneigė ir pavadino ją „dezinformacijos kampanija“. Šios melagienos, be kitų šalių, plito tokiose valstybėse kaip Ispanija, Sakartvelas ir Portugalija. Lietuvoje taip pat buvo skelbiama, jog prezidentas Gitanas Nausėda yra pasirengęs siųsti Lietuvos karius į frontą. Tačiau jokių įrodymų, kad jis būtų taip pasakęs, nėra. G. Nausėda tik buvo išreiškęs paramą diskusijoms dėl galimybės pasiųsti užsienio karius į Ukrainą vesti apmokymų. „EUvsDisinfo“ 2024 metų gegužę jau buvo įspėję dėl šios dezinformacijos strategijos.
Faktas: 2024 metų lapkritį Joe Bidenas leido Ukrainai ilgojo nuotolio raketomis smūgiuoti į Rusijos teritoriją.
Dezinformacija: pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame Rusijos valstybinė televizija neva grasina Europos miestams branduoline ataka.
Patikrinus faktus: vaizdo įrašas yra tikras, tačiau jis buvo parodytas ne dabar, o 2024 metų liepos mėnesį, kai JAV pranešė, kad NATO pajėgose Vokietijoje bus dislokuoti JAV kariai. Vaizdo įraše laidos vedėjas sako, kad jei šis susitarimas taps realybe, visoms Europos šalių sostinėms iškils „Rusijos raketų iš Kaliningrado grėsmė“. Vaizdo medžiagoje nurodoma, kad NATO bazės Vokietijoje ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, Čekija bei Jungtinė Karalystė būtų atakuojamos Rusijos.
Faktas: 2024 metų lapkričio 19 dieną Ukraina pirmą kartą į Rusijos teritoriją paleido JAV ilgojo nuotolio raketas.
Dezinformacija: internete tarsi virusas pradėjo plisti vaizdo įrašas su Europos Parlamento narių plojimais. Jis buvo platinamas teigiant, kad EP nariai „džiaugsmingai pritaria, kad iš Ukrainos į Rusiją buvo paleistos JAV raketos“.
Patikrinus faktus: tai irgi buvo apgaulė. Minėti plojimai buvo nufilmuoti po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbos, kurią jis pasakė per vieną plenarinį posėdį 2024 metų lapkričio 19 dieną. Šioje kalboje apie JAV raketų paleidimą į Rusiją jis neužsiminė. Maldita.es aptiko iš viso 17 vaizdo įrašų (su daugiau nei 10 tūkst. peržiūrų), kuriems buvo panaudotas šis turinys. Jis buvo skelbiamas keturiomis kalbomis (ispanų, anglų, italų ir prancūzų).
Europos išorės veiksmų tarnybos teigimu, kalbos, kuriose peršama mintis, esą NATO ar jai priklausančios šalys tiesiogiai puola Rusiją, buvo „labiausiai paplitęs“ naratyvas žinutėse ir pranešimuose, kurie buvo analizuojami pirmojoje ataskaitoje, skirtoje užsienio informacinėms manipuliacijoms ir kišimosi grėsmėms.
Šis naratyvas gyvuoja mažiausiai dešimtmetį, per interviu „Deutsche Welle“ aiškino Atlanto tarybos – tarptautinių reikalų srityje dirbančio JAV analitinio centro, artimo NATO – Skaitmeninės kriminalistikos tyrimų laboratorijos tyrinėtojas Eurazijai Romanas Osadčiukas. „Jie veikiausiai pradėjo dar per Euromaidano demonstracijas, maždaug 2014 metais. Nuo tada rusai tvirtina, kad Vakarai kišasi į Ukrainos reikalus“, – sakė jis.
Ukrainos faktų tikrinimo organizacija „StopFake“ šį naratyvą tyrinėja bent nuo 2016 metų. Tais metais, pavyzdžiui, Kremliaus kontroliuojama arba su Kremliumi susijusi žiniasklaida skelbė, kad yra perspėjimų, jog artėja „neišvengiama NATO ataka“. 2020 metais ji tikrino pranešimus, esą į Donbasą įžengė NATO pajėgos.
Šio naratyvo populiarumą ir pastovumą per tiek metų lėmė ir tai, kad prie jo sklaidos socialiniuose tinkluose prisidėjo įvairūs Kremliui artimi veikėjai. Jį skleidė ir palaikė įvairūs atstovai, pradedant Kremliaus ministrais ir baigiant influenceriais.
Kaip palaikomas šis naratyvas
V. Putinas yra pagrindinis naratyvo, kad invazija į Ukrainą yra gynybinis karas, kuriuo siekiama „apsaugoti Rusijos suverenitetą“, proponentas. Jis naudoja šią retoriką, kad pateisintų karinę mobilizaciją, fiktyvius referendumus bei agresiją prieš Ukrainą, ir kaltina Vakarus bei NATO, kad iš tikrųjų jie yra atsakingi už šį konfliktą. 2022 metais Naujųjų metų išvakarėse kreipdamasis į tautą, jis apkaltino Vakarus, kad šie, „ruošdamiesi agresijai, meluoja apie taiką“ ir „ciniškai naudojasi Ukraina, kad susilpnintų ir suskaldytų Rusiją“.
Jo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat tvirtino, kad JAV iš beveik visų NATO narių Europoje bei ES valstybių subūrė koaliciją ir naudojasi Ukraina, kad per tarpininkus kariautų su Rusija.
2022 metų kovą Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad JAV Ukrainoje kuria „etninius biologinius ginklus“, nukreiptus prieš etninius slavus, pavyzdžiui, rusus. Šį pareiškimą pagarsino Rusijos naujienų agentūra TASS.
Tų pačių metų spalio mėnesį ministerija paskelbė nuotraukas, neva įrodančias, kad Ukraina kuria „nešvarią bombą“. Tačiau iš tikrųjų nuotraukose buvo užfiksuota visai kas kita. „Deutsche Welle“ jas patikrino ir išsiaiškino, kad tai buvo senos nuotraukos, kuriose nufotografuotos Rusijos atominės elektrinės ir dūmų detektoriai Slovėnijoje.
Šių dezinformacijos naratyvų įtaka viešajai nuomonei: apklausos rodo, kad jie daro poveikį
Net ir prieštaraudami realybei ir siųsdami prieštaringas žinutes, teigiančias, kad tokios šalys kaip Prancūzija ar Lietuva pasiuntė karius į Ukrainą ar kad šalys pavargo finansiškai remti karo pabėgėlius, šie naratyvai smelkiasi į visuomenę ir tampa tiek užsienio dezinformacijos už Rusijos ribų, tiek vidaus dezinformacijos namuose dalimi, darydami poveikį abiem pusėms.
Tai patvirtina Stebėsenos, analizės ir strategijos centro (ne pelno siekiančios organizacijos, analizuojančios sąmokslo teorijas, dezinformaciją ir antisemitinius naratyvus) atliktas tyrimas: 19 proc. respondentų Vokietijoje sutiko, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą buvo Maskvos reakcija į NATO provokacijas – jie teigė, kad Rusijai tiesiog neliko kitos išeities. Dar 21 proc. su šiuo teiginiu sutiko „iš dalies“. Taigi iš viso 40 proc. vokiečių bent iš dalies patikėjo šiuo naratyvu.
Kita apklausa, kurią 2024 metais Rusijoje atliko Levados centras, pirmaujanti ir nepriklausoma Rusijos apklausų agentūra, 2016 metais paskelbta „užsienio agente“, parodė, kad „du trečdaliai respondentų Jungtines Valstijas ir NATO vis dar laiko atsakingomis už tai, kas vyksta Ukrainoje, ir jų įsitikinimai per vienerius metus sustiprėjo“. Du trečdaliai (65 proc.) respondentų taip pat kaltino JAV ir NATO dėl žūčių ir destrukcijos Ukrainoje – ir šis procentas nuo invazijos pradžios tik didėjo.
Kam, jūsų nuomone, tenka didžiausia atsakomybė už žūtis ir destrukciją Ukrainoje?
Kaip 2017 metais paskelbtoje analizėje aiškino Elcano karališkojo instituto mokslininkė Mira Milosevich – Juaristi, viena pagrindinių Kremliaus vadovaujamos dezinformacijos žinučių yra ta, kad Rusijai grėsmę kelia hegemoniški ir dekadentiški Vakarai, kurie siekia nustumti ją nuo tarptautinės scenos.
Prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, kelis mėnesius ir savaites iki karo pradžios per valstybių sienas sklido kelios melagingos žinios ir dezinformacija. Sausio pabaigoje, likus mėnesiui iki karo pradžios, po Rusijos karių dislokavimo prie sienos su Ukraina ir JAV įspėjimų apie Rusijos ketinimus veržtis į Ukrainos teritoriją, pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame BBC neva įspėja apie neišvengiamą Rusijos bei NATO karą ir branduolinio smūgio iš oro pavojų. Tai buvo ne tik apgaulė, bet ir fiktyvi vienos Airijos bendrovės reprezentacija, pasklidusi prieš kelerius metus – 2018 metais. Ją demaskavo kiti faktų tikrintojai, pavyzdžiui, „Reuters“.
Vasario pradžioje taip pat buvo išplatintas tariamų NATO bazių žemėlapis. Jame buvo matyti Ispanija, Portugalija, Bulgarija ir Ukraina. NATO paaiškino, kad šis žemėlapis neatspindi jos bazių, esančių visame pasaulyje, ir kad jame sužymėti taškai neatitinka tų organizacijos vietų, kurias galima išvysti žemėlapiuose NATO interneto svetainėje.
Ukrainoje, taip pat visai prieš pat karo pradžią, plačiai pasklido vaizdo įrašas, kuriame buvo rodomi vienoje metro stotyje esantys kareiviai, prisistatantys NATO kariais ir neva atvykę į Kyjivą. Tačiau tai buvo vaizdo įrašas, nufilmuotas 2015 metais Švedijos sostinėje Stokholme.
Ukrainai trūksta išteklių, Vakarai atšaukia pagalbą: destabilizavimo strategija
Tuo pat metu, kai stebime plačiai išplitusią dezinformacijos kampaniją apie tariamai tiesiogines Vakarų šalių atakas prieš Rusiją, kartais pasigirsta ir priešingos dezinformacijos, esą Vakarų šalys pavargo finansiškai remti ukrainiečių karo pabėgėlius ar pačią Ukrainą.
Vienas iš pavyzdžių – praėjusį rugsėjį pasklidęs turinys, kuriame teigta, kad Švedija „yra pasirengusi sumokėti 30 000 eurų kiekvienam ukrainiečių migrantui, kuris nuspręs savo noru palikti šią Skandinavijos šalį“. „StopFake“ tai paneigė. Nors Švedijos migracijos ir prieglobsčio ministerija iš tikrųjų buvo sugalvojusi tokią priemonę, kuri 2026 metais nuo 3 000 eurų turėjo padidėti iki 30 000 eurų, ji, kaip aiškinama šios ministerijos interneto svetainėje, buvo skirta migrantams, kurie dėl nedarbo ar mažų pajamų yra priklausomi nuo valstybės socialinės paramos, bet ne tiems, kurie pagal masinės migracijos direktyvą „turi leidimą gyventi šalyje ir yra atvykę iš Ukrainos“.
Kitais atvejais tokia dezinformacija buvo bandoma parodyti, kad Vakarų šalys nutraukia karinę paramą Ukrainai ir pradeda remti kitas konliktuojančias šalis. Vienu iš pavyzdžių yra melaginga žinia, pradėjusi cirkuliuoti Sakartvele. Ji teigė, kad Prancūzija nutraukia paramą Ukrainai ir pradeda remti Armėniją. Kaip paaiškino Sakartvelo faktų tikrinimo organizacija „Myth Detector“ („Mitų detektorius“), 2023 metais Prancūzija pasirašė su Armėnija karinio bendradarbiavimo susitarimus, o 2024 metų birželį buvo pasirašyta sutartis dėl artilerijos sistemų tiekimo. Tačiau karinė pagalba Ukrainai dėl to nenukentėjo. Tokiose šalyse kaip Venesuela taip pat buvo skelbiama, kad JAV liovėsi rėmusi Ukrainą, pažymi faktų tikrinimo organizacija „EsPaja“.
Nors dauguma melagienų atspindi tą pačią kryptį ir bando įtikinti, kad Vakarai puola Rusiją, kartais pasirodo turinys, bandantis parodyti, kad tam tikros šalys remia Rusiją. Būtent tokį įspūdį bandė sudaryti nuotraukos, kuriose virš Prancūzijos Marselio miesto buvo užfiksuoti lėktuvai, spalvotais dūmais paišantys šios šalies vėliavą. Žinutės skelbė, kad tai buvo Rusijos vėliava – jos spalvos tos pačios, tik išdėstytos kita tvarka. Kaip išsiaiškino Kolumbijos faktų tikrintojai „La Silla Vacia“, šios nuotraukos buvo darytos gegužės 8 dieną, kai 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių proga į minėtą miestą buvo atgabenta olimpinė ugnis. Lėktuvai danguje paišė Prancūzijos vėliavą, tik jos spalvų eiliškumas dėl perspektyvos išsikraipė. Šias nuotraukas tikrino ir kiti faktų tikrintojai, pavyzdžiui, dpa ir „AFP Factual“.
Kita dezinformacija, tapusi kontrnaratyvo dalimi, buvo vaizdo įrašas, išplatintas tokiose šalyse kaip Argentina, Bolivija ir Čilė. Jame buvo matyti kylantis lėktuvas, kurį lydėjo pareiškimai, jog „Bolivijos vyriausybė skelbia siunčianti daugiau kaip 3 000 karių į Rusijos sąjungininkę“. Kaip paaiškino „Chequeado“, Bolivijos vyriausybė nesiuntė savo karinių pajėgų dalyvauti karo veiksmuose, o originalūs vaizdai atitiko vieną karinį paradą, kuris vyko 2013 metų spalį ir buvo skirtas Bolivijos ginkluotųjų pajėgų jubiliejui.
Visas šis turinys gali prieštarauti vyraujančiam naratyvui, jog Vakarai ar NATO kaltina Rusiją, ir netgi gali būti vertinamas kaip nepakankamas įsipareigojimas laikytis šių dezinformacijos kampanijų siekio, savo ruožtu susilpninant jų poveikį, teigiama 2016 metais RAND paskelbtame straipsnyje. Tačiau šie prieštaravimai patys gali būti strategijos dalis ir taktika, kuria siekiama „sėti netikrumą ir dviprasmiškumą“. Nuolat keisdami naratyvus, „Rusijos propagandistai trikdo savo oponentų pusiausvyrą ir kuria miglą, kuri maskuoja tiesą“, savo 2023 metų ataskaitoje aiškino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Nuo NATO karių identifikavimo Donbase 2018 metais iki dezinformacijos kampanijos apie Kolumbijos karių žūtį
Viena iš pastaraisiais mėnesiais sklidusių dezinformacijos kampanijų, kuriomis buvo siekiama pakirsti Vakarų šalių paramą Ukrainai, buvo susijusi su kariais, neva ketinančiais padėti Ukrainai kovoti fronto linijose.
Anot vienos studijos, tyrinėjusios dezinformacijos kampanijas, susijusias su karu Ukrainoje, dezinformacija „apie samdomų karių iš užsienio skaičių ir šalis, iš kurių jie atvyko“, „priklausė daug platesnei dezinformacijos kampanijai, kurią Rusija sistemingai ir koordinuotai vykdo nuo pat savo karinių operacijų Ukrainoje pradžios“.
2018 metais jau cirkuliavo dezinformacija, esą Donbase buvo rasti trys negyvi NATO kariai, nors, kaip nustatė „StopFake“, jokių įrodymų tai neturėjo. Šis naratyvas yra aktualus iki šiol. Jam naudojami Ukrainoje kovojančių užsienio savanorių vaizdai, konfliktą pateikiant kaip Rusijos ir NATO kovą, o ne karą prieš Ukrainą.
Nepaisant daugybės cirkuliavimo metų, strategijos, naudojamos šiems prasimanymams skleisti, visada yra tos pačios, rodo šiame projekte dalyvaujančių organizacijų išanalizuotas turinys:
Pareiškimai be jokių įrodymų: vienu iš dezinformacijos pavyzdžių, kuris sparčiai plito tiek Ukrainoje, tiek Kolumbijoje, gali būti tai, kad Ukraina naudoja užsienio karių organus transplantacijoms.
Tikrovės iškraipymas: vienas iš dezinformacijos pranešimų teigė, kad ukrainiečių kariai žūsta dėl to, jog išsiblaško žaisdami internetinius kazino žaidimus. Šie duomenys buvo priskirti JAV karinių studijų institutui, kuris jų nekomentavo. Europos politikos analizės centras (ECA), kaip atskleidė Lietuvos faktų tikrintojai iš „Delfi“, buvo įspėjęs dėl priklausomybių nuo azartinių lošimų, alkoholio, tabako bei kitų medžiagų, tačiau teigė, kad „jokios oficialios statistikos nėra“, ir su karių žūtimis jų nesiejo. Taip pat matėme pareiškimų, kad per raketų ataką Ukrainoje žuvo vienas NATO generolas, nors iš tikrųjų jis mirė Belgijoje nuo natūralių priežasčių.
Tikri vaizdai iš kitų konfliktų, tarsi jie būtų iš Ukrainos: pastaraisiais metais teko matyti tokio dezinformacijos turinio kaip, pavyzdžiui, nuotraukos su Afganistane žuvusių Didžiosios Britanijos karių karstais ar fotografijos iš atsisveikinimo ceremonijos su trylika Malyje žuvusių Prancūzijos karių – šios nuotraukos buvo platinamos taip, tarsi būtų darytos Ukrainoje.
Vienas iš šių neseniai pradėtų kampanijų, kuriose dezinformacijos herojais tapo užsienio šalių kariai, tikslų buvo atgrasyti tarptautinius kovotojus nuo prisijungimo prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, neseniai paskelbtame tyrime aiškino „EFE Verifica“.
Šis tyrimas atliktas pagal metodiką, kuri apima turinio, kaip dezinformacijos kampanijos dalies, rizikos verčių skalę pagal šiuos kriterijus: kanalus, kuriais dezinformacija buvo skleidžiama, šalis, kuriose buvo platinamas tas dezinformacijos turinys, platformas, kuriose juo buvo dalijamasi, ir identifikuotus naratyvus.
Kas dalyvauja šiame projekte?
Šiuo bendru projektu, kurį finansuoja Nacionalinis demokratijos fondas (National Endowment for Democracy, NED), siekiama pagerinti Rytų Europos ir Eurazijos faktų tikrinimo organizacijų technologines dezinformacijos aptikimo, analizės ir klasifikavimo galimybes. Projekte, kuriam vadovauja fondas Maldita.es (Ispanija), dalyvauja organizacija „StopFake“ (Ukraina), Žiniasklaidos plėtros fondas (Sakartvelas) ir „Delfi“ (Lietuva), bendradarbiaujantys su kitomis organizacijomis Lotynų Amerikoje: „Chequeado“ (Argentina), „La Silla Vacia“ (Kolumbija), „EsPaja“ (Venesuela) ir „Animal Político“ (Meksika).
Kaip mes sužinome, kad turinys vienu metu plinta keliose šalyse?
Fondas Maldita.es yra sukūręs centralizuotą sistemą, kuri funkcionuoja kaip saugykla, per kurią Ukrainos, Sakartvelo, Lietuvos ir Maldita.es faktų tikrintojai gali siųsti turinį, gautą per savo pokalbių robotus arba identifikuotą internete pagal šio projekto naudojamą metodiką. Jei turinys plinta vienoje ar keliose šalyse, likusioms valstybėms išsiunčiamas perspėjimas, kad jos patikrintų, ar ši dezinformacija sklinda ir jų viduje, ir jei taip, apie tai pranešama bendroje sistemoje. Jei dezinformacija aptinkama vienoje šalyje, tai nebūtinai reiškia, kad faktus tikrinanti organizacija ją išanalizuos, nes ji gali būti nepakankamai pasklidusi.
