Šis tyrimas – pirmoji jungtinio „StopFake“ iš Ukrainos, „Delfi“ iš Lietuvos, „Media Development Foundation“ iš Sakartvelo, „Chequeado“ iš Argentinos, „La Silla Vacía“ iš Kolumbijos, „Animal Politico“ iš Meksikos ir „EsPaja“ iš Venesuelos projekto, kuriam vadovauja faktų tikrintojai iš Ispanijos „Maldita.es“, dalis. Pažangų technologinį manipuliavimui informacija bei kišimusi (FIMI) tirti ir tarptautinėms dezinformacijos kampanijoms analizuoti skirtą sprendimą siūlanti sistema centralizuoja ir sistemina dezinformacinį turinį minimose valstybėse. Suderintos bendros metodologijos taikymas leidžia demaskuoti tarptautines dezinformacijos kampanijas bei vienu metu Europos ir Lotynų Amerikos šalyse plintančius melagienų naratyvus.
Viena iš melagienų, demaskuotų šio tyrimo metu ir pagrindžiančių pastebimą tendenciją, buvo paskelbta Nigerijos portale, kurį tiriamąja veikla garsėjantis Klemsono universitetas Pietų Karolinoje įvardijo kaip Rusijos sugeneruoto dezinformacinio turinio platinimo instrumentą. Tyrimo metu išgryninta populiariausia Rusijos dezinformacijos kampanijų schema: žiniasklaidos portalu apsimetanti svetainė paskelbia melagieną apie V. Zelenskį, jo žmoną ar Ukrainą, o tada kelios paskyros skirtinguose socialiniuose tinkluose – dalis turinčių vos kelis sekėjus ar ką tik sukurtos konkrečiai šiam tikslui – pradeda platinti publikacijos pagrindinę mintį, kaip šaltinį cituodami tą konkrečią svetainę. Taip paprastai melagiena internete pradeda plisti tarsi virusas. Norint dar padidinti dezinformacijos sklaidą, pasitelkiami tokie kanalai kaip RT (tarptautinis naujienų tinklas, finansuojamas Rusijos ir, kaip ir daugiau Rusijos kanalų Europos Komisijos sprendimu prasidėjus karui Ukrainoje, draudžiamas Europoje) arba oficialios tam tikrų Rusijos ambasadų paskyros socialiniuose tinkluose. Taip dezinformacija ne tik pasiekia didesnę auditoriją, bet ir visuomenės akyse atrodo patikimiau.
Būtent tai Europos išorės veiksmų tarnyba (EITV)ir vadina užsienio vykdomu manipuliavimu informacija bei kišimusi (FIMI) – „kai užsienio subjektai vykdo tikslingus veiksmus, deda strategines ir koordinuotas pastangas manipuliuoti faktais, klaidinti, sėti baimę, neapykantą bei priešinti“. Tarptautiniu lygmeniu, kaip tikina Europos Komisija, vienas iš FIMI tikslų yra sumažinti paramą Ukrainai, pasėti abejonių, kas yra tikrasis agresorius ir saviems tikslams išnaudoti tokius visai Europos Sąjungai opius klausimus kaip, pavyzdžiui, migracija ir pabėgėliai, brangstantis pragyvenimas bei dujos.
V. Zelenskio ir švaistomų Vakarų lėšų naratyvas, remiantis patikimais įrodymais, atskleidžia, kaip Rusijos ambasados skirtingose šalyse naudojasi socialinių tinklų paskyromis, pavyzdžiui X, norėdamos dar pastiprinti melagingą turinį anglų ir prancūzų kalbomis publikuojančiose ir taip tarptautinę auditoriją pasiekiančiose svetainėse internete, kurias vadina žiniasklaida.
Centralizuotos sistemos demaskuotas turinys ne visais atvejais vienu metu platinamas visose šalyse. Turimas demaskavimo instrumentas padėjo nustatyti, kad kartais toks turinys internete pirmiausia išplinta Ukrainoje, o tada ir gretimose šalyse, pavyzdžiui, Sakartvele ar Lietuvoje, ir tada pasiekia ir tokias ispanakalbes šalis kaip Ispanija ar Meksika. Taip pat išsiaiškinta, kad galima rasti ir su karu susijusio turinio, pavyzdžiui, melagingą 2017 metais Tadžikistane darytą nuotrauką, vienu metu tapusio interneto sensacija tiek Ukrainoje, tiek tokiose Lotynų Amerikos šalyse kaip Argentina.
Nuo kazino Kipre iki rūmų Jungtinėje Karalystėje: melagienų apie V. Zelenskio išlaidas geografija
Birželio 5 dieną „Myth Detector“ (liet. Mitų detektorius) iš Sakartvelo demaskavo ir dezinformacija pripažino naratyvą, kaltinantį Ukrainos prezidentą Vakarų lėšas leidžiant prabangiems pirkiniams. Meluota, esą, V. Zelenskis įsigijo „Vuni Palace Hotel“ – viešbutį-kazino Kirenijoje, Kipre. Kirenija yra miestas šiaurinėje Kipro pakrantėje. Regionas priklauso teritorijai, nuo 1974 metų okupuotai Turkijos – 1983 metais ten buvo vienašališkai paskelbta vienintelės Turkijos pripažįstama Šiaurės Kipro Turkijos Respublika.
Vaizdo įrašą, kuriame diskutuojama apie tariamą Ukrainos prezidento pirkinį, 2024 metų birželio 1 dieną paviešino Turkijos portalas odatv.com. Jame teigta, esą, V. Zelenskis viešbutį-kazino įsigijo per bendrovę „Film Heritage Inc.“. Kaip 2021 metais rašė „The Guardian“, V. Zelenskio pavardė iš tikrųjų buvo minima Pandoros dokumentuose bendrovės „Film Heritage“, registruotos Belize, nuosavybės kontekste. Esą, bendrovės akcijas likus kelioms savaitės iki prisiekiant Ukrainos prezidentu jis perleido artimam žmogui.
Tik šis turinys nepateikia jokių tokio pirkinio įrodymų. Maža to, pats viešbutis viešai išplatintame pareiškime paneigė pardavimo faktą – „nebūta jokio akcijų ar verslo perleidimo jokiomis aplinkybėmis“. Netrukus odatv.com tiesos neatitinkantį turinį pašalino. Informaciją, kad Ukrainos prezidentas neįsigijo nieko panašaus, patvirtino ir Ukrainos ambasada Kipre.
Faktų tikrintojai „Teyit“ iš Turkijos – Europos faktų tikrinimo standartų tinklo (EFCSN) nariai –yra domėjęsi ir kitu Turkijos portalo odatv.com turiniu, pavyzdžiui, publikacija, kad mėsos nevalgymas nesustabdys klimato krizės, bei samprotavimais iš jo įkūrėjo Sonerio Yalcino knygos „Black Book“.
Kaip išsiaiškino „Snopes“, gandus apie kazino dar pakurstė Aussie Coassacko, prisistatančio „registruotu „Sputnik News“ (valstybinės Rusijos žiniasklaidos kompanijos) agentu užsienyje“, paskyra socialiniame tinkle X. Bandant sudaryti klaidingą įspūdį, pasidalintame vaizdo įraše su „odatv“ logotipu, kuris buvo sukurtas 2024 metų gegužę, viešbutis-kazino identifikuojamas pasitelkus nuotraukas iš oficialios „Vuni Palace“ svetainės internete. Ši melagiena, aktyviai skleista ir Graikijoje, socialiniuose tinkluose pradėjo plisti ja ėmus dalintis šalies politikams, pavyzdžiui, tą darė Europos konservatorių ir reformistų grupės europarlamentaras Emmanouilis Fragkosas, pažymi Graikijos „Fact Check“.
Ši melagiena – puikus tarptautinės dezinformacijos kampanijos pavyzdys: informacija dalintasi Ukrainoje, Sakartvele, Ispanijoje, Lietuvoje ir Meksikoje.
Ir tai ne vienintelis atvejis, kai bandoma manipuliuoti naratyvu, esą, V. Zelenskis švaisto iš Vakarų nuo karo su Rusija pradžios gautą finansinę paramą. 2023 metų gruodį BBC faktų tikrinimo padalinys „BBC Verify“ aptiko dar vieną dezinformaciją skleidžiantį straipsnį, kuriame Ukrainos prezidentas kaltinamas įsigijęs jachtą. Ir šį klausimą, priimdami „gyvybiškai svarbius sprendimus dėl karinių išlaidų“, aptarinėjo ir Jungtinių Valstijų Kongreso politikai.
Šių metų balandį didžiausias Lietuvos naujienų portalas „Delfi“ taip pat tikrino informaciją, esą, Ukrainos prezidento motina Egipte įsigijo penkių milijonų eurų vertės vilą, o „skandalą demaskavęs“ žurnalistas neva buvo nužudytas. Sausį Sakartvelo „Myth Detector“ demaskavo melagieną, esą, V. Zelenskis už 8 mln. eurų įsigijo vilą netoliese Berlyno, kadaise priklausiusią Vokietijos nacių propagandos ministrui Josephui Goebbelsui. Ispanakalbei auditorijai Jungtinėse Valstijoje skirtas faktų tikrinimo projektas „Factchequeado“ taip pat paneigė dezinformaciją, esą Ukrainos lyderis įsigijo namus Floridoje ar gavo Jungtinių Valstijų pilietybę.
Tą patį mėnesį ėmė plisti dar viena melagiena, esą, V. Zelenskis už 20 mln. svarų Glosteryje, pietvakarinėje Anglijoje, įsigijo karaliui Karoliui III priklausančią rezidenciją. Jeigu tikėtume dezinformacija, kuria dalijosi Rusijos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje, apie tariamą pirkinį neva rašė ir „britų žiniasklaida“, cituojamas portalas „The London Crier“ – ši svetainė buvo sukurta tik kovo 26 dieną, t.y. šešios dienos iki tos akimirkos, kai rusų ambasada Afrikos šalyje ją paminėjo kaip pagrindinį informacijos apie Ukrainos prezidento pirkinį šaltinį ir priskyrė „žiniasklaidos“ kategorijai.
Ambasada melagiena pasidalino 2024 metų balandžio 5 dieną, ji platinta ir kitomis kalbomis tokiose šalyse kaip Graikija, Ispanija ar Airija, o tai leidžia daryti išvadą, kad dezinformacijos skleidimas oficialiais kanalais didina jos pasiekiamumą. Dar prieš tai, kai turiniu pasidalino ambasada, jis pradėjo plisti socialiniuose tinkluose, juo dalijosi daug sekėjų turintys asmenys, pavyzdžiui, Maria Dubovikova.
Ispanijos faktų tikrintojams „Maldita.es“ Jungtinės Karalystės valdžios atstovai paaiškino, kad „Haigrovo rūmai ir toliau priklauso Kornvalio kunigaikščiams, jame privačią, viešąją ir labdaringą veiklą vykdo Velso princas ir jo šeima“. Be to, pareiškė neketiną reaguoti „į kiekvieną nepagrįstą Rusijos keliamą konspiracijos teoriją“, kurios visos iki vienos yra „tikrų tikriausia nesąmonė“.
Anot faktų tikrintojo „Snopes“, „The London Crier“ skleidžiamas turinys remiasi vaizdo įrašu, suteiktu tariamo nekilnojamojo turto agento, kuris savo „YouTube“ kanalą buvo susikūręs vos prieš kelias savaites – 2024 metų vasarį.
Šiuo metu jau nebeveikianti svetainė „The London Crier“ primena analogiškus internetinius laikraščius, prieš kelis mėnesius pradėjusius veikti Jungtinėse Valstijose („D.C. Weekly“, „New York News Daily“, „Chicago Chronicle“), dėjusius didžiules pastangas, kad įtikintų vietos gyventojus, jog yra istorinės vertės vietos žiniasklaida. Kaip aiškino „The New York Times“, tokios patikimumo iliuzijos jiems reikėjo „Rusijos propagandai skleisti“.
Dezinformacijos skleidimas Afrikoje ir kitur pasaulyje per valstybinę žiniasklaidą ir ambasadas
Kitas tarptautinės dezinformacijos atvejis, demaskuotas pasitelkus faktų tikrinimo metodologiją ir centralizuotą visų aštuonių projekte dalyvaujančių valstybių sistemą, susijęs su tariamo Vakarų suteiktos finansinės paramos iššvaistymo naratyvu, kurio pagrindine veikėja šįkart tapo pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska. Šis turinys buvo aktyviai platinamas ne vieną mėnesį. Metodika labai priminė melą dėl rūmų Jungtinėje Karalystėje įsigijimo: pirmiausia žinia buvo paskelbta svetainėje internete, tada ją pasigavo socialiniai tinklai, o galiausiai melagiena pasidalijo ir Rusijos ambasada.
„Zelenskio žmona juvelyriniams dirbiniams išleido milijoną dolerių“ – tai, esą, vyko, kai 2023 metų rugsėjį ji lankėsi Niujorke, vaizdo įraše teigia tariama „Cartier“ juvelyrikos parduotuvės pardavėja ir tikina, kad po O. Zelenskos apsilankymo parduotuvėje ji buvo atleista. Tariama pardavėja taip pat parodė ir rugsėjo 22 dienos čekį, esą, įrodantį, kad V. Zelenskio sutuoktinė apsipirko minimoje parduotuvėje ir prabangiems baltojo aukso papuošalams išleido didžiulę sumą pinigų.
Melagiena pradėta aktyviai skleisti Afrikos žemyne, tuo užsiėmė Nigerijos portalas „The Nation“, netrukus turinį pasigavo ir kitų šalių šaltiniai. Klemsono universiteto komanda šį atvejį detaliai aprašė savo tyrime. Dezinformacija apie Niujorko „Cartier“ parduotuvėje neva išlaidavusią pirmąją Ukrainos ponią – tai, esą, įrodo, kad ji leido Vakarų paramos lėšas – pradėta skleisti spalio 4 dieną. „Kelias dienas melagiena internete keliavo iš vienos platformos į kitą, ji skleista skirtingomis kalbomis. Buvo perpublikuota tūkstančius kartų, gavo milijonus peržiūrų“, - paaiškina tyrėjai.
Anot jų, vaizdo įrašas „pirmą kartą pasirodė spalio 2 dieną platformoje prancūzų kalba „NetAfrique.net“, veikiančioje Burkina Fase. „Per kelias valandas šios istorijos variacijomis pradėjo dalintis dar mažiausiai keturi portalai Afrikoje, įskaitant portalus anglų kalba Ganoje ir Nigerijoje. Visose istorijos versijose buvo pateikta nuoroda į tariamos juvelyrinių dirbtinių parduotuvės Niujorke darbuotojos vaizdo įrašą – jis „vienintelis tokį turinį pagrindžiantis įrodymas“. Pirmąją anglišką melagienos versiją paskelbė Nigerijos portalas „The Nation“.
Kaip nustatė Klemsono universiteto komanda, šis dezinformacijos naratyvas netrukus pasiekė Rusijos portalus – spalio 4 ir 5 dienomis – ir pasirodė „Russia Today“ (RT) ir Lenta.ru. Visos publikacijos kaip originaliu šaltiniu rėmėsi „The Nation“ publikacija. Galiausiai įsikišo dar viena ambasada – šįkart Rusijos Federacijos ambasada Jungtinėje Karalystėje.
Naratyvą demaskuoja moters vaizdo įraše pateiktas įrodymas – konkrečiai pirkimo čekis. Jame nurodyta 2023 metų rugsėjo 22 dienos data. Tą dieną pirmoji Ukrainos ponia tiesiog negalėjo būti Niujorke, nes kartu su vyru tuo metu viešėjo Otavoje, Kanadoje, kur susitiko su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau. Kaip paaiškino „StopFake“, nėra įrodymų, kad minimą dieną ar išvakarėse pora galėjo lankytis Niujorke – iš tikrųjų jie buvo Vašingtone, iš kur rugsėjo 21-osios naktį ir skrido į Kanadą. Tai įrodo daugybė žiniasklaidos publikacijų. Kelios valandos iki skrydžio rugsėjo 21 dieną O. Zelenska lankėsi Džordžtauno universitete Vašingtone, apie tai skelbė tiek pats universitetas, tiek pirmoji Ukrainos ponia savo socialiniuose tinkluose.
Nuo tada, kai vaizdo įrašas spalio 2 dieną pasirodė Burkina Faso ir Nigerijos portaluose, juo dalintis ir platinti pradėjo anoniminės paskyros. Anot tyrėjų, „minimos paskyros turėjo netikrų paskyrų elementų“. Be to, melagiena aktyviai dalijosi ne tik netikros paskyros, bet ir nuomonės formuotojai, pavyzdžiui, ultradešinės X paskyra @LordBebo. Galiausiai melagiena pasidalijo ir RT.
Kremliaus Afrikos šalyse vykdomos dezinformacijos kampanijos sulaukia didžiulio akademikų ir institucijų, pavyzdžiui, Afrikos strateginių tyrimų centro, dėmesio. „Rusija išlieka didžiausia ir aktyviausia dezinformacijos skleidėja Afrikoje, turime duomenų apie mažiausiai 80 dezinformacijos kampanijų, nukreiptų į daugiau nei 22 valstybes. Tai sudaro 40 proc. visų dezinformacijos kampanijų Afrikoje“, - teigiama vieno iš tyrimų išvadose.
Internete plačiai paplitusi melagiena, kaltinanti O. Zelenską švaistant Vakarų paramos lėšas prabangiai juvelyrikai, 2023 metų spalio ir lapkričio mėnesiais, be kitų faktų tikrintojų, buvo paneigta „StopFake“ iš Ukrainos ir Lietuvos portalo „Delfi“. Deja, bendros duomenų bazės rodmenys byloja, jog šis dezinformacijos naratyvas skirtingomis kalbomis ir įvairiose šalyse plinta ir toliau, tad tapo dar vienu tarptautinės dezinformacijos pavyzdžiu.
Ir tai ne pirmasis kartas, kai skleidžiama dezinformacija, esą, O. Zelenska leidžia pinigus prabangos prekėms. 2022 metų pabaigoje imta platinta suklastota nuotrauka, neva vaizduojanti pirmąją Ukrainos ponią privačiame lėktuve ir vilkinčią prabangių prekės ženklų drabužius, pasipuošusią prabangia juvelyrika. Nustatyta, kad minimas kadras – viso labo montažas, kuriam panaudota kriptovaliutų nuomonės formuotojo Richardo Hearto nuotrauka. Tai išsiaiškino Sakartvelo žiniasklaidos vystymo fondo faktų tikrinimo padalinys „Myth Detector“.
Vakarų Ukrainos karui su Rusija skirtų lėšų švaistymas
Naratyvai apie tariamą Ukrainos prezidento V. Zelenskio išlaidavimą prabangai ir pramogoms susiję ir su kitais karinių išteklių aspektais. Vienas iš tokių naratyvų, platintas Lietuvoje ir Ukrainoje, melagingai teigia, esą Ukraina, padedama Amerikos tarptautinio vystymosi agentūros, „pardavė daugiau nei milijoną litrų paaukoto kraujo ir išsiuntė į užsienį“. Kraujas neva buvo renkamas prisidengus pagalbos sužeistiems Ukrainos kariams pretekstu.
Šią dezinformaciją demaskavo „StopFake“. Paaiškėjo, kad melagiena „buvo grįsta kažkokio „anoniminio šaltinio“ liudijimu, pastarasis teigė turįs artimų ryšių su Ukrainos sveikatos reikalų ministerija, o savo teiginių negalėjo paremti jokiais įrodymais“. Be to, kaip priduria faktų tikrintojai, Ukrainoje donorų kraujo eksportas draudžiamas įstatymu, užsienyje galima pardavinėti tik kraujo pagrindo medikamentus, pavyzdžiui, albuminą ir imunoglobuliną. Galiojant karo padėčiai, galioja ir daugybė papildomų eksporto ribojimų, kad, staiga pritrūkus kraujo, būtų galima greitai atsargas papildyti.
„StopFake“ akcentuoja ir skaičių neatitikimą – „vienas milijonas litrų kraujo“ nesutampa su viešai Ukrainoje prieinamais kraujo donorystės duomenimis: anot organizacijos „DonorUA“, kuri melagienų skleidėjų ir kaltinama pardavinėjanti donorų kraują, 2023 metais ukrainiečiai suaukojo tik apie 7 tūkst. kraujo.
Balandį internete ėmė sparčiai plisti dar vienas dezinformacijos naratyvas – nuo Ukrainos iki Lotynų Amerikos – teigiantis, esą, „Ukrainos partizanai užgrobė ir nuo bėgių nuvertė traukinį su NATO įranga“. Tik turinį lydinti nuotrauka, kaip netruko paaiškėti, buvo daryta ne Ukrainoje, o 2017 metais Tadžikistane. Šį faktą patikrino „Chequeado“ iš Argentinos ir „StopFake“ iš Ukrainos. Kitur ir kitu laiku darytų nuotraukų naudojimas – viena iš populiariausių taktikų, naudojamų dezinformacijos apie karą Ukrainoje skleidėjų.
Kaip Rusijos ambasados prisideda prie dezinformacijos kampanijų?
Žiniasklaidos statuso interneto svetainėms, kurios tokios nėra ir dažnai sukuriamos likus kelioms dienoms iki dezinformacijos turinio paskelbimo, suteikimas, turinio skelbimas anglų kalba siekiant didesnės auditorijos, valstybinės žiniasklaidos, ambasadų ir daug sekėjų turinčių socialinių tinklų vartotojų įtraukimas platinant norimą turinį – tai trys dažniausios šiame tyrime nustatytų dezinformacijos kampanijų taktikos.
Dezinformacijos kampanijose, kuriose pasakojama, kad V. Zelenskis ir jo artimieji švaisto Vakarų šalių lėšas prabangos prekėms, daugeliu atvejų susitelkiama į aiškų jų skaidos didinimo modelį – įtraukiamos Rusijos ambasados tokiose teritorijose kaip Pietų Afrikos Respublika ir Jungtinė Karalystė.
Į žiniasklaidos priemones panašių arba jomis apsimetančių svetainių pasitelkimas taip pat yra įprasta praktika, kuria siekiama skleidžiamoms melagienoms suteikti daugiau patikimumo. Puikus pavyzdys – 2022 metais demaskuota kampanija „Doppelganger Operation“: daugiau nei penkiasdešimt domenų apsimetė egzistuojančiomis žiniasklaidos priemonėmis, t. y. apsimetinėjo jomis Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Ukrainoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.
Į šią tarptautinę dezinformacijos ypatybę atkreipė dėmesį įvairūs faktų tikrintojai ir atvirų duomenų analizės organizacijos (OSINT) – jų akiratyje atsidūrė kenkėjiška kampanija „Operation Overload“. Pagrindinis tokios veiklos tikslas – specialiai apkrauti darbu dezinformacijos tyrėjus ir faktų tikrintojus, kad ekspertai dirbtų viršvalandžius tikrindami ir paneigdami dezinformacijos turinį, specialiai sukurtą ir nukreiptą prieš juos.
Dalis dezinformacijos kampanijų, kurias demaskavo mūsų sistema, vienu metu buvo vykdomos keliose šalyse, tačiau ne visi faktų tikrintojai informavo apie jų apie demaskavimą savo interneto svetainėse, kad tokiu būdu dar labiau neprisidėtų prie tokių naratyvų paplitimo internete. Tai dar vienas kampanijos „Operation Overload“ tikslų: įdarbinti faktų tikrintojus saviems tikslams, „kad jie, paneigdami dezinformaciją, prisidėtų prie melagingų teiginių sklaidos“, paaiškina ekspertai.
Šis tyrimas atliktas taikant metodiką, apimančią rizikos verčių skalę, nurodančią, ar turinys yra dezinformacijos kampanijos dalis pagal konkrečius kriterijus: tai kanalai, kuriais dezinformacija skleidžiama, šalys, kuriose platinamas turinys, platformos, kuriose ja buvo dalijamasi, ir įvardyti naratyvai.
Kas dalyvauja šiame projekte?
Jungtinis projektas, finansuojamas Nacionalinio paramos demokratijai fondo (NED), siekia pagerinti faktų tikrintojų Rytų Europoje ir Eurazijoje – „StopFake“ iš Ukrainos, „Media Development Foundation“ iš Sakartvelo ir „Delfi“ iš Lietuvos – technologines galimybes aptikti, analizuoti bei klasifikuoti dezinformaciją, tuo pačiu sudarydamas sąlygas bendradarbiauti analizuojant dezinformacijos sklaidą su organizacijomis Lotynų Amerikoje („Chequeado“ iš Argentinos, „La Silla Vacía“ iš Kolumbijos, „EsPaja“ iš Venesuelos, „Animal Politico“ iš Meksikos bei Maldita.es iš Ispanijos).
Kaip sužinome, kad turinys vienu metu platinamas keliose šalyse?
„Maldita.es“ sukūrė specialią centralizuotą sistemą, atliekančią savotišką bendros faktų tikrintojų iš Ukrainos, Sakartvelo ir Lietuvos duomenų susistemintos informacijos saugyklos funkciją. Be to, projekto metodologijos rėmuose galima dalintis turiniu, gautu iš pokalbių robotų ar pastebėtu internete. Jeigu dezinformacijos turinys vienu metu platinamas vienoje ar daugiau valstybių, likusios šalys gauna perspėjimą, jog būtina patikrinti, ar dezinformacija tikrai plinta tose valstybėse. Jeigu tai tiesa, apie tai pranešama bendroje sistemoje. Tai, kad vienoje šalyje pastebimas naujas dezinformacijos naratyvas, dar nereiškia, kad faktų tikrintojai paskelbs tikrinimo rezultatus, nes jis gali būti nepakankamai išplitęs internete.