Teiginiai
Po neseniai įvykdyto smūgio Ukrainoje, Černigove, kur buvo surengtas NATO susitikimas, pranešta apie dviejų Lietuvos kariuomenės karininkų žūtį, tai yra oficialūs Lietuvos nuostoliai (ČIA).
Verdiktas
Melas. Straipsnyje nurodyti neva Ukrainoje žuvę Lietuvos karininkai yra dar vasario 1 dieną Lietuvoje nuo ligos miręs majoras Andrius Dilda ir birželio 20-ąją miręs Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinės buvęs vadas Egidijus Budraitis. Rugpjūčio 19 dieną, kai Rusija užpuolė Černigovą, mieste nevyko joks NATO susitikimas.
Melo detektoriaus komentaras
Rugpjūčio 19 dieną Rusija itin brutaliai ir žiauriai užpuolė Černigovo miestą. Rusijos kariai „Iskander“ raketa smogė į Muzikos ir dramos teatrą, kuriame vyko bepiločių orlaivių gamintojų ir žvalgybos iš oro mokymo mokyklų susirinkimas. Tiksli šio susitikimo vieta renginio dalyviams buvo pranešta tikk likus keturios valandoms iki jo pradžios, tačiau manoma, kad informacija buvo nutekinta ir Rusijai.
Kremliui palanki Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ pareiškė, kad Rusijos įsibrovėliai nusitaikė į „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinių bepiločių orlaivių specialistų susibūrimą“ Černigove. Sykiu apšaudytas ir miesto centras, kuriame buvo daugybė žmonių.
Ukrainos žiniasklaida, kuria cituoja Ukrainos prezidento kandeliarijos vadovo pavaduotoją Oleksijų Kulebą, skelbia, kad per ataką sužeisti 156 žmonės, iš jų 41 guli ligoninėje, deja, septyni žmonės žuvo.
Iš viso per išpuolį apgadinti 66 gyvenamieji pastatai, 10 administracinių pastatų ir 67 transporto priemonės.
Rusijos propagandiniai portalai (ČIA ir ČIA) paskelbė, kad Rusija „Iskander“ raketomis smogė ne tik į teatrą, kur vyko bepiločių orlaivių gamintojų susirinkimas, bet į gretą esančią Ukrainos žvalgybos pastatą, kur tuo metu neva vyko bendras ukrainiečių susitikimas su Lenkijos ir Lietuvos kariškiais. Nurodoma, kad dėl to žuvo 51 karys, o dar 11 užsieniečių yra sunkios būklės.
Tačiau tai, kad ši informacija yra propaganda ir melas, įrodo ne tai, kad apie tokį išpuolį prie neva NATO sutikimą nepaskelbė net didžiausios Rusijos naujienų agentūros, nekalbant apie užsienio žiniasklaidą. Tokio išpuolio ir jo aukų nepatvirtino nei Kijevas, nei neva kitų nukentėjusių šalių atitinkamos institucijos.
Be to, daug kritikos sulaukė ir sprendimas Černigove, kuris vos už 70 km nuo Rusijos sienos, organizuoti bepiločių orlaivių gamintojų susitikimą.
„Ar Rusija kalta dėl to, kad ji smogė teatrui Černigove ir ten nužudė civilius? Žinoma. Tačiau ar organizatoriams nereikėjo įjungti smegenų ir galvoti, kad toks įvykis labai tikėtina, kad taps Rusijos raketų taikiniu? Ypač jei jie nuolat sako, kad dronai – pergalės ginklas? Tai susiję su atsakomybe“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė investicijų bendrovės „Dragon Capital“ direktoriaus pavaduotojas Sergiy Fursa. Jam antrino daugybė internautų.
Todėl galima daryti prielaidą, kad dėl saugumo joks NATO renginys Černigove tikrai nebūtų organizuojamas.
Lietuvos kariai Ukrainoje oficialiai nei kariauja, nei dirba instruktoriais. Ukrainos kare dalyvauja tik savanoriai iš Lietuvos.
Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, informacija apie Ukrainoje kovojančius lietuvius nekaupiama, tačiau, jo žiniomis, jų yra kelios dešimtys.
Liepos pradžioje pasirodė informacija, kad Kijevo ligoninėje po sužeidimų, patirtų Bachmute, mirė Lietuvos karys Valerijus Polkovnikovas. Informaciją paskelbęs jo draugas Rokas Pauliukaitis vėliau patikslino, kad „Valerijus Polkovnikovas kovojo Ukrainoje, ir patyrė sužeidimų po artilerinio apšaudymo. Tačiau paskubėjau su vertinimu, jog tai buvo pagrindinė mirties priežastimi. Atleiskite jei suklaidinau, kad žuvo tiesiogiai mūšyje“.
„Melo detektorius“ jau anksčiau rašė, kad socialiniuose tinkluose platinama vaizdo įrašo iškarpa, kurioje tvirtinama, kad Lietuvos kariuomenė netrukus įsivels į karinį konfliktą Ukrainoje ir kovos prieš Rusiją. Tai – melas.
„Lietuvos kariuomenė tokių tikslų nepuoselėja, o skleidžiamas melagienas apie neva kuriamus planus siųsti Lietuvos karius, medikus į karą, vertina kaip Rusijos ir Baltarusijos dezinformacijos kampanijų dalį bei jų atsikartojimą nekritiškai informaciją vertinančioje visuomenės dalyje“, – laiške patvirtino Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
- Šaltiniai
- Attack on Chernihiv: number of casualties increases to 156, rescue operation completed
- RUSSIAN OFFENSIVE CAMPAIGN ASSESSMENT, AUGUST 19, 2023
- Seven killed, 144 wounded in Russian missile strike on Ukraine's Chernihiv
- Seven dead including six-year-old girl as Russian missile hits center of Ukraine’s Chernihiv city
- Russia scores double hit with missile attack on Chernihiv theater
- Mirė itin nusipelnęs Lietuvos karininkas
- Lietuvos kariuomenėje – skaudi netektis: mirė majoras Andrius Dilda
- „Facebook“ įrašas apie Ukrainoje mirusį Lietuvos karį
- Sumaištis dėl Ukrainoje mirusio lietuvio: ministras paaiškino, kodėl ištrynė informaciją
- Iš esmės. Išskirtinis interviu Delfi su Ukrainoje kariaujančiu lietuviu
- Ar Lietuvos kariuomenę ketinama įtraukti į ginkluotą konfliktą Ukrainoje?
