Teiginiai

Tik Lietuva uždarė savo atominę elektrinę, bet kitos šalys, kaip Vengrija, turėjo sovietinę elektrinę ir jos neprivalėjo uždaryti (archyvas).

Verdiktas

Iš dalies melas. Slovakija ir Bulgarija taip pat privalėjo uždaryti savo atominių elektrinių reaktorius, jei norėjo įstoti į ES. Nors Vengrijos atominės elektrinės reaktoriai yra sovietinės konstrukcijos, juos buvo galima modernizuoti pagal tarptautinius saugumo standartus.

Melo detektoriaus komentaras

Pagal ES „Agenda 2000“ darbotvarkę, pirmosios kartos RBMK ir VVER-440 modelio V-230 reaktoriai buvo laikomi nemodernizuojamais iki tarptautiniu mastu priimtinų saugos standartų. Tokie reaktoriai dar veikė Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje.

1994 m. Lietuva priėmė beveik 37 milijonų JAV dolerių vertės lėšas iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, siekiant modifikuoti Ignalinos atomine elektrinę (IAE) su sąlyga, kad bus įgyvendintas abiejų blokų uždarymas ateityje (čia).

Slovakijoje veikė du Bohunicos atominės elektrinės V1 reaktoriai, kurie buvo pirmieji VVER-440/V-230 reaktoriai už Sovietų Sąjungos ribų. Nuo 1991 m. atlikti jų modernizavimo darbai kainavo apie 300 milijonų JAV dolerių. 2000 m. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad „visos anksčiau TATENA nustatytos V1 blokų saugos problemos buvo tinkamai išspręstos“ (čia).

Klaidinanti žinutė

Nepaisant to, Europos Komisija (EK) primygtinai reikalavo uždaryti du RBMK-1500 reaktorius Lietuvoje, du VVER-440/V-230 reaktorius Slovakijoje ir keturis VVER-440/V-230 reaktorius Bulgarijoje. Tai buvo šių šalių stojimo į ES sąlyga (čia).

Vengrijos Pakšo atominėje elektrinėje veikė vėlesnės kartos VVER-440 modelio V-213 reaktoriai, kurie buvo pastatyti pagal sovietų konstruktorių branduolinės saugos standartus. Šių modelių reaktoriai turėjo papildomas avarinio aušinimo ir pagalbinio maitinimo vandens sistemas, taip pat patobulintas avarijų lokalizavimo sistemas (nors šios sistemos vis vien atsiliko nuo vakarietiškų standartų) (čia). ES nustatė, kad įmanoma modernizuoti Vengrijos Pakšo atominės elektrinės reaktorius, jog atitiktų tarptautinius reikalavimus (čia).

ES skatino šalis uždaryti atomines elektrines skirdama finansavimą, nes šalys, kaip Lietuva, nepajėgtų vienos nutraukti reaktorių eksploatacijos ir joms reiktų bendrijos pagalbos (čia).

Portale LRT rašoma, kad IAE uždarymui 2003–2013 m. ES šiam tikslui skyrė 837,4 mln. eurų, 2014–2020 m. – 450 mln. eurų, o 2021–2027 m. – 490 mln. eurų (čia). IAE eksploatavimo nutraukimo darbai didžiąja dalimi (86 proc.) yra finansuojami ES lėšomis. Likusi dalis atkeliauja iš kitur: valstybės biudžeto, įmonės investicinės veiklos, išmontuotos įrangos, medžiagų pardavimo ir kt. (čia).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)