Teiginiai
Naujame Lietuvos Vyriausybės plane planuojama išsiųsti 650 000 žmonių iš šalies, jei ją užpultų Rusija, kad juos būtų galima apsaugoti.
Verdiktas
Iš dalies melas. Atsakingos Lietuvos institucijos išties rengia masinį gyventojų evakavimo planą karinio scenarijaus atveju, tačiau jame dar tikrai nenurodoma, kad žmonės bus išsiųsti iš šalies, neįvardijami konkretūs skaičiai.
Melo detektoriaus komentaras
„Ar galime per kelias dienas perkelti ketvirtadalį šalies gyventojų? Lietuva turi visišką ketinimą tai padaryti, jei ją užpuls Rusija. Naujajame vyriausybės plane planuojama išsiųsti iš šalies 650 000 žmonių, kad juos apsaugotų“, - teigiama Prancūzijos LCI TV kanalo „Facebook“ paskyroje. Šiame TV kanale ne kartą interviu davė ir Lietuvos diplomatai bei pareigūnai.
Tačiau šįkart pateikta informacija nėra tiksli, nes Lietuvos vyriausybė dar nėra parengusi tokio plano, kuriame būtų numatyta, kiek gyventojų, jei šalį užpultų Rusija, būtų evakuoti.
Liepos 25 dieną vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Krašto apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Nacionalinio krizių valdymo centro ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų atstovais aptarė masinį gyventojų evakavimą karinio scenarijaus atveju. Su ministerijomis sutarta dėl jų atsakomybių ir užduočių, rengiantis gyventojų evakavimui, o iš savivaldybių šiuo metu laukiama konkrečių duomenų apie pajėgumus ir poreikius.
Liepos pradžioje Vidaus reikalų ministerija raštu pateikė savivaldybėms evakavimo sumanymą ir paprašė per 1,5 mėn. įsivertinti galimybes ir poreikius jo įgyvendinimui (pateikti numatomų evakuoti gyventojų skaičių pagal kategorijas, t. y. asmenys su negalia, globą gaunantys senjorai ir kt., evakavimo maršrutus, transportą ir turimas sutartis jam patelkti, evakavimui vykdyti numatytų žmonių skaičių, galimų laikinai apgyvendinti gyventojų skaičių, trūkstamą finansavimą ir kt.) (čia).
Pranešama, kad Vidaus reikalų ministerija kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, siekiant visapusiškai pasirengti karinėms ir hibridinėms grėsmėms, šiemet kovą pradėjo rengti masinio gyventojų evakavimo sumanymą, kuris vėliau virs į evakavimo planą. Remiamasi kitų Šiaurės Europos šalių pavyzdžiu – jos turi atskirus evakavimo planus taikos ir karo atvejams.
Užbaigus rengti evakavimo sumanymą, Vyriausybės nutarimu bus tvirtinamas naujos redakcijos gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašas.
Pabrėžiama, kad siekiant stiprinti pasirengimą evakavimui svarbu gyventojų mokymas ir pratybos, iš anksto viešinti, kur savivaldybėse numatoma įrengti evakavimo punktus.
Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai. Ten jie bus registruojami ir laipinami į transporto priemones ir organizuotai, saugomose ir prižiūrimose transporto kolonose, išvežami į saugias teritorijas. Konkrečios gyventojų surinkimo vietos savivaldybėje yra iš anksto numatytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, tačiau nereiškia, kad visi privalės evakuotis tik per priėmimo punktus. Gyventojai, turintys galimybę evakuotis nuosavu transportu, galės tai daryti savarankiškai (čia).
Gyventojų evakavimo punktų žemėlapį galima rasti čia.
Naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos metu gyventojų buvo prašoma įvertinti tikimybę, kad artimiausiu metu Rusija galėtų užpulti Lietuvą. Tyrimo duomenys atskleidė, kad beveik dešimtadalis (9 proc.) gyventojų nemano, kad per artimiausius kelerius metus Rusija galėtų užpulti Lietuvą. Jų teigimu – tokia tikimybė lygi nuliui. Tai, kad karo Lietuvoje tikimybė nors ir nedidelė, bet egzistuoja mano šiek tiek daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustųjų. Savo ruožtu apie ketvirtadalis apklaustų šalies gyventojų įsitikinę, kad karinės agresijos Lietuvoje tikimybė yra vidutinė (nuo 31 iki 50 procentų). 14 proc. piliečių sako, kad Rusijos puolimas artimiausiu metu yra net labai realus. Jų teigimu, tokia tikimybė siekia daugiau nei 50 procentų. Galiausiai, manančių, kad karas Lietuvoje yra neišvengiamas, yra vos vienas procentas. Apklausa vyko 2024 m. vasario 22 – kovo 5 dienomis (čia).
