Teiginiai
Metalurgijos gamykla uždaryta Vokietijoje dėl „antirusiškų sankcijų“.
Verdiktas
Iš dalies melas. „Vallourec“ Vokietijos padalinys 7 metus veikė nuostolingai, o 2021 m. „Vallourec“ buvo arti bankroto ribos, todėl imtasi masinės restruktūrizacijos mažinant gamybos kaštus Europoje. 2022 m. priimtą sprendimą uždaryti gamyklas Vokietijoje lėmė pertekliniai pajėgumai pramonėje, mažėjantis pelningumas, taip pat išoriniai veiksniai, tokie kaip naftos krizė, Kinijos sankcijos, pandemija ir karas Ukrainoje.
Melo detektoriaus komentaras
Energetikos ir kitų pramonių vamzdžių gamintoja „Vallourec“ 2022 m. gegužės mėnesį paskelbė, kad uždarys gamyklas Vokietijoje, Prancūzijoje ir Škotijoje bei atleis 2950 darbuotojų. Vokietijos gamyklose dirbo didžioji dalis (apie 2400 darbuotojų) ir, nepaisant pastangų surasti investuotoją, kuris nupirktų gamyklas, gamyklos vis vien sustabdė savo veiklą. Dabar įmonė perkels veiklą į Braziliją (čia).
Vokietijos padalinys, kaip praneša „Finanzmarketwelt“, jau septynerius metus dirbo nuostolingai (čia), o 2021 m. buvo arti bankroto ribos ir ėmėsi svarbių restruktūrizacijos procesų (čia).
„Vallourec“ gamyklų Vokietijoje uždarymą lėmė ekonominės priežastys. Vokietijos padalinys daugiausia gamino gaminius naftos ir dujų rinkai, taip pat pramoninės paskirties inžinerijos ir plieno konstrukcijų gaminius.
Gamyklos uždarymą lėmė pertekliniai pajėgumai pramonėje, mažėjantis pelningumas ir išorės veiksniai, tokie kaip naftos krizė, Kinijos sankcijos, pandemija ir karas Ukrainoje (čia). Vietos stebėtojai įžvelgia, kad tai – dar vienas žingsnis link Vokietijos deindustrializacijos.
Užsienio šalių susidomėjimas Vokietija, kaip investavimo vieta, vis mažėja nuo 2018 metų. Naujų užsienio investicijų skaičius Vokietijoje 2022 m. pasiekė žemiausią lygį nuo 2013 m. Nors Vokietija vis dar priklausoma nuo pramoninės gamybos tiek chemijos, tiek automobilių sektoriuje, daugelį produktų pasidarė pernelyg brangu gaminti pačioje Vokietijoje. Todėl vokiškos įmonės investuoja į užsienio rinkas Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei ten atidaro gamyklas (čia).
Dėl Rusijos neišprovokuoto įsiveržimo į Ukrainą įvairios pasaulio šalys ir Europos Sąjunga šaliai agresorei įvedė sankcijas (čia). Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija dar pirmosiomis invazijos dienomis tokias sankcijas pavadino antirusiškomis (čia). Tokią prieš Rusiją nukreiptų sankcijų sąvoką naudoja Rusijos vyriausybė ir propagandiniai kanalai, siekiant klaidinti, kad sankcijos įvestos ne dėl agresijos prieš suverenią valstybę, Ukrainą, o neva dėl kitų valstybių vykdomos ksenofobinės politikos, nukreiptos prieš rusus ir Rusiją.