Portale „fanpage.it“ paviešintame tekste virusologė ieško priežasčių, kodėl Italija iš kitų pandemijos apimtų šalių išsiskiria tokiu aukštu mirčių skaičiumi.
Tekste ji rašo: „Sakau tai su visa derama pagarba, bet be jokių abejonių: šios mirtys yra anomalija, kurią turime atidžiai ir greitai ištirti. Dabar išaušo žmonių, tyrinėjančių ligas ir patogenų elgesį mūsų kūnuose, metas.
Kitaip tariant, galbūt tai nebėra virusologų, tokių kaip aš, tyrimų metas, bet patologų, anatomo-patologų ir histopatologų, kurie paaiškintų, kas nutiko žmonių, mirusių nuo koronaviruso, kūnuose.“
Kilmė
Kaip vieną iš galimų priežasčių, kodėl pandemija Italijoje nusinešė jau daugiau nei du su puse tūkstančio gyvybių, virusologė pateikia atsparumo antibiotikams problemą. Pasak jos, šalyje knibždėta knibžda antibiotikų poveikiui atsparių bakterijų grupių. Ne išimtis – ir ligoninės, kuriose šios superbakterijos gali apsunkinti ir taip kritišką koronavirusu sergančių ligonių būklę.
„Italija, būdama pirmoji Vakarų šalis, kuri susidūrė su tokia situacija, taip pat yra šalis, surinkusi daugiausia informacijos apie mirtis nuo koronaviruso. Tai yra medžiaga, kurią nedelsdami turime paviešinti mūsų šalyje ir likusiame pasaulyje.
Sakau tai, nes Italijoje egzistuoja dar viena problema, kuriai neskiriamas pakankamas dėmesys, apie kurią pastarosiomis dienomis niekas nekalba: Italijoje, taip pat ir Kipre, yra daugybė antibiotikams atsparių bakterijų rūšių“, – rašo I. Capua.
Bakterijos, pasak virusologės, evoliucionuoja taip, kad gydymas antibiotikais jų nebesunaikina. Dar blogiau – vaistams atsparios bakterijos šią savybę perduoda ir ateities bakterijų populiacijoms.
Dažniausiai bakterijų atsparumas antibiotikams išsivysto žmonėms piktnaudžiaujant vaistais. Antibiotikai taip pat plačiai naudojami veterinarijoje, kai kuriais atvejais – ir žmonių maisto pramonėje.
Pasak specialistės, bakterijų atsparumą antibiotikams gali nulemti net rankų higienos stoka.
„Taigi, dabar šias superbakterijas mes nešiojamės visur – iš autobuso į mokyklą. Ką tai reiškia atskiriems individams? Kalbant paprastai, tai reiškia, kad Italijoje pacientai turi didesnius šansus patirti komplikacijas kas kartą, kai jiems prireikia atsidurti ligoninėje“, – reziumuoja virusologė.
I. Capua tekste klausia: kas, jeigu didžiulį italų mirtingumą nuo koronaviruso lemia superbakterijos, apėmusios silpnų ir pažeidžiamų infekuotųjų kūnus? „Kitaip tariant, problema glūdi ne ten, kur jos ieškome – agresyvioje viruso padermėje – o tame, kad mūsų ligoninėse yra superbakterijų, apsunkinančių ir taip sudėtingą koronavirusu sergančiųjų būklę“, – konstatuoja virusologė.
Kas tiesa
Bakterijų atsparumas gydymui antibiotikais kasmet nusineša 25 tūkst. Europos Sąjungos gyventojų gyvybes. Spėjama, kad bakterijų atsparumui antibiotikams išaugus dar 40 proc. iki 2050 metų Europoje dėl bakterinių susirgimų kasmet mirs 392 tūkst. žmonių.
Italija, kalbant apie antibiotikų pardavimą veterinarijos reikmėms, Europoje yra lyderė. Europos medicinos agentūros atskaitoje „Veterinarinių antimikrobinių agentų pardavimai 31 Europos šalyje 2017 metais“ matyti, kad Italijoje 2017 metais buvo nupirkta 1,057.8 tonos antibiotikų, skirtų maistui naudojamų gyvūnų, įskaitant arklius, reikmėms. Dar daugiau šioje srityje naudoti skirtų vaistų parduota tik Ispanijoje (1,769.5 tonos).
Taigi, apibūdindama situacijos rimtumą I. Capua buvo teisi – su maistu didelis kiekis antibiotikų patenka ir į žmonių kūnus, taip kuriamas bakterijų atsparumas vaistams.