Teiginiai


Drezdeno bombardavimą menantis užrašas panaikintas, nes bandoma nuslėpti istoriją.

Verdiktas


Manipuliacija. Drezdeno miestas nuo 2022 m. pradėjo renovuoti Altmarkto aikštę, kurioje yra socialiniuose tinkluose viešinamas vokiškas atminimo užrašas. Tačiau užrašas apie Drezdeno bombardavimą buvo ant suoliuko ir savivaldybė jį ketino pašalinti. Savivaldybė 2020 m. pastatė stelą su nauju užrašu, o 2024 m. pradžioje pašalino senąjį užrašą nuo suoliuko. Stela buvo apgadinta per aikštės renovaciją, bet savivaldybė prižadėjo ją atstatyti dar 2024 m. sausio mėnesį.

Melo detektoriaus komentaras


Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti dvi nuotraukos, siejamos su Vokietijos miestu Drezdenu. Vienoje nuotraukoje matosi vokiškas užrašas su tekstu: „Tai atminimo ir įamžinimo vieta, kurioje buvo sudeginti 1945 m. vasario 13 ir 14 d. oro antskrydžių aukų kūnai. Tuo metu karo siaubas iš Vokietijos sugrįžo į visą pasaulį, taip pat ir į mūsų miestą“ (vok. Dies ist ein Ort der Mahnung, des Erinnerns und Gedenkens. Hier wurden die Leichname Tausender Opfer der Luftangriffe des 13. und 14. Februar 1945 verbrannt. Damals kehrte der Schrecken des Krieges, von Deutschland aus in alle Welt getragen, auch in unsere Stadt zurück). Tačiau gretimoje nuotraukoje šis užrašas yra pašalintas. Kodėl?

Melaginga žinutė

Aikštėje esantis užrašas ne kartą kritikuotas dėl jam netinkamai parinktos vietos. Kadangi užrašas yra ant suoliuko, tai priešais tekstą atsisėsdavo žmonės ir jis tapdavo sunkiai įmatomas. Taip pat užrašas buvo apgadintas grafičių. Todėl 2020 m. Drezdeno savivaldybė aikštėje pastatė stelą su informacija apie vietą ir jos istorinę reikšmę (čia).

Drezdeno Altmarkto aikštėje buvęs atminimo užrašas. 2020 m. Google Maps.

Prasidėjus Altmarkto aikštės renovacijai 2022 m., savivaldybė nusprendė pašalinti senąjį tekstą nuo suoliuko ir palikti tik stelą. Tačiau 2023 m. stela buvo apgadinta aikštės renovacijos metu. Vietinėje žiniasklaidoje kilo sąmyšis, nes š. m. sausio mėnesį senąjį užrašą nutrynė, bet stelos dar neatstatė. Savivaldybės teigimu, stela bus sugrąžinta dar 2024 m. sausio mėnesį (čia).

Užrašas ant stelos atrodo taip:

„Nuo 1945 m. vasario pabaigos iki kovo pradžios šioje vietoje buvo kremuoti 6865 žmonių kūnai. Jų pelenai buvo palaidoti masinėje kapavietėje Heidefrydhofo kapinėse. Tai buvo 1945 m. vasario 13–15 d. Drezdeno bombardavimo, per kurį žuvo 25 000 žmonių, aukos. <...> Nuo 1945 m. vasario 13-oji yra viena svarbiausių atminimo dienų provincijos sostinėje Drezdene. Nuo to laiko ši atmintina diena ne kartą buvo politiškai instrumentalizuota ir naujai interpretuojama. Vasario 13 d. prisimenamos Vokietijos pradėto Antrojo pasaulinio karo bombardavimų aukos ir milijonai žmonių, žuvusių nuo nacionalsocialistų tironijos <...>“.

Drezdeno bombardavimas

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. vasario 13–15 d., sąjungininkų pajėgos bombardavo Vokietijos miestą Drezdeną. Tebevyksta diskusijos, ar aviacijos reidai buvo perteklinė priemonė atkeršyti vokiečiams, ar bombardavimas turėjo karinį pagrindą. Tuo metu Jungtinės Karalystės karališkosios oro pajėgos (RAF) teigė, kad tai buvo didžiausias Vokietijos miestas, kuris dar nebuvo subombarduotas. Oro pajėgų vadai nusprendė, kad Drezdeno puolimas galėtų padėti sovietų sąjungininkams sustabdyti nacių kariuomenės judėjimą ir sutrikdyti vokiečių evakuaciją iš rytų (čia).

Kontraversijos kyla ir dėl aukų skaičiaus, nes naciai išnaudojo Drezdeno bombardavimus savo propagandai ir manipuliavo aukų statistika, išpūsdami žuvusiųjų skaičių iki 200 tūkst. (čia).

Drezdenas, Saksonija, Vokietija - 1970 m. kovo 26 d: Mergelės Marijos bažnyčios griuvėsiai Naujojoje turgavietėje Drezdene, kuri buvo sugriauta per bombardavimą 1945 m. vasarį.

Vokietijos Demokratinė Respublika, Sovietų Sąjungos marionetinė valstybė, naudojo Drezdeno bombardavimus propagandoje prieš buvusius Sąjungininkus, tačiau net jų duomenimis žuvusiųjų skaičius siekė 35 tūkst. (čia).

2005 m. Drezdeno miesto taryba įgaliojo istorikus išsiaiškinti tiesą. Penkerius metus kruopščiai tyrę dokumentus, jie nustatė, kad aukų skaičius galėjo siekti 18–25 tūkst. Svarstymai, kad antskrydžių metu galėjo žūti šimtai tūkstančių neregistruotų karo pabėgėlių, yra visiškai nepagrįsti (čia).

Drezdeno bombardavimas nebuvo unikalus reiškinys. Sąjungininkų bombonešiai užmušė dešimtis tūkstančių žmonių ir sunaikino daugybę pastatų, atakuodami Vokietijos miestus Kelną, Hamburgą ir Berlyną bei Japonijos miestus Tokiją, Hirošimą ir Nagasakį (čia).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)