Teiginiai
Vėjo jėgainės pamatas išlieka amžiams ir jis nepašalinamas.
Verdiktas
Iš dalies melas. Vėjo elektrinės gyvavimo pabaigoje, jei pamatą sudaro tik galvena, pamatas visiškai pašalinamas. Betonas panaudojamas keliams tiesti, o armatūra perlydoma į naują gaminį. Jei pamatą sudaro galvena su poliais, visiškas požeminio pamato pašalinimas neatliekamas dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių.
Melo detektoriaus komentaras
Apie atsinaujinančius energetikos šaltinius, o ypač apie vėjo energiją, sklando nemažai mitų. Dabar teigiama, kad vėjo jėgainės pamatas išlieka amžiams. Ar tai tiesa?
Vėjo jėgainės pamatas, kuris gali būti 10–15 ar net daugiau metrų skersmens, sudarytas iš betono ir armatūros. Tokiu būdu galima užtikrinti vėjo jėgainės stabilumą nuo apkrovos (čia).
Anot UAB „INIKTI“ Inžinerinio projektavimo ir konstrukcijų vadovo Justo Matačiūno, jeigu vėjo jėgainės pamatą sudaro tik galvena, tuomet jį galima demontuoti taip, kad žemėje neliktų jokių gelžbetonio likučių.
„Pamatai yra demontuojami mechaniniais būdais, pasitelkus sunkiąją techniką – ekskavatorius su hidrauliniais kaltais, žirklėmis, betono trupintuvus (betono skaldymui ir metalo atrūšiavimui) bei savivarčius medžiagų transportavimui“, – „Melo detektoriui“ teigia UAB „INIKTI“ Inžinerinio projektavimo ir konstrukcijų vadovas Justas Matačiūnas.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Lino Sabaliausko teigimu, betono ir armatūros nuolaužos paprastai pašalinamos ekskavatoriais, o sutrupintas betonas panaudojamas keliams tiesti; armatūra perlydoma į naują gaminį.
„Tuo tarpu, jeigu pamatą sudaro galvena kartu poliais, kurių ilgis paprastai siekia 10–20 metrų, demontuoti viską technologiškai yra labai sudėtinga ir praktiškai niekur nėra atliekama ir dėl ekonominių, ir dėl ekologinių priežasčių“, – teigia UAB „INIKTI“ Inžinerinio projektavimo ir konstrukcijų vadovas Justas Matačiūnas.
Priklausomai nuo grunto, visiškas pamato pašalinimas gali sukelti žemės paviršiaus pažeidimus, pavyzdžiui, eroziją arba sukurti nepageidaujamus požeminio vandens kelius (čia).
Anot UAB „INIKTI“ konsultanto Vidmanto Staniulio, pastaruoju metu įmonė dirbo Švedijoje, kur grunto specifika leidžia nenaudoti polinių pamatų, todėl pamatų demontavimo procesas yra paprastesnis, pavyksta visiškai pašalinti betoną ir metalo medžiagas iš grunto bei atstatyti dirvožemį į pirminę būklę.
Jeigu nusprendžiama išmontuoti vėjo jėgainę, tai pamatas privalo būti bent iš dalies išardomas, o likusi pamatų dalis užkasama dirvožemiu. Panašus reglamentavimas yra Prancūzijoje, Danijoje (čia), Belgijoje (čia) ir t.t.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos techninį reglamentą: „Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m. po žemės paviršiumi) (čia).
- Šaltiniai
- Non-destructive testing of turbine foundations
- Wind Energy End-of-Service Guide
- Decommissioning of Onshore Wind Turbines
- DECOMMISSIONING OF WINDTURBINES – LOGISTICS BUSINESS CASE
- Dėl statybos techninio reglamento
- UAB „INIKTI“ įmonės konsultanto Vidmanto Staniulio komentaras el. paštu 2024.05.08
- Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Lino Sabaliausko komentaras el. paštu 2024.05.08