Moteris įsitikinusi, kad virusai yra itin sudėtingi savo struktūra bei pažengę tiek, kad sugeba vieni su kitais nuolatos komunikuoti bei perduoti informaciją vienas kitam. Moteris taip pat galvoja, kad mes nuvertiname virusus juos taip vadindami, neva mes be jų net negalėtume egzistuoti.
„Virusai – tai informaciniai blokai, kurie nuolat bendrauja tarpusavyje visuose kūno lygmenyse. Mes juos vadiname virusais, bet iš tikrųjų negalime egzistuoti be jų. Kiekvienas virusas – itin sudėtingas darinys, ir nesuprantame net milijoninės jo veikimo principo dalies. Mums nėra žinoma, kaip veikia mūsų kūnas“, – rašo „Facebook“ paskyroje vartotoja.
Moteris teigia, kad pasireiškus virusams, juos ištaisyti galima tik didesne už juos jėga, o anot autorės, didesnė jėga – mintis. Kadangi įraše teigiama, kad virusai yra lyg nešėjai, perduodantys įvairią informaciją ir mintis – jų pasireiškimas priklauso nuo mūsų.
„Kai atsiskleidžia tokie gedimai virusų pavidalu, juos ištaisyti galima tik didesne už juos jėga. O aukščiau už virusą yra mintis. Virusai – nešėjai, perduodantys mintis, duomenis, informaciją į įvairias kūno dalis ir smegenis. Kadangi mūsų mintys ir norai veikia labai aukštu egoistiniu lygiu, todėl jie pasireiškia tokiais pavojingais virusais“, – rašo moteris.
Krislas tiesos
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarinės patobiologijos katedros profesoriaus dr. Algirdo Šalomsko, trisdešimt metų dirbančio su virusologiniais tyrimais ir gyvūnų virusinių ligų diagnostika, teiginys, jog virusai yra informaciniai blokai – teisingas.
„Iš tiesų, vienas iš virusų apibūdinimų sako, kad tai – nukleorūgštis, apsupta baltymų apvalkalo. Žinant, kad nukleorūgštyse užkoduota informacija apie baltymus, tai perkeltine prasme juos būtų galima vadinti informaciniais blokais“, – sako profesorius.
Tačiau su kitais teiginiais profesorius drįsta nesutikti. Prof. dr. A. Šalomskas neigia, kad virusai yra itin sudėtingi dariniai. Mat iš tikrųjų, virusai yra labai primityvios ligas sukeliančios dalelės.
„Pavyzdžiui, paprasčiausi virusai savo nukleorūgštyse turi 2 genus, koduojančius 2 baltymus. Yra sudėtingesnių virusų, turinčių keliolika ir net keliasdešimt ir daugiau genų. Palyginimui, žmogaus genome yra daugiau kaip 20 tūkst. baltymus koduojančių genų“, – sako LSMU profesorius.
Profesoriaus išsakytas žinias apie virusų struktūros paprastumą galima pagrįsti ir JAV virusologų įžvalgomis „NCBI“ žurnalo straipsnyje.
„Virusai yra mažesni ir paprastesnės konstrukcijos nei vienaląsčiai mikroorganizmai. Juose yra tik vienos rūšies nukleorūgštys – arba DNR, arba RNR. Niekada nėra abiejų. Kadangi virusai neturi ribosomų, mitochondrijų ar kitų organėlių, energijos gamybai ir baltymų sintezei jie visiškai priklauso nuo ląstelių šeimininkų“, – teigia mokslininkai.
Tiesiogiai nebendrauja
Kadangi virusų struktūra tokia primityvi, bendravimas taip pat nėra toks, kokį įsivaizduoja „Facebook“ įrašo autorė.
„Iš tiesų, yra tam tikras cheminių signalų perdavimo mechanizmas, kuris skatina, pavyzdžiui, bakterijų virusų (bakteriofagų) replikaciją. Visa tai labai susiję su ląstelės šeimininkės veikla, nes pats virusas savarankiškai nesidaugina. Taigi, perkeltine prasme, galima sakyti, kad virusai keičiasi informacija“, – teigia profesorius dr. A. Šalomskas.
Šią poziciją išsako ir Weizmanno molekulinės genetikos katedros docentas bei mokslinių tyrimų autorius Rotemas Sorekas.
Šio mokslininko atlikto tyrimo metu, „tyrėjai nustatė, kad per visą infekcijos procesą kai kurie virusai išskiria mažas molekules į aplinką, o kiti virusai iš tikrųjų gali „perskaityti“ molekules vėliau. Naudodamiesi šiomis ryšio priemonėmis, virusai gali geriau „koordinuoti savo išpuolį“ prieš šeimininką“, – rašoma moksliniame tinklapyje ContagionLive.
LSMU Veterinarinės patobiologijos katedros profesorius taip pat visiškai nesutinka su autore, teigiančia, kad virusams, jų replikacijai ar pavojingumui gali turėti įtakos mūsų mintys ar norai.
Taip pat profesorius teigia, kad mokslininkai pakankamai gerai ištyrę mūsų kūno fiziologiją ir yra ganėtinai aišku, kaip iš tikrųjų perduodama informacija.
„Kad virusai yra minčių ir informacijos nešėjai mūsų kūne – tai jau tokia romantizuota mistika, kiek primenanti kai kurias religines mintis. Kaip pernešama informacija kūne – pakankamai gerai ištirta fiziologų ir neuromokslų atstovų. Deja, ne viskas yra žinoma, tačiau tyrimai vyksta ir tai neturi nieko bendro su virusais.
Virusai taip pat nėra mūsų kažkokie blogi norai ar mintys, nes jie turi fizinę formą, kuri neblogai ištirta elektroniniu mikroskopu ir kitais būdais, nustatyta jų cheminė sudėtis ir biologinės savybės“, – pabrėžia profesorius.
- Šaltiniai
- Structure and Composition of Viruses; ncbi.nlm.nih.gov
- Bacteria-Infecting Viruses Communicate with Each Other to Coordinate Infection; contagionlive.com
- 2020-11-13 Susirašinėjimas el. paštu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarinės patobiologijos katedros profesoriumi dr. Algirdu Šalomsku