„Facebook“ socialiniame tinkle pasidalinta žinute, esą tai, kad per šį gripo sezoną kol kas ligoninėje neatsidūrė nė vienas žmogus, reiškia, jog gripo mūsų šalyje 2020 – 2021 m. sezoną apkritai nebuvo. Tačiau tai – tik dalis tiesos.
Tiesa, kad kol kas per šį gripo sezoną dėl gripo nebuvo hospitalizuotas nė vienas žmogus, tačiau kreipimųsi į sveikatos priežiūros įstaigas, kaip ir gripo bei ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų, buvo užfiksuota. Nors jų žymiai mažiau, nei praeitų ar už praeitų metų suvestinėse, tačiau ir gripo sezonas dar nesibaigė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikia visus kassavaitinius sergamumo gripu duomenis, su kuriais detaliau galima susipažinti čia.
Remiantis šiuo metu turimais sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (40 – 5 savaitės) duomenimis, 2020 – 2021 m. gripo sezonu buvo užfiksuoti 278 gripo ir 152 216 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejai.
Penktąją šių metų savaitę didžiausias sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis užfiksuotas Šiauliuose (17,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Tauragėje (9,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų).
Apie tai, kad tikimasi lengvesnio negu įprasta gripo sezono NVSC specialistai pranešė dar praėjusių metų lapkričio mėnesį, mat panašios tendencijos jau buvo užfiksuotos regionuose, kuriuose gripo sezonas prasideda anksčiau negu Lietuvoje – Pietų Amerikoje ir Australijoje.
Sausio mėnesio pabaigoje rodytoje Delfi laidoje „Rinkis gyvenimą“ sveikatos specialistai pabandė atsakyti į klausimą, kokie faktoriai lėmė tokį akivaizdų gripo atvejų sumažėjimą šiemet.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė patikino, kad „gripas tikrai niekur nedingo, tiesiog mes jo fiksuojame ženkliai mažiau, negu praeitais sezonais, bet tai yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Visos Europos šalys fiksuoja žymiai mažiau susirgimų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.“
Tačiau specialistė pabrėžė, kad ir šiuo metu karaliaujanti COVID-19 infekcija priskiriama kvėpavimo takų ligoms, todėl bendri sergamumo kvėpavimo takų ligomis rodikliai išlieka ne mažesni.
Laidoje kalbinto infektologo, medicinos mokslų daktaro Vytauto Usonio teigimu, priežastys, kodėl daugelyje pasaulio regionų šiemet drastiškai sumažėjo gripo atvejų, yra kelios. Pirmiausia, atvejų sumažėjimą lėmė panašus gripo ir SARS-Cov-2 viruso plitimas bei priemonės, kurių šalys ėmėsi pastarajam užkardyti.
„Tos priemonės, kurių imamasi šalyse COVID-19 profilaktikai jos puikiai tinka ir gripo profilaktikai – tiek izoliacija, tiek kaukės ir panašiai. Tačiau yra ir kitų priežasčių. Prieš 2020 – 2021 m. rudens sezoną buvo labai intensyvi skiepijimo prieš gripą kampanija, be abejo, tas irgi turėjo tam tikros įtakos“, – komentavo infektologas.
V. Usonio teigimu, prie gripo atvejų mažėjimo smarkiai prisidėjo karantinas – sumažėjo žmonių kontaktų, be to, didelė dalis gyventojų, turinčių tokią galimybę, dirbo iš namų, todėl sergant lengva gripo forma nebuvo poreikio kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas.
Kitas aspektas, į kurį atkreipė dėmesį specialistas – gripo infekcijos sezoniškumas. „Pagaliau neatmeskim ir gripo virusinės infekcijos intensyvumo svyravimų. Jeigu pamenate, paskutinė gripo pandemija buvo 2009 m. Praėjo beveik 10 metų ir taip jau būna gana dėsningai kas 10 – 15 metų kad labai sumažėja sergamumas gripu įvairiuose pasaulio regionuose, bet tai yra savotiškas pasiruošimas, kabutėse, be abejo, gripo aktyvumo padidėjimui“, – paaiškino V. Usonis.
Remiantis šiais duomenimis, „Melo detektorius“ vertina internete pasirodžiusias kalbas apie tai, kad per šį gripo sezoną nebuvo hospitalizuotas nė vienas žmogus, todėl gripo apskritai nebuvo, kaip iš dalies klaidingas. Ligoninėje dėl gripo iš tiesų kol kas 2020 – 2021 m. sezonu neatsidūrė nė vienas žmogus, tačiau virusas šį sezoną niekur nedingo, tik buvo gerokai silpnesnis. Tai lėmė daugelis faktorių – žmonių darbas iš namų ir retesnis kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigas, sumažėję žmonių kontaktai, prevencinės priemonės, kurių buvo imtasi SARS-Cov-2 infekcijai stabdyti, aktyvesnė skiepijimo nuo gripo kampanija bei natūralūs gripo infekcijos svyravimai.