Jei pasižiūrėsime, kas Lietuvoje įvyko per dešimtmetį, manau, kad Lietuva, Lietuvos gyventojai tikrai turi kuo didžiuotis. Pagal vieną iš tyrimų metodologijų, mokslininko Schneiderio tyrimą, šešėlis sumažėjo nuo 25 proc. iki mažiau nei 15 proc.
Finansų ministras

Kilmė


Žinių radijo eteryje finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad metodų ir metodologijų skaičiuoti šešėlį yra įvairių. Vadovaudamasis vienu metodu jis nurodė, kad šešėlis susitraukė apie 10 proc.

„Jei pasižiūrėsime, kas Lietuvoje įvyko per dešimtmetį <...> pagal vieną iš tyrimų metodologijų, mokslininko Schneiderio tyrimą, šešėlis sumažėjo nuo 25 proc. iki mažiau nei 15 proc.“, – teigė jis.

Kas tiesa


Vėliau Finansų ministerija DELFI komentavo, tokie duomenys skelbiami remiantis profesoriaus F. Schneider „adjusted“ metodo duomenimis. Patikslinama, kad per pastarąjį dešimtmetį, šešėlinė ekonomika Lietuvoje sumažėjo nuo 24,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 14,9 proc. BVP.

„Taigi skaičiai palyginami“, – teigė Finansų ministerija.

Tiesa, derėtų prisiminti, kad 2009 m. – stipriai krizės paveikti metai.

„Šešėlinės ekonomikos vertinimui kaip atskaitos taškas pasirinkti 2009 m., siekiant įvertinti progresą per dešimtmetį. Mūsų pridėtame Tarptautinio valiutos fondo dokumente aiškiai matyti, jog vertinant būtent Schneider „adjusted“ metodu nuo 1991 metų šešėlio įvertis viršijo 2009 m. rezultatą ne vieną kartą (1996 m. – jis sudarė 32,2 proc., 2004 m. – 25,7 proc. ir pan.). Taigi 2009 metus vadinti piko metais nėra tikslu“, – mano Finansų ministerija.

Kas melas


Vilniaus Universiteto ekonomistas, tinklaraščio Lithuanian–Economy.net autorius Justas Mundeikis savo įraše atkreipė dėmesį, kad keitėsi F. Schneider skaičiavimo metodas. Tad nors tokių paskaičiavimų ir būta, reikėtų lyginti kitus rodiklius. Tuomet matytume, kad šešėlis sumažėjo, bet ne 10 proc.

„Remiantis naujausiais profesoriaus F. Schneider skaičiavimais, Lietuvoje po pasaulinės finansinės krizės šešėlinės ekonomika siekė 29,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Per kone dešimtmetį šešėlis susitraukė iki 22,96 proc., arba 6,7 procentinio punkto. Priešingai nei teigia finansų ministras Vilius Šapoka, šešėlis Lietuvoje nesumažėjo nuo 25 proc. iki 15 proc. (jeigu taikoma ta pati skaičiavimo metodika).

Lietuvoje šešėlinė ekonomika siekė 14,9 proc. tik pagal pakeistą F. Schneider metodologiją, bet tada atitinkamai ir 2009 metais šešėlinės ekonomikos dalis buvo mažesnė“, – teigė ekonomistas.

Tačiau šioje diskusijoje svarbu dėmesį atkreipti ir į tai, kad įtaką šešėlio sumažėjimui turėjo ne tik geresnis mokesčių administravimas, valdžios pastangos, bet apskritai pasikeitusi ekonominė aplinka.

Be to, tikslių duomenų, kokią dalį ekonomikos šešėlis sudarys 2019 m. kol kas nėra – remiamasi tik prognozėmis.

„Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, jog šešėlio mažėjimas yra būdingas daugeliui šalių, tad akivaizdu, jog šešėlio mažėjimas yra sietinas ne tik su individualiomis vyriausybių programomis, bet ir su globaliais reiškiniais: gerėjančiomis institucijomis, didėjančiu pasitikėjimu, įvairių tarptautinių standartų priėmimu, ekonomikos augimu ir t.t.

Pateikiami prognozuotinai prof. F. Schneider skaičiavimai 2019 metams. Skaičiavimai atlikti remiantis išankstiniais duomenimis, todėl nėra galutiniai, tad juos reiktų vertinti gana atsargiai. Visgi remiantis prof. F. Schneider prognozuojamais įverčiais, stipraus poveikio dabartinės Vyriausybės priimtų sprendimų nesimato, pavyzdžiui, kokio nors staigaus šešėlinės ekonomikos rodiklio kritimo. Priešingai, Lietuvos raida, panašu, jog atkartoja bendras nuoseklaus mažėjimo tendencijas stebimas ir kitose šalyse“, – kalbėjo ekonomistas.

Pats profesorius F. Schneider interviu DELFI taip pat tvirtino, kad šešėlinei ekonomikai įtakos turi bendra ekonominė aplinka. „Lyginti grynus skaičius, ar skaičius su kitomis šalimis, visada yra rizikinga, nes gali būti kitų faktorių, kurie mažina ar didina šešėlinę ekonomiką, kurių nematome“, – teigė jis.

  • Šaltiniai
  • Žinių radijas „Ar tikrai šešėlyje dirba tik nevykėliai?“
  • Ekonomisto Justino Mundeikio įrašas tinklaraštyje Lithuanian-economy.net „Kaip V. Šapoka šešėlį mažino“
  • Šapoka: per praeitus metus iš šešėlio pavyko ištraukti 200 mln. eurų, DELFI 2019-05-29
  • Garsaus austrų ekonomisto žinia Lietuvai: ne visi papildomi mokesčiai yra blogi, DELFI 2019-06-10
  • Finansų ministerijos atsakymai
  • Justino Mundeikio komentaras DELFI
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)