Pilnas atvaizde minimas vakcinų ingredientų sąrašas, išverstas į lietuvių kalbą, skambėtų taip:
- Formaldehidas
- Aliuminis
- Timerosalis (gyvsidabris)
- Polisorbatas 80
- Glifosatas
- Mononatrio glutamatas
- Antibiotikai: streptomicinas, neomicinas, gentamicinas, polimiksinas B
- Alergenai: soja, želatina, kiaušiniai, mielės
- Nutraukto vaisiaus DNR
- Gyvūninės kilmės produktai: viščiuko embriono skystis, galvijų vaisiaus serumas, jūrų kiaulytės embriono ląstelės, beždžionių kepenų ląstelės.
Kai kurie iš atvaizde išvardytų elementų iš tiesų įeina į vakcinų sudėtį kaip adjuvantai.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) maisto ir vaistų administracijos internetiniame puslapyje pateikiami atsakymai į dažniausiai apie vakcinas užduodamus klausimus. Pavyzdžiui, formaldehidas iš tiesų naudojamas vakcinoms gaminti. Jo paskirtis – nukenksminti vakcinų gamyboje naudojamus virusus, kad šie nesukeltų ligos.
Dažniausiai gaminant vakciną formaldehidas būna visiškai atskiestas, tačiau medžiagos likučių gali pasitaikyti vakcinoje. Formaldehido kiekis, likęs vakcinoje, būna daug mažesnis, nei natūrali medžiagos koncentracija žmogaus kūne, tad jokios rizikos sveikatai nesukelia.
Aliuminis – taip pat nereta vakcinų sudedamoji dalis, naudojama, pavyzdžiui, vakcinos nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, taip pat pneumokokinės konjuguotos vakcinos ar vakcinos nuo hepatito B gamyboje. Aliuminio druskos kuriant vakcinas naudojamos kaip adjuvantai, sužadinantys organizmo imuninę reakciją.
Aliuminis kaip adjuvantas vakcinoms gaminti naudojamas jau daugiau nei 6 dešimtmečius ir mokslinių tyrimų duomenimis šios medžiagos naudojimas kelia labai nedidelę riziką sveikatai.
Timerosalis klaidinančiame atvaizde tarp skliaustų vadinamas gyvsidabriu, nors tai – skirtingos medžiagos. Timerosalis – tai anglies, deguonies, gyvsidabrio, natrio bei vandenilio junginys, todėl tiesiog gyvsidabriu jo vadinti negalima. Timerosalis gaminant vakcinas atlieka konservanto funkciją ir sustabdo bakterijų ir grybų augimą. JAV Nacionalinio alergijų ir užkrečiamų ligų instituto teigimu, nėra jokių įrodymų, kad timerosalio naudojimas vakcinose sukeltų sveikatos sutrikimų, išskyrus tokias įprastas reakcijas, kaip paraudimas ar skausmas dūrio vietoje.
Nepaisant to, 1999 metais sveikatos apsaugos institucijos kartu su vakcinų gamintojais sutarė mažinti ir galiausiai visai nutraukti timerosalio naudojimą vaikams skirtose vakcinose. Nuo 2001 metų šis komponentas JAV iš vaikams skirtų vakcinų išbrauktas. Konservantas vaikams skirtoms vakcinoms gaminti nebenaudojamas ir Europoje bei Australijoje.
Maisto pramonėje emulsiklio funkciją atliekantis polisorbatas 80, naudojamas gaminant ledus, konservuotus produktus, padažus, iš tiesų gana plačiai paplitęs vakcinose. Ši pagalbinė medžiaga naudojama vakcinoms nuo gripo, hepatito B, žmogaus papilomos viruso ir meningokoko gaminti.
Nors viename tyrime keltas klausimas dėl žmogaus papilomos viruso vakcinos ir reprodukcinės sveikatos sutrikimų, Europos medicinos agentūra polisorbato 80 keliamą riziką sveikatai įvardijo kaip „labai žemą“.
Apie vakcinose aptinkamą piktžolių žudiką glifosatą pirmoji prabilo JAV įsikūrusi grupė, kovojanti prieš pesticidų ir GMO naudojimą, „Moms Across America“. 2016 metais grupės paviešintame pranešime teigiama, esą penkiose vakcinose buvo rasta glifosato.
Vėliau, 2017 metais, tyrėju ir konsultantu save vadinantis Anthony Samselis tyrė 19 skirtingų vakcinų sudėtį ir teigė keliose iš jų aptikęs nedidelį kiekį glifosato, tačiau jo tyrimo būdas vėliau sulaukė aršios kritikos kaip netinkamas.
„Facebook“ socialiniame tinkle pasidalintame atvaizde taip pat baiminamasi dėl to, kad vakcinoms gaminti naudojamas mononatrio glutamatas. Šis dažnai ant maisto produktų etikečių sutinkamas ingredientas vakcinose atlieka konservanto funkciją ir padeda jas išlaikyti veiksmingas kintant aplinkos temperatūrai ar sandėliuojant.
Praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje po pakartotinių bandymų įrodyti, kad mononatrio glutamatas yra kenksmingas sveikatai – pasirodė komentarai, neva priedas sukelia vėmimą, pykinimą, galvos skausmus – šis skonio stipriklis įgijo nekokią reputaciją. Vis dėlto, visiems pareiškimams, esą mononatrio glutamatas yra kenksmingas žmonėms, trūksta mokslinių įrodymų.
JAV maisto ir vaistų administracija, PSO ir Jungtinės tautos mononatrio glutamatą pripažino saugiu naudoti kuriant vakcinas.
JAV maisto ir vaistų administracijos teigimu, vakcinoms gaminti naudojamos kelios antibiotikų rūšys ir egzistuoja tikimybė, kad nedidelis antibiotikų kiekis gali būti aptinkamas vakcinose. Antibiotikai vakcinų gamybos procese atlieka apsauginę funkciją ir apsaugo vakciną nuo galimos bakteriologinės taršos.
Tačiau vakcinoms gaminti pasitelkiami retai alergiją sukeliantys antibiotikai, be to, naudojamas tik labai nedidelis kiekis, reikalingas taršai išvengti, taigi, antibiotikų naudojimas vakcinose nėra siejamas su sunkiomis pašalinėmis reakcijomis.
Alergijas sukeliantys maisto produktai, tokie kaip soja, želatina ar kiaušiniai, iš tiesų naudojami kai kurioms vakcinoms gaminti, tačiau net alergiškiems žmonėms vakcinos nebūtinai iššaukia pašalinę reakciją. Vis dėlto, turint alergiją kuriam nors vakcinoje naudojamam ingredientui rekomenduojama prieš skiepijantis atlikti odos testą arba pasitarti su alergologu.
Aborto metu pašalintų vaisių naudojimas vakcinų gamybos tikslams kėlė daug diskusijų, tačiau net Vatikano popiežius oficialiai pripažino, kad tikintieji gali skiepytis tokiomis vakcinomis – moraliniu požiūriu tai nebus nuodėmė, nes aborto metu pašalinti vaisiai pasitarnavo didesnio gėrio pasaulyje kūrimui.
Vis dėlto, svarbiausia yra tai, kad teiginys, jog į vakcinų sudėtį įeina nutraukto vaisiaus DNR yra klaidingas. Vakcinų kūrimui naudojamos dvi ląstelių padermės, išvestos iš praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje aborto būdu pašalintų dviejų vaisių plaučių. Minėti abortai vyko legaliai, gavus motinos sutikimą ir nebuvo įvykdyti tam, kad pasitarnautų kuriant vakcinas.
Šiuo metu vakcinų kūrimui naudojamos tik iš originaliųjų išvestos ląstelių padermės dėl to, kad kai kurie virusai žmogaus ląstelėje auga žymiai sparčiau. Tačiau net ir užauginus vakcinoms gaminti naudojamus virusus tokiu būdu, vakcinos yra kelis kartus išvalomos, o tai reiškia, kad labai mažai tikėtina, jog galutiniame produkte būtų likusios žmogaus kilmės žaliavos.
Gyvūninės kilmės produktai, tokie kaip viščiuko embrionai, galvijų vaisiaus serumas ar beždžionės ląstelės naudojami kaip palanki terpė virusams auginti. Tačiau tai nereiškia, kad šių produktų yra vakcinose. Jie naudojami tik vakcinos gamybos procese, tačiau kai virusai iš terpių surenkami, vakcinos kelis kartus valomos ir jose šių produktų nelieka.
Išanalizavus vakcinų sudedamąsias dalis galima teigti, kad nėra mokslinių argumentų, kuriais būtų galima įrodyti, jog minėtos sudedamosios dalys yra kenksmingos žmogui. Dalis produktų ar medžiagų, įvardytų, kaip vakcinų sudedamosios dalys iš tiesų pasitelkiami tik tam tikrame vakcinose gamybos etape. Vėliau vakcinos yra išvalomos ir galutiniame produkte šių produktų ar medžiagų nelieka.
Daugybę metų prieš skiepus nusiteikusių asmenų minimas teiginys, esą į vakcinų sudėtį įeina aborto būdu pašalinto žmogaus vaisiaus ląstelės yra neteisingas – vakcinoms gaminti pasitelkiamos tik iš originalių ląstelių išvestos ląstelių padermės, o ir pastarųjų pagamintoje vakcinoje nėra, nes prieš pateikiant vakciną masiniam vartojimui jos yra kelis kartus išvalomos.
- Šaltiniai
- Facts About Childhood Vaccine Ingredients; kdheks.gov
- Common Ingredients in U.S. Licensed Vaccines; fda.gov
- Thimerosal and Vaccines; cdc.gov
- Thiomersal; sciencedirect.com
- WHAT GOES INTO A VACCINE?; publichealth.org
- Vaccine ingredients; vk.ovg.ox.ac.uk
- Food Allergies Are Rarely a Concern When Considering Vaccines for Adolescents; jaoa.org