Prancūzijos policija su žmonėmis..! O su kuo mūsų policija, su sorosinių mafija ar su tauta?! Užduokime šį klausimą mūsų policijai kiekvienas nuo savęs pasidalindami šiuo video!“, – paskelbė tuo pačiu vaizdo įrašu pasidalinęs „Facebook“ narys.

Prancūzija ... Mastantys Pareigūnai supranta ,kad ir su jeis susidoros ir su jų šeimomis , kai laikas ateis .... Imkit pavyzdį iš protingesnių ŽMONIŲ ...“, – rašoma kitoje.

Abi žinutės paskelbtos šių metų balandžio mėnesį, nepaaiškinus, kad vaizdo reportaže matomi vaizdai visai neatspindi šių dienų aktualijų ir nėra susiję su žmonių pasipiktinimu dėl priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti COVID-19 pandemiją. Jas skelbę žmonės socialinių tinklų paskyrose aktyviai dalinasi dezinformacija pandemijos, naujojo koronaviruso ir skiepų temomis.

Kas vaizduojama vaizdo įraše?

Įvykiai, matomi „Facebook“ žinutėse, sulaukė didelio pasaulio žiniasklaidos dėmesio, todėl atlikus paiešką internete galima rasti galybę straipsnių ta pačia tema.

Protestas, kurio metu Prancūzijos pareigūnai metė ant žemės antrankius, vyko 2020 metų birželio 11 dieną. Tokiu būdu pareigūnai išreiškė pasipiktinimą jiems mestiems kaltinimams dėl tolerancijos rasizmui ir smurtui.

Protestai kilo po to, kai Prancūzijos Vidaus reikalų ministras Christophe Castaner paskelbė apie ketinimą uždrausti pareigūnams naudoti metodą, kurio metu antrankiais surakinamam žmogui užlaužiama galva. Apie šiuos ketinimus pranešta po pasaulį protestų bangomis sudrebinusios juodaodžio amerikiečio George Floyd mirties, kuri auką ištiko po agresyvių pareigūnų veiksmų.

Šis pranešimas sukėlė prancūzų policijos pareigūnų protestus, šiems tvirtinant, kad galvos suvaržymas yra svarbus veiksmas surakinant asmenį antrankiais, o Prancūzijos pareigūnų lyginimas su Jungtinių Amerikos Valstijų įvykiais yra netikslus.

AFP naujienų agentūrai policininkų sąjungos atstovas Xavier Leveau teigė, kad pareigūnus įsiutino žmonių įsitikinimas, esą policininkai yra rasistai, nors tai visiškai neatspindi Prancūzijos realijų. Dėl šios priežasties, siekdami atskleisti savo nepasitenkinimą, pareigūnai ant žemės protesto metu metė antrankius.

Remiantis šia informacija galima teigti, kad „Facebook“ socialiniame tinkle pasirodžiusios žinutės su raginimais dalintis protesto vaizdo įrašu, nepaaiškinus, kada iš tiesų vyko protestai ir kokios priežastys juos lėmė, gali klaidinti socialinių tinklų vartotojus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)