Teiginiai
Pelkės yra deginamos tam, kad dirbtinai sukeltų klimato kaitą.
Verdiktas
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip ugniagesys vykdo kontroliuojamą arba planuotą deginimą. Šia praktika imamasi siekiant išsaugoti augalų ir gyvūnų biologinę įvairovę bei sumažinant gaisro tikimybę ateityje. Šie vaizdai nereiškia, kad klimato kaita nevyksta. Anaiptol, kontroliuojami deginimai yra būdas kovoti su klimato kaitos padariniais.
Melo detektoriaus komentaras
Pasitelkus „InVID We Verify“ įrankį, pavyko suskaidyti šį „Facebook“ vaizdo įrašą į atskirus kadrus. Panaudojus „Google“ atvirkštinę nuotraukų paiešką paaiškėja, kad toks pat vaizdo įrašas jau buvo įkeltas š. m. vasario 16 d į „Twitter“ paskyrą pavadinimu „USFWS Fire“. Tai yra trumpinys JAV Žuvų ir laukinės gamtos tarnybai. Toks pat užrašas yra ant vyro, deginančio pelkę, nugaros.
Kodėl deginami pelkių plotai?
JAV Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba „Twitter“ taip komentuoja vaizdo įrašą: „Reguliari ugnis pelkėse yra gyvybiškai svarbi sveikoms laukinės faunos ir floros buveinėms“.
Šis gamtotvarkos procesas, kai žmogus inicijuoja gaisrą ir stebi jos plitimą, vadinasi kontroliuojamu deginimu. Tokiu deginimu galima pasiekti keleriopų tikslų. Vienas iš jų, tai sudaryti sąlygas didinti biologinę įvairovę, kada naikinami invaziniai augalai ir sudaroma terpė apsigyventi nykstantiems augalams, o tai pritraukia naujų vabzdžių ir paukščių (čia).
Kitais atvejais pelkės gali būti deginamos pašalinti susikaupusias durpes. Tokiu būdų gerinama vandens tėkme, o tai svarbu tokiems gyvūnams, kaip aligatoriams (čia).
Deginimai planuojami tokiu metu, kai gaisras nekels grėsmės visuomenei ar gaisrų valdytojams. Dažniausiai tai būna žiemą arba ankstyvą pavasarį. Be to, oro sąlygos turi būti tokios, kad būtų galima vykdyti kontroliuojamą deginimą ir gaisras neišplistų nekontroliuojamas.
Prieš pradedant kontroliuojamąjį deginimą, sudaromas planas. Šiame plane išsamiai nurodoma, kokio dydžio bus gaisras, kas bus deginama ir ką valdytojai tikisi pasiekti per gaisrą. Jame taip pat numatomos oro ir aplinkos sąlygos, kuriomis gaisras degs, ir situacijos, dėl kurių gaisrą gali tekti gesinti. Kontroliuojamo deginimo vadovai taip pat numato, kaip bus kuriamas gaisras, kaip bus valdomi dūmai, kaip informuoti visuomenę, kokių apsaugos priemonių gali prireikti ir kokie gaisro gesinimo ištekliai turėtų būti paruošti (čia).
Klimato kaitos akivaizdoje atrodo neįprasta užsiimti papildomu augmenijos plotų deginimu. Tačiau, kontroliuotų gaisrų dėka sudaroma terpė šilumą mėgstantiems gyvūnams ir augalams daugintis, kurie dėl klimato kaitos ir kitų žmonių padarinių, yra įtraukti į nykstančių gyvūnų sąrašus. Kita vertinga priežastis, tai sudeginus tam tikrą plotą, pavyzdžiui miško paklotę, kurioje yra degios atliekos, (išsausėjusi mediena, žmonių paliktos šiukšlės) sumažina grėsmę sunkiau likviduojamo stichinio gaisro (čia), o įvykdžius tokį valymą ir atvėrus mineralinį gruntą, nukritusios augalų sėklos greičiau sudygsta (čia).
Lietuvoje kol kas tik atliekami moksliniai eksperimentai, kurie įvertina, ar mažo intensyvumo kontroliuojamas miško paklotės deginimas yra vertingas būdas susigrąžinti biologinę įvairovę. Mokslininkai yra pastebėję, kad į išdegintus miško paklotės plotus atkeliauja šilumą mėgstantys vabzdžiai, o tai pritraukia tokius gyvūnus, kaip Lietuvoje beveik išnykusį puošnųjį žalvarinį. Ugnies nudeginta paklotė padeda sudygt tokiems augalams kaip smiltyninis gvazdikas ir plačialapis skiautalūpis (čia).
- Šaltiniai
- Controlled Burns Bring Life to the Marshes
- Does fire occur in wetlands?
- Controlled Burning
- Vyriausybė pritarė, kad būtų atliekami moksliniai-eksperimentiniai darbai kontroliuojamo miško paklotės deginimo poveikiui įvertinti
- Apie kontroliuojamą deginimą
- Kai kurioms rūšims išsaugoti reikia… ugnies