Teiginiai
Tiesiant „Rail Baltic“ geležinkelio liniją neatsižvelgiama į piliečių gerovę ir griaunami privatūs namai.
Verdiktas
Manipuliacija. „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpose atliekamas žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Tiesa, kad pasitaiko gyventojų nusiskundimų, tačiau tiesiant europinės vėžės geležinkelį išperkami žemės plotai ir savininkams, atlikus turto vertinimą, sumokama piniginė kompensacija. Kitais atvejais, pavyzdžiui, daliai Panevėžio miesto ir rajono gyventojų pasipriešinus „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomam geležinkelio mazgui, nuspręsta išsaugoti sodų bendrijos statinius ir jų negriauti.
Melo detektoriaus komentaras
„Valdžiai nerūpi piliečių gerovė: privati žemė ir namai, trukdantys tiesti „Rail Baltica“ geležinkelio liniją, bus nugriauti“, – teigiama viename socialinių tinklų įraše.
Įrašas „Facebook“ pasirodė tą pačią dieną, kada Seime priimtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo projektas, kuriuo būtų palengvintas žemės paėmimas „Rail Baltica“ projekto reikmėms (čia).
Įstatymo projektu siekiama suteikti galimybę už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą atsakingai valstybės institucijai įsigyti specialiajame plane suplanuotus žemės sklypus ir juos pertvarkyti po Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo, nelaukiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo ir procedūros pabaigos.
Teigiama, kad visi su privačios žemės įsigijimu ir pertvarkymu susiję veiksmai bus atliekami, kaip ir anksčiau, turint žemės sklypo savininko sutikimą ar atitinkamą įgaliojimą (čia).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teigimu, kiekvienas gyventojas, kurio nekilnojamasis turtas patenka į planuojamos „Rail Baltica“ geležinkelio trasos teritoriją, už visuomenės poreikiams paimamą turtą gaus pinigines kompensacijas.
„Paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, kompensacijos už gyvenamąjį pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais – atkuriamąja ir rinkos verte. Savininkui ar kitam naudotojui atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė“, – komentare „Melo detektoriui“ teigia Susisiekimo ministerijos atstovai.
Nepaisant siūlomų kompensacijų, dalis Lietuvos gyventojų yra viešai išreiškę nepasitenkinimą dėl projekto eigos (čia).
„Siekiant kuo didesnio visuomenės įsitraukimo ir informavimo, Susisiekimo ministerijos iniciatyva nuolat organizuojami ne tik procedūriniai, bet ir papildomi susitikimai su rajonų savivaldybėmis ir vietos bendruomenėmis tam, kad būtų atsakyta į visus kylančius klausimus. Ypač svarbu, kad būtų rasti tiek visuomenės lūkesčius, tiek europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei būtinus techninius standartus maksimaliai užtikrinantys sprendimai“, – „Melo detektoriui“ atsakė Susisiekimo ministerija.
Neseniai dalis Panevėžio miesto ir rajono gyventojų priešinosi europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto rengėjų siūlomam geležinkelio mazgo sprendimui, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad priimtas sprendimas, kuris leis, kad Panevėžio apylinkėse būtų išsaugoti visi 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esantys statiniai (čia).
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Šaltiniai
Seimas linkęs pritarti projektui, lengvinančiam žemės paėmimą „Rail Baltica“ projektui
Daukanto aikštėje – piketas prieš „Rail Baltica“: gyventojai pyksta dėl griaunamų namų
Pristatomi „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio mazge sprendiniai
Susisiekimo ministerijos komentaras „Melo detektoriui“ el. paštu 2024-07-29
