Teiginiai
Didžioji Britanija įsiveržė į 171 iš 193 pasaulio šalių.
Verdiktas
Manipuliacija. Nors vienu metu Didžiosios Britanijos imperija iš tiesų kontroliavo didelę pasaulio dalį (apie 23 proc. viso Žemės ploto), bet tai toli gražu neatspindi įsiveržimo į 171 šalį. Internautai remiasi informacija istoriko Stuarto Laycocko knygoje, kur invazijos prilyginamos ir teritorijos administravimui, ir karinės galios buvimui ir pavienių anglų žygdarbiams.
Melo detektoriaus komentaras
Teiginys apie Didžiosios Britanijos invazijas paimtas iš Stuarto Laycocko 2012 m. knygos „Visos šalys, į kurias mes kada nors įsiveržėme“.
Žemėlapyje nurodyta, kad Didžioji Britanija įsiveržė į 171 iš 193 pasaulio šalių, kas sudarytų 88 proc. visų pasaulio valstybių.
Tačiau knygos informacijai iliustruoti naudojamas dabartinis geopolitinis žemėlapis. Tad galima pamatyti ne vieną netikslumą, nes bandoma atspindėti įvykius, kai valstybių sienos buvo visai kitokios.
Daugelis išvardytų invazijų įvyko dar prieš Didžiosios Britanijos (kaip valstybės) egzistavimą. Prieš tapdamas Anglijos karaliumi, Henrikas IV su kryžiuočių ordinu 1390–1392 m. prisidėjo prie kryžiaus žygių Lietuvoje (čia). Tuo metu jau egzistavo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK), kurios sudėtyje buvo ir šių dienų Baltarusija. Anot autoriaus, tai atitinka invazijos kriterijus Lietuvai, bet ne Baltarusijai. Autoriaus teigimu, tai viena iš nedaugelio šalių į kurias Didžioji Britanija neva neįsiveržė (čia).
Toks segmentavimas kelia papildomų klausimų atsižvelgiant į tokias teritorijas kaip Krymas. Autorius užsimena apie Krymą dėl 1850-ųjų Didžiosios Britanijos ir sąjungininkų karo prieš Rusiją. Tačiau užsimena apie įsiveržimą į Krymą kalbėdamas tiek apie Rusiją, tiek apie Ukrainą. Jeigu Krymas niekada nebūtų priklausęs nepriklausomos Ukrainos valstybei, tai, pagal autoriaus logiką, tai nesiskaitytų kaip Didžiosios Britanijos įsiveržimas į Ukrainą.
Taip pat autorius liberaliai vartoja „įsiveržimo“ sąvoką. Knygoje piratai ir karžygiai, veikę Anglijos karūnos vardu, sulyginami su Didžiosios Britanijos kariškiais. Taip pat invazija, pagal autorių, įskaito atvejus kai Didžioji Britanija administravo, apsaugojo ar kontroliavo teritoriją. Tai paaiškina kodėl autorius priskiria Prancūzijos išlaisvinimą Antrojo pasaulinio karo metais ir Didžiosios Britanijos laivyno apšaudymus Albanijoje prie „invazijų“ (čia).
Britų imperija prasidėjo nuo užjūrio valdų ir prekybos punktų, kuriuos Anglija įkūrė XVI a. pabaigoje. 1920 m. užėmė 35,5 mln. kv. km, arba 24 proc. viso Žemės sausumos ploto (čia). Dėl to nenuostabu, kad Britų imperija įsiveldavo į daugelį konfliktų.
