Teiginiai
Užfiksuotoje druskoje esantis fluoras ir jodas kenkia sveikatai.
Verdiktas
Manipuliacija. Nufilmuotoje druskos pakelyje yra fluoridas, o ne fluoras. Tiek jodas, tiek ir fluoras į organizmą dažnai patenka neorganinių druskų (jodidų ir fluoridų) pavidalu. Jodas reikalingas dėl skydliaukės ligų profilaktikos ir prevencijos, o fluoras – dėl dantų karieso problemų ir kaulų sistemos sveikatos.
Melo detektoriaus komentaras
Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų. Jis dalyvauja vystantis nerviniam audiniui žmogaus embrione. Jodas reikalingas, kad normaliai funkcionuotų skydliaukė ir būtų pagamintas reikiamas hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, kiekis, todėl žmogaus organizmas jodo nedideliais kiekiais turi gauti kasdien (čia).
Maždaug nuo 1920 m. druskos jodavimas vis dažniau ir sėkmingiau taikomas siekiant išvengti jodo trūkumo ligų. Joduota druska – tai druska, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis natrio jodido arba kalio jodido. Druska pasirinkta dėl to, nes druską vartoja beveik visi pasaulio gyventojai, todėl tai idealus būdas tiekti jodą populiacijoms (čia).
Druskoje ir dantų priežiūros produktuose esantis fluoras yra fluoridas (fluoras randamas ne grynu pavidalu, o įvairiuose mineraluose ir cheminiuose junginiuose). Įrodyta, kad fluoras labai svarbus gerai dantų sveikatai ir tapo neatsiejama ir natūralia šiuolaikinės dantų priežiūros dalimi. Fluorido vartojimas iš esmės prisidėjo prie to, kad šiuolaikinėje visuomenėje labai sumažėjo dantų ėduonies problemų (čia).
Pirmą kartą fluoriduoti žmonėms vartoti skirtą buitinę druską pradėta 1955 m. Šveicarijoje. Kodėl pasirinkta druska? Taip nuspręsta po sėkmingos druskos jodavimo kampanijos. Fluoruota druska, kaip ir joduota druska, yra pigi ir veiksminga ligų prevencijos priemonė. Pavyzdžiui, 1986–1992 m. Jamaikoje, Kosta Rikoje, Meksikoje ir Urugvajuje druskos fluoravimas buvo įvestas visoje šalyje. Šiose šalyse gauti rezultatai rodo, kad ženkliai sumažėjo dantų ėduonies paplitimas (čia).
Anot Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus Albino Žilinsko, kalbėti apie halogenų konkurenciją organizme yra klaidinga, nes tiek jodas, tiek ir fluoras į organizmą patenka neorganinių druskų (jodidų ir fluoridų) pavidalu.
„Kai sakoma jodas, fluoras, tai netiksliai moksliškai atspindi medžiagos pavidalą. Pavyzdžiui, dažnai sakoma, kad organizmui trūksta geležies, magnio, seleno ir t. t., bet tai nereiškia, kad praryjame geležį ar kitus dalykus kaip vieninę medžiagą – grynos geležies gabaliuką, iš tikrųjų naudojame tų elementų junginius. Panašiai ir su jodo-fluoro atvejais“, – teigia Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas.
Sveikatos problemų priežastimi gali būti ne tik jodo ir fluoro trūkumas, bet ir jų perteklius. Pavyzdžiui, gydant širdies ligas ar turint skydliaukės problemų ir vartojant daug jodo turinčius preparatus galima jo perdozuoti. Bet vienu atveju jodo pertekliaus žmogus gali visiškai nejusti, nes jis pašalinamas kartu su šlapimu. Taip pat fluoridas turėtų būti vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, nes per didelis kiekis irgi gali pažeisti dantis. Todėl reikėtų pasitarti su gydytoju dėl druskos vartojimo su fluoridu ar jodidu.
Šaltinis
Druska – ir kenksminga, ir būtina: pirkdami turite atkreipti dėmesį į kelis dalykus
Salt fluoridation – an alternative in automatic prevention of dental caries
Fluoridated salt: A cost-effective way to prevent dental caries at community level
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus Albino Žilinsko komentaras „Melo detektoriui“ 2024 m. spalio 17 d.
