Teiginiai
23-ejų amerikietė Alexis Lorenze susirgo sunkia liga po skiepų.
Verdiktas
Manipuliacija. Alexis Lorenze atvyko į ligoninę sirgdama reta genetine liga – paroksizmine naktine hemoglobinurija (PNH). Sunku patikimai nustatyti, kad vakcinos lėmė jos dabartinę būklę. Nors vakcinos gali sustiprinti PNH ligos simptomus, bet kiti veiksniai tam irgi galėjo turėti įtakos. Pavyzdžiui, Lorenze iš pradžių delsė kreiptis į specialistus dėl savo ligos, o taip pat ji sirgo parvovirusu B19. Skiepyti PNH sergančius pacientus reikia atsargiai, kad nepablogėtų jų būklė. Tačiau kartu su skiepijimo rizika taip pat reikia atsižvelgti į gyvybei pavojingos infekcijos riziką.
Melo detektoriaus komentaras
2024 m. rugsėjį socialiniuose tinkluose pasirodė daugybė įrašų, kuriuose teigiama, kad 23 metų moteris, vardu Alexis Lorenze, sunkiai susirgo dėl skiepų. Šiuose įrašuose galima pamatyti pamėlynavusios Lorenze veidą. Kartais buvo teigiama, kad Lorenze buvo sveika, kol nepasiskiepijo.
2024 m. rugsėjo 15 d. paskelbtame „TikTok“ vaizdo įraše Lorenze savo socialinėje paskyroje teigė, kad 2024 m. sausį jai buvo diagnozuota reta liga – paroksizminė naktinė hemoglobinurija (PNH), o ji bandė gydyti savo būklę be gydytojų pagalbos.
Tačiau maždaug 2024 m. rugsėjį jai pasireiškė „labai stiprūs PNH simptomai“, įskaitant galvos skausmai, dėl kurių ji „negalėjo net atsistoti“, todėl ji „dvi savaites gulėjo lovoje [...] ir laukė, kol simptomai praeis namuose“. Galiausiai ji kreipėsi į Kalifornijos universiteto Irvine (UCI) ligoninės specialistus.
Lorenze teigė, kad specialistas liepė jai pasiskiepyti nuo meningito, plaučių uždegimo ir stabligės, kad galėtų tęsti tolesnį gydymą, ir ji galiausiai sutiko tai padaryti. Jos teigimu „per kelias minutes“ po visų trijų vakcinų jos būklė smarkiai pablogėjo, ji pradėjo vemti ir prarado regėjimą. Kitą dieną ant jos galvos ir kitų kūno dalių atsirado didelės mėlynės ir patinimai (čia).
Kaip veikia PNH
Kaulų čiulpuose žmogaus organizmas gamina kamienines ląsteles, kurios ilgainiui tampa subrendusiais raudonaisiais kraujo kūneliais, baltaisiais kraujo kūneliais ir trombocitais. Sergant PNH, vienoje kamieninėje ląstelėje esantis genas, vadinamas PIGA, mutuoja arba pasikeičia į nenormalią kamieninę ląstelę. Ši ląstelė dalijasi ir gamindama papildomas nenormalias kamienines ląsteles, kurios tampa nenormaliais raudonaisiais kraujo kūneliais ir trombocitais. Dėl PIGA geno koduojamo baltymo trūkumo komplemento sistema (grupė imuninei organizmo apsaugai svarbių baltymų) naikina raudonuosius kraujo kūnelius (hemolizė) (čia). Žmonėms, sergantiems PNH, pasireiškia staigūs, pasikartojantys hemolizės epizodai, kuriuos sukelia tokie stresiniai veiksniai kaip infekcijos, skiepai, kraujo perpylimai ir menstruacijos (čia).
Dauguma PNH gydymo būdų padeda suvaldyti simptomus. Tačiau kamieninių ląstelių transplantacija yra vienintelis būdas pilnai išgydyti PNH (čia).
Kodėl reikėjo paskiepyti?
Kadangi PNH gydymas gali labai padidinti sunkių infekcijų riziką, prieš pradedant gydymą įprastai pacientai skiepijami nuo meningokokinės ir pneumokokinės infekcijos. Tai ypač aktualu Lorenze atveju, nes ji yra viešai paskelbė, kad be kelių skiepų po gimimo, ji niekad daugiau nesiskiepijo nuo jokių ligų.
Tačiau mažai tikėtina, kad vakcinos sukėlė tokius staigius pokyčius. Labiau tikėtinas kitas paaiškinimas – parvoviruso B19 infekcija, kuria sirgo Lorenze (mergina oficialiai paviešino ligoninėje atliktus medicininius tyrimus (čia)).
„TikTok“ vaizdo įraše Manitobos universiteto medicinos profesoriaus asistentas Jonathanas Laxtonas nurodė, kad parvoviruso B19 infekcija gali sukelti PNH komplikacijas. Yra užfiksuota atvejų, kai komplikacijos sukelia mėlynes, panašias į tas, kurios Lorenze atsirado po skiepijimo (čia).
Tad daug veiksnių galėjo prisidėti prie Lorenze būklės pablogėjimo netrukus po skiepų. Aktualu paminėti, kad merginos būklė gerėja, bet nežinoma kada ji bus išleista iš ligoninės.
