Teiginiai
Sensacija Vokietijoje – sniegas rankose netirpsta.
Verdiktas
Manipuliacija. Sniegas rankose, ypač, kai jis gniaužomas ir iš jo formuojamas kone ledo gabalas, greitai neištirps. Tačiau ar rankose, ar kitoje vietoje, kur temperatūra yra aukštesnė nei nulis laipsnių, sniegas anksčiau ar vėliau ištirps.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose dalijamasi vaizdo įrašu, kuriame rusiškai kalbantis vyras aikčioja: „Sensacija Vokietijoje, tokios nemačiau savo gyvenime“. Jis kalba ir rodo, kad ima sniegą į rankas, o jis netirpsta, kaip teigia, rankos yra sausos.
Vyras į savo rankas paima limpantį sniegą nuo automobilio priekinio stiklo ir iš jo viena ranka pradeda formuoti gniūžtę. Vaizdo įraše matyti, kaip jis sniegą spaudžia iš visų jėgų ir stebisi, kad jis netirpsta, kad rankos vis sausos. „Rankos sušalo nuo sniego gniaužymo, o jis vis netirpsta“, - komentavo vyras.
Tiesa, kai jis ėmė sniegą, iš kurio darė gniūžtę, ant jo rankos prikibo keli sniego gabalėliai, kurie per minutės trukmės vaizdo įrašą tikrai ištirpo.
Tai, kad vis gniaužomas ir spaudžiamas sniegas rankose netirpsta, neįrodo, kad jis yra netikras, galima paaiškinti moksliškai.
Socialiniuose tinkluose paplito ir įrašai, kuriuose bandoma įrodyti, kad sniegas yra netikras, nes jis netirpsta tiesiogiai šildomas žiebtuvėliu.
Realybė yra tokia, kad tikras sniegas mažai tirpsta po įprastu žiebtuvėliu ar žvakės liepsna. Tačiau taip yra ne dėl to, kad sniegas yra užterštas ar netikras. Tai tik dėl sniego ir vandens savybių. Priežastis, kodėl sniegas netirpsta nuo ugnies, yra tai, kad tai sniegas. Šis reiškinys nėra sąmokslo teorijos ar netikro sniego įrodymas.
Sniegas ir sniego gniūžtės susideda iš snaigių ir daug oro. Kai šildote sniegą žvake ar žiebtuvėliu, snaigės ištirpsta į vandenį. Gravitacija traukia skystį, tačiau to nepakanka, kad nuvarvėtų pirmieji vandens lašeliai. Vanduo užpildo tarpus tarp snaigių. Kapiliarinis veikimas ištraukia vandenį kanalais tarp ledo kristalų. Didelė vandens molekulių sanglauda padeda joms sulipti (čia).
Tad aptariamu atveju, kuo labiau vyras gniaužė sniegą, tuo labiau gniūžtė tirpo, tačiau vanduo užpildė tarpus tarp snaigių, todėl jo rankos ir buvo sausos. Akivaizdžiai galima pastebėti, kad gniaužant sniego gniūžtę ji mažėjo.
Be to, pabrėžiama, kad žvakės ar žiebtuvėlio liepsnos ar rankų šiluma neturi įtakos daugumai sniego gniūžtei. Oras tarp snaigių izoliuoja ledą, kaip ir žmones iglu viduje. Ledo kubelį ištirpdyti lengviau nei sniego gniūžtę, nes jame nėra tiek daug oro (čia).
Lipnus, dar žinomas kaip tankus sniegas, susidaro, kai temperatūra svyruoja apie 0 °C ir kai oras nėra per sausas. Pasak Montanos valstijos universiteto Sniego ir lavinų laboratorijos direktoriaus Jordy Hendrikxo, tokios temperatūros sniege nėra skysto vandens, todėl kai ledo grūdeliai pradeda tirpti, kiekvienas iš jų sudaro šlapią medžiagą. Ji veikia kaip „sniego gniūžtės klijai“, kurie vėl užšąla (čia).
Toks paaiškinimas tik dar kartą įrodo, kad vyras vaizdo įraše, gal pats to nežinodamas, darė viską, kad sniego gniūžtė jo rankose neištirptų.
