Teiginiai
Viešėdamas Ukrainos Aukščiausioje Radoje Gabrielius Landsbergis paminėjo, kad ,,Lietuva pasiruošusi įvesti į Ukrainą savo karinius dalinius ,,mokymo misijai” vedama Prancūzijos ar kitos šalies”. Tai reiškia, kad ministras nori įeiti į istoriją, kaip galimas Lietuvos karių ir žmonių žudikas. Lietuvai iškilo karo pavojus.
Verdiktas
Iš dalies melas. Vaizdo įrašas nufilmuotas ne Ukrainos Aukščiausioje Radoje, o Lietuvos Seime. Nors atsakydamas į Ukrainos deputato klausimą Lietuvos Užsienio reikalų ministras minėjo, kad Lietuva būtų pasiruošti siųsti Lietuvos pajėgas į mokymo misiją Ukrainos teritorijoje, tačiau taip pat G. Landsbergis ne kartą pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jei Prancūzija ar kuri kita valstybė šiuo klausimu imtųsi lyderystės. Lietuva nedalyvauja ir neketina dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje, todėl žinutės autoriaus samprotavimai apie kraujo praliejimą ar jo įsiplieskimą Lietuvoje yra niekuo nepagrįsti.
Melo detektoriaus komentaras
Vaizdo įrašo iškarpa, kurioje nufilmuotas į Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputato Aleksejaus Gončarenko klausimą atsakantis Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sulaukė audringos socialinių tinklų vartotojų reakcijos. „Facebook“ socialiniame tinkle šis epizodas peržiūrėtas daugiau nei 13 tūkst. kartų.
Ministro atsakymo lydėjo socialinių tinklų vartotojų išvedžiojimai apie tai, kad jis siekia pralieti lietuvių kraują ir šaliai užtraukti karą. Nurodyta, kad toks G. Landsbergio pasisakymas nuskambėjo Ukrainos Aukščiausioje Radoje.
„Melo detektorius“ susisiekė su Užsienio reikalų ministro atstove spaudai Paulina Levickyte, kuri iš karto paneigė nurodytas įrašo aplinkybes. Pasak jos, paskutinį kartą G. Landsbergis Ukrainoje viešėjo praeitų metų lapkričio pabaigoje, o žinutėje matomas įrašas buvo nufilmuotas Lietuvos Seime gegužės 24 d., kai čia buvo atvykę EBPO parlamentarai.
Tiesa, kad įraše nufilmuotas G. Landsbergis atsakė į Ukrainos deputato A. Gončarenko klausimą, tačiau socialiniuose tinkluose pateiktas vertimas nėra iki galo tikslus, iš jo sudėtinga suprasti visą atsakymo kontekstą, ką ministras turėjo omenyje, kalbėdamas apie mokymų misijos siuntimą į Ukrainą. P. Levickytė komentare pateikė tikslias ministro atsakymo citatas: „jeigu Prancūzija imtųsi lyderystės ir vadovautų tokiai bendraminčių valstybių koalicijai“ bei „kad Lietuva būtų pasirengusi būti tokios koalicijos dalimi, kuriai vadovautų Prancūzija ar kita šalis“. Taigi, ministras ne kartą pasisakyme pabrėžė, kad Lietuva lauktų Prancūzijos ar kitos šalies lyderystės.
Be to, atsakyme kalbėta apie mokymų misijos siuntimą, tačiau socialiniuose tinkluose išplatintoje žinutėje šis faktas melagingai susietas su Lietuvos karių ir žmonių žudymu bei Lietuvai išlikusius karo pavojumi. Svarbu tai, kad Lietuva nedalyvauja ir neketina dalyvauti karo Ukrainoje veiksmuose, o ministro pasisakyme kalbama būtent tik apie galimybę mokyti ukrainiečių karius.
„Lietuva Remia visas paramos Ukrainai iniciatyvas ir koalicijas, tuo pačiu ir Prancūzijos prezidento E. Macrono iškeltas idėjas, kuriančias strateginį neapibrėžtumą ir strategines dilemas Rusijai. Kovo mėnesį Vyriausybė skyrė Čekijos iniciatyvai dėl amunicijos pirkimo ir teikimo Ukrainai 35 mln. eurų. Taip pat Lietuva prisidės prie Vokietijos oro gynybos iniciatyvos suteikiant Ukrainai oro stebėjimo radarus. Lietuva vadovauja išminavimo koalicijai, prie kurios prisijungė daugiau nei 20 valstybių. Lietuva būtų pasiruošusi būti šalių koalicijoje, kurios pradės ruošti Ukrainos karius Ukrainos teritorijoje.
Dar praeitais metais Seimas vienbalsiai pritarė mandatui siųsti karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus arba iš jų sudarytus Lietuvos karinius vienetus dalyvauti karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, NATO ir Europos Sąjungos valstybėse narėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais (čia)“, – paramos Ukrainai iniciatyvas vardijo P. Levickytė.
G. Landsbergis šia tema yra pasisakęs ir anksčiau, pavyzdžiui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Nuolatinio Komiteto posėdžio metu (čia, nuo 43 min.). Be to, pats savo „Twitter“ paskyroje dalinosi ir minėtu socialiniuose tinkluose išplatintu vaizdo įrašu.
Tai – ne pirmas kartas, kaip lietuviai gąsdinami karu dėl politikų užuominų apie galimą Lietuvos pajėgų siuntimą į Ukrainą mokymo misijai. „Melo detektorius“ jau demaskavo panašius grasinimus, esą į Ukrainą kariauti bus siunčiami vos mokyklą baigę jaunuoliai (čia) ar kad Ingrida Šimonytė prisipažino, kad lietuviai kariai jau dabar yra siunčiami į mokymo misijas Ukrainoje (čia).
„Melo detektorius“ primena, kad šiuo metu lietuviai ukrainiečių karius apmoko mokymo misijose Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.
- Šaltiniai
- Užsienio reikalų ministro atstovės spaudai Paulinos Levickytės komentaras telefonu 2024.05.31
- Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio „Twitter“ paskyros informacija
- Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas (Nr. XIVP-3387(2))
- 2024-05-24 Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Nuolatinio Komiteto posėdis (lietuvių k.)
- Ar mokyklą baigę lietuviai bus siunčiami kautis į Ukrainą?
- Ar tikrai Šimonytė pripažino, kad Lietuva siunčia karius į Ukrainą?