Šis tyrimas – antroji jungtinio „StopFake“ iš Ukrainos, „Delfi“ iš Lietuvos, „Media Development Foundation“ iš Sakartvelo, „Chequeado“ iš Argentinos, „La Silla Vacía“ iš Kolumbijos, „Animal Politico“ iš Meksikos ir „EsPaja“ iš Venesuelos projekto, kuriam vadovauja faktų tikrintojai iš Ispanijos „Maldita.es“, dalis. Pažangų technologinį manipuliavimui informacija bei kišimusi (FIMI) tirti ir tarptautinėms dezinformacijos kampanijoms analizuoti skirtą sprendimą siūlanti sistema centralizuoja ir sistemina dezinformacinį turinį minimose valstybėse. Suderintos bendros metodologijos taikymas leidžia demaskuoti tarptautines dezinformacijos kampanijas bei vienu metu Europos ir Lotynų Amerikos šalyse plintančius melagienų naratyvus.
Ši dezinformacijos kampanija buvo vykdoma praktiškai paraleliai su kaltinimais pirmajai Ukrainos poniai išleidus daugiau nei milijoną dolerių prabangiai juvelyrikai Niujorke. Buvo pasitelktos tos pačios strategijos, naudojami tie patys sklaidos kanalai.
Siekiant delegitimizuoti Ukrainos gynybą nuo Rusijos invazijos, pasitelkiamas ir turinys, kuriame Kyjivas kaltinamas į frontą siunčiantis nepilnametes ar besilaukiančias moteris bei vaikus. Tokia dezinformacija ir konspiracijos teorijos turi nemažai panašumų: pagrindiniai dezinformacijos naratyvų veikėjai – moterys ir nepilnamečiai. Būtent šios visuomenės grupės pasirenkamos kaip instrumentai diskredituoti šalį ar delegitimizuoti jos lyderius.
Olena Zelenska ir tariami jos ryšiai su per jos labdaros fondą veikiančiu prekybos vaikais tinklu: vis dar gyvuojančios senos teorijos evoliucija
„Zelenskio žmona Olena Zelenska per savo labdaros fondą užsiima prekyba vaikais“ – būtent tokiais žodžiais prasideda dalis internete plintančių žinučių, skleidžiančių nepagrįstą teoriją, esą, „sudėtingas tyrimas demaskavo šokiruojančią tiesą – iš Ukrainos išvežama dešimtys vaikų“ ir dauguma jų atsiduria pedofilų rankose.
Tokios melagienos plinta abejose Atlanto pusėse – nuo Sakartvelo iki Lietuvos, taip pat pačioje Ukrainoje, Ispanijoje, Argentinoje, Venesueloje, Kolumbijoje ir Meksikoje. Šią konspiracijos teoriją įkvėpė pasaulyje prieš kelerius metus plitusi jos pirmtakė: turimas omenyje garsusis „Picageitas“ – kampanija, nukreipta prieš tuometinę Demokratų partijos kandidatę Amerikos prezidento rinkimuose Hillary Clinton ir jos rinkimų štabo vadovą Johną Podestą. Jiems buvo mesti labai rimti kaltinimai prekyba vaikais.
Viskas prasidėjo pasigavus faktą, kad J. Podesta „WikiLeaks“ nutekintuose ir paviešintuose elektroniniuose laiškuose mini „Cheese Pizza“. Vėliau, nesiremiant jokiais įrodymais, viešai pareikšta, kad „Cheese Pizza“ neva yra kodas, reiškiantis „vaikų pornografiją“. Be to, šios konspiracijos teorijos šalininkai tikina, kad „Comet Ping Pong“ picerijoje Demokratų kandidatė ir jos komanda, esą, satanistiniams ritualams grobė, žagino ir netgi žudė vaikus. Po to, kai picerijoje šaudęs E. M. Welchas suprato, kad picerijoje nėra jokių pagrobtų vaikų, jis pats pasidavė policijai. Tik teorijai evoliucionuoti ir plisti toliau tai nesutrukdė.
Konspiracijos teorijos, kurios epicentre atsidūrė pirmoji Ukrainos ponia ir jos labdaros fondas, kontekste remiamasi „sudėtingu tyrimu“, kurį, esą, parengė žurnalistas iš Prancūzijos Robertas Schmidtas. Kaip teigia šios konspiracijos teorijos platintojai, tyrimas neva „įrodė“, kad O. Zelenskos labdaros fondas vaikais iš Ukrainos aprūpina pedofilus iš Vakarų Europos. Svarbiausia tai, kad nėra jokios informacijos apie šį tariamą tyrimą. Yra žurnalistas tokiu pačiu vardu ir pavarde, bet jis gimė Leipcige, Vokietijoje, ir neparengė nė vienos publikacijos apie O. Zelenskos fondą – tai išsiaiškino faktų tikrintojai iš Bulgarijos Fact-Check.bg.
Tariamas žurnalistu prisistačiusio R. Schmidto liudijimas jo paties „YouTube“ platformos kanale pasirodė 2023 metų lapkričio 3 dieną. Ir tai buvo vienintelis vos prieš mėnesį sukurtoje paskyroje paskelbtas vaizdo įrašas. Įraše, kurį vėliau platforma pašalino, matomas veidą po kauke slepiantis, gobtuvą užsimaukšlinęs asmuo, tvirtinantis, jog anksčiau dirbo O. Zelenskos fonde. Tą pačią dieną – lapkričio 3-ąją – internete pradėjo plisti publikacijos šia tema: iš vieno žemyno į kitą – iš pradžių prancūzų, o tada ir anglų kalba.
NetAfrique.net, save vadinantis „apie Afrikos ir pasaulio įvykius rašančiu naujienų portalu“ prancūzų kalba, pirmasis atidarė dezinformacijos šliuzą, paskelbdamas išskirtinę medžiagą. Publikacijoje buvo teigiama, kad „R. Schmidtas sužinojo, esą, Olenos Zelenskos fondas, prisidengdamas kilnia misija nuo karo Ukrainoje gelbėti šalies vaikus, nusikalstamais tikslais gabena našlaičius į Europą“. Minimas portalas, daugiausia besidomintis Burkina Faso naujienomis, minimas ir Strateginio dialogo instituto (ISD) ataskaitoje, kur detaliai paaiškinama, kaip kartą jis jau panaudojo identišką dezinformacijos strategiją (tąkart buvo rašoma apie George‘o Soroso sūnų Alexandrą Sorosą ir Ukrainos valdžios suteiktą 400 kvadratinių kilometrų žemės plotą toksiškoms atliekoms laidoti).
Tai nebuvo pirmoji dezinformacijos apie pirmąją Ukrainos ponią porcija. Prieš tai būta publikacijos, kurios autoriai teigė, esą, 2023 metų rugsėjo 22 dieną lankydamasi Niujorke „Cartier“ juvelyrikos namuose ji išleido daugiau nei milijoną dolerių. Pasirinkta identiška strategija: buvusia parduotuvės pardavėja apsimetusi moteris instagrame pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame tikina, jog O. Zelenska tikrai papuošalams išleido įspūdingą sumą pinigų ir pareikalavo, kad pardavėja būtų atleista. Įrašas atsidūrė „YouTube“ kanale. Vėliau NetAfrique.net paskelbė moters liudijimą prancūzų kalba: „Kaip teigia parduotuvės personalas, Olena Zelenska Niujorke parduotuvėse išleido 1,1 mln. dolerių“. Tiesa ta, kad tą dieną pirmoji Ukrainos ponia Niujorke net nebuvo, kartu su vyru ji lankėsi Kanados Otavos mieste, kur susitiko su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau.
Kitas portalas, ėmęsis platinti konspiracijos teoriją dėl prekybos vaikais, buvo Senenews.com iš Senegalo. Jis taip pat skelbia turinį prancūzų kalba.
Jau kitą dieną pasirodė straipsnio versija anglų kalba. Tuo pasirūpino portalas „DC Weekly“, kuris, anot „The New York Times“, yra vienas iš netikrų naujienų portalų, sukurtų Jungtinėse Valstijose vos prieš kelis mėnesius. Jų tikslas – apkvailinti vietos skaitytojus, esą, jie skaito ilga istorija galinčias pasigirti vietos žiniasklaidos priemones. Sukūrę patikimumo iliuziją, jie imasi skleisti „Rusijai palankią propagandą“.
Lapkričio 5 dieną skandalingas R. Schmidto pasakojimas anglų kalba pasirodė tokiuose portaluose kaip „The Intel Drop“, kuris jau seniau „skleidė dezinformaciją apie Ukrainą ir platino kitas konspiracijos teorijas“, paaiškino Ukrainos faktų tikrintojai „StopFake“. Sakartvelo „Myth Detector“ (liet. Mitų detektorius) demaskavo ir dar vieną to paties portalo paskleistą melagieną – buvo teigiama, kad V. Zelenskis netoliese Berlyno įsigijo vilą, seniau priklaususią nacistinės Vokietijos propagandos ministrui Josephui Goebbelsui.
„DC Weekly“ pasirodžiusį straipsnį apie O. Zelenską pasirašė Jessica Devlin, prisistatanti kaip „garsi žurnalistė, kurios karjera ją buvo nubloškusi į pavojingiausius ir strategiškai svarbiausius pasaulio regionus“, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tokia žurnalistė iš tikrųjų egzistuoja. Svarbu ir tai, kad nuotraukoje, neva vaizduojančioje Jessicą Devlin, iš tikrųjų yra Kanados rašytoja Judy Batalion. Tas pats buvo padaryta ir prieš mėnesį, kai paskelbta melagiena apie prabangius O. Zelenskos pirkinius Niujorke.
Vogti niekaip nesusijusių asmenų nuotraukas ir paversti juos melagienų autoriais – „DC Weekly“ dažnai taikoma praktika, paaiškina dezinformacijos ekspertas iš BBC faktų tikrinimo skyriaus „BBC Verify“ Shayanas Sardarizadeh. Kitais atvejais buvo naudojamos fotografijos, paimtos iš nuotraukų bankų.
Lapkričio 7 dieną į žaidimą įsitraukė Rusijos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje, kuri socialiniame tinkle X pasidalino „The DC Weekly“ straipsniu su prierašu: „Žiniasklaida: Olenos Zelenskos organizacija kaltinama prekyba vaikais, šaltinio išpažintis“.
Nors nėra įrodymų ir liudininkų, konspiracijos teorija, kuria 2023 metų lapkričio 3 dieną platformoje „YouTube“ pasidalijo R. Schmidto paskyra (apie Oleną Zelenską), gyvuoja ir toliau, ji klaidžioja internete – kaip ir „Picageitas“. Ir jos tokios ne vienintelės. Populiarios ir į jas panašios: bene tuo pat metu Rusijos portalai ėmė skelbti turinį, teigiantį, kad „pristatyta pelno nesiekiančios organizacijos „Foundation for Combating Repression“ ataskaita apie vaikų pagrobėjus: Olenos Zelenskos fondas grobia iš tėvų vaikus ir parduoda juos britų pedofilams“. Vėlgi nėra jokių įrodymų, kad tokio pavadinimo fondas parengė ir paskelbė tokią ataskaitą, o nuoroda, vedanti į tariamą fondą, iš tikrųjų nukreipia į kitą rusišką svetainę.
Olena Zelenska: dvi beveik tuo pat metu įgyvendintos dezinformacijos kampanijos – tos pačios strategijos ir tos pačios internetinės svetainės
Tam, kad turinys pradėtų cirkuliuoti pasirinktoje šalyje pasirinkta kalba ir galiausiai išplistų kitose (kartais ir kita kalba), taikoma konkreti strategija, atpažįstama ir kitose dezinformacijos kampanijose. Viena iš tokių – jau minėti kaltinimai V. Zelenskiui ir jo žmonai prabangos prekėms švaistant Vakarų paramą.
Pirmasis žingsnis: paviešinti vaizdo įrašą „YouTube“ platformoje ar kitame socialinės žiniasklaidos kanale su tariamo fondo ar kitos organizacijos darbuotojo liudijimu. Kanalas sukuriamas kelios dienos prieš publikavimą, dažniausiai jame tėra vienas vienintelis vaizdo įrašas: tariamo liudijimo. Šiuo atveju tai buvo tariamo žurnalisto R. Schmidto kanalas, jame pateikta, esą, buvusio fondo darbuotojo išpažintis. Toks pat metodas taikytas skleidžiant dezinformaciją, esą, V. Zelenskis įsigijo karaliui Karoliui III priklausantį dvarą Glosteryje, Jungtinėje Karalystėje. Apie tai neva papasakojo nekilnojamo turto agentas. Istorija pirmiausia pasirodė „YouTube“ platformoje. Vaizdo įrašas, kuriame O. Zelenska kaltinama išleidusi 1,1 mln. dolerių „Cartier“ juvelyrikai Niujorke, pirmiausia pasirodė instagrame. Apie tai papasakojęs asmuo prisistatė buvusiu prabangios parduotuvės darbuotoju.
Antrasis žingsnis: žiniasklaidos priemonėmis apsimetančios svetainės paskelbia publikaciją, kuri kaip šaltiniu remiasi būtent vaizdo įrašu. Kartais toks straipsnis pirmiausia pasirodo svetainėje prancūzų kalba, skirtoje Afrikos skaitytojams, pavyzdžiui, Burkina Fase ar Nigerijoje. Portalas prancūzų kalba NetAfrique.net buvo vienas pirmųjų, pranešusių tiek apie konspiracijos teoriją, esą, O. Zelenskos fondas verčiasi prekyba vaikais, tiek apie Niujorke įsigytą juvelyriką.
Klemsono universiteto tyrimas analizavo, kaip „dauguma šių naratyvų vaizdo įrašų pasitelkia afrikiečių ar arabų kilmės aktorius, taip pelnydami daugiau pasitikėjimo vietos bendruomenėse ir tuo pačiu atsiribodami nuo rusiškų kanalų“.
Trečiasis žingsnis: žiniasklaidos priemonėmis apsimetantys portalai turinį išverčia į kitas kalbas, taip padidindami dezinformacijos kampanijos sklaidą. Pavyzdys – „D.C. Weekly“ ar „The London Crier“, kuriantys iliuziją, jog yra istorinės reikšmės svetainės: pirmojo Jungtinių Valstijų dienraščio ir antrojo Jungtinėje Karalystėje. Šie portalai pradėjo veikti kelios dienos iki paskelbiant dezinformaciją, esą, Ukrainos prezidentas iš karaliaus Karolio III įsigijo dvarą.
Turinio, publikuoto „The D.C. Weekly“ – tiek kaltinančio O. Zelenską pirkus juvelyrinių dirbinių, tiek užsiimant prekyba vaikais – autore nurodyta Jessica Devlin, kurios nuotrauka iš tikrųjų priklauso rašytojai iš Kanados Judy Batalion. „The D.C. Weekly“ tikina, kad laikraštis buvo įkurtas prieš dvidešimt metų, tačiau, kaip nustatė Klemsono universiteto ekspertai, toks laikraštis paprasčiausiai neegzistuoja, o domenas dcweekly.org su svetainėmis susietas nuo 2017 metų, nors nuo 2018 metų pabaigos iki 2021 metų buvo neaktyvus.
Kai 2021 metais domenas buvo vėl imtas naudoti, paaiškina faktų tikrintojai, „jis vedė į IP adresą, kuriuo dalijosi ir daugiau domenų, siejamų su buvusiu policijos pareigūnu ir konspiracijos teorijų šalininku Marku Douganu, 2016 metais persikėlusiu į Rusiją“.
Galiausiai turiniu ima dalintis Rusijos ambasadų užsienio šalyse paskyros socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, rusų ambasados Pietų Afrikos Respublikoje ar Jungtinėje Karalystėje, abi jos kelia turinį anglų kalba. Taip pat melagienomis aktyviai dalijasi ir kitos daug sekėjų turinčios paskyros socialiniuose tinkluose.
Taigi, per trumpą laiką buvo sėkmingai įgyvendintos net dvi dezinformacijos kampanijos: joms pasitelktos ne tik tos pačios strategijos, bet ir identiški tikrovės neatitinkančios informacijos platinimo kanalai. Didesnę tokio turinio sklaidą užtikrina ir įvairios svetainės, skelbiančios turinį įvairiomis kalbomis bei tokiu turiniu besidalinantys daug sekėjų socialiniuose tinkluose turintys asmenys.
„Picageitas“: kas įkvėpė ir padėjo pagrindą būtent šiai konspiracijos teorijai
Knygoje „Social Media and the Post-Truth World Order“ jos autorė, akademikė ir profesorė iš Libano Amerikos universiteto Gabriele Cosentino paaiškina, kad „internetiniai propagandiniai naujienų šaltiniai, siejami su Rusijos manipuliacijomis ir įtakos taktikomis, savo laiku atliko labai svarbų vaidmenį pūsdami „Picageito“ burbulą. Prie šios konkrečios temos populiarinimo ir skleidimo prisidėjo botai ir fiktyvios paskyros. Pastarosioms pavyksta sukurti legitimumo įspūdį, pelnyti vartotojų pasitikėjimą ir paskatinti aktyviau įsitraukti“.
Ir šiandien internete gana populiarus turinys, panašiu aktualumu galėjęs pasigirti dar 2016 metais, kai demokratė H. Clinton buvo kaltinama vadovavimu pedofilų organizacijai. Esminis skirtumas tas, kad šiandien tokių kaltinimų sulaukia pirmoji Ukrainos ponia. Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“ 2023 metų gruodį pasirodžiusiame straipsnyje papasakojo, kaip „prokremliškos žiniasklaidos priemonės ir Rusijos „Telegram“ kanalai aktyviai dalijasi momentine nuotrauka, kurioje užfiksuotas vaikas su 3 tūkst. dolerių įvertinta pica iš Amerikos elektroninės prekybos bendrovės „Etsy“. Buvo teigiama, esą, „pedofilų kalboje pica reiškia vaiką, tad ši nuotrauka reklamuoja mažamečius iš Ukrainos, ji skirta pedofilams iš Vakarų“. Būtent taip teigia ir Amerikos „Picageito“ konspiracijos teorijos propaguotojai.
Nuotrauka labai aktyviai plito socialinės žiniasklaidos platformose, pavyzdžiui, „TikTok, ją lydėjo tokiai teiginiai kaip „trikdantys vaizdai iš „Etsy“ – tūkstančius kainuojančios picos, vaikų su picomis nuotraukos“. Viename iš įrašų socialiniame tinkle X klausiama: „Ar „Etsy“ užsiima prekyba vaikais?“
Anot faktų tikrintojų „Factchqueado“ ir „Associated Press“, jokių pedofilijos įrodymų šiame kontekste nerasta. Buvo susisiekta ir su „Etsy“ atstovais, kurie taip pat atliko vidinį tyrimą ir taip pat nerado „jokių įrodymų“. Vaikų ir picų nuotraukos buvo pašalintos, nustačius, kad jas sugeneravo dirbtinis intelektas.
„Etsy“ atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad teiginiai apie pedofiliją yra nepagrįsti, paaiškino bendrovės atstovas. Nors jokios grėsmės vaikų gerovei ir nebuvo nustatyta, skelbimai iš internetinės parduotuvės buvo pašalinti, nes pasirodė neteisėti, juose nurodytos neadekvačios kainos“, – sakė faktų tikrinimo agentūra „Associated Press“ ir pridūrė pastebėjusi Amerikos „Picageito“ teorijos „sugrįžimą“ į socialinę žiniasklaidą.
Pastaraisiais mėnesiais demaskuota ir kitų šios teorijos atšakų. Faktų tikrinimo organizacija „Newtral“ demaskavo kelis Rusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse veikiančius portalus, kurie neseniai dalijosi tariamu „tyrimu“, neva atskleidusiu, kaip 85 mažamečiai iš Ukrainos, išvežti į Ispaniją, galiausiai atsidūrė prekybos vaikais ir pedofilijos tinkluose. Publikacijoje kalbama apie „85 vaikų, dauguma kurių su negalia, grupę iš vienų Ukrainos vaikų globos namų ir dar septyniolika suaugusiųjų, tarp kurių įstaigos vadovas, kurie buvo nepilnamečių globėjai“. Dabar, kaip teigiama straipsnyje, vaikais rūpinasi Kastilijos ir Leono srities socialinės tarnybos, pilnametystės sulaukusieji glaudžiasi įvairiuose Valjadolido centruose“.
Šią konspiracijos teoriją, anot „Newtral“, sukurpė Rusijos fondas, prieš dvejus metus įkurtas privačios karinės organizacijos „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino, žuvusio 2023 metų rugpjūtį sudužus jį skraidinusiam lėktuvui. Faktų tikrintojai taip pat išsiaiškino, kad minima svetainė ir anksčiau publikavo panašaus pobūdžio turinį, pavyzdžiui, teiginius, esą, vaikai iš Ukrainos vežami į Europą „organų kontrabandai“.
Tikslas – per dezinformacijos atakas prieš moteris pakenkti užsienio politikos lyderiams arba atriboti juos nuo svarbių klausimų
Tai nei pirmas, nei antras bandymas, pasitelkus dezinformaciją, pakenkti O. Zelenskos įvaizdžiui, diskredituoti tiek ją, tiek – kas dar svarbiau – jos vyrą V. Zelenskį. Ir tikrai ne pirmasis toks atvejis, kai tarptautinės dezinformacijos kampanijos auka pasirenkama prezidento ar vyriausybės vadovo sutuoktinė. Vienas iš naujesnių pavyzdžių – kampanija „Ji gimė vyru“. Jos aukomis tapo Prancūzijos, Ispanijos ir Jungtinių Valstijų prezidentų žmonos; bandyta įteigti, jog jos – transseksualios: Brigite Macron, Begona Gomez ir Michelle Obama, anot šios absurdiškos kampanijos vykdytojų, gimė vyrais.
Tokia pati strategija naudojama ir prieš politikes. „Pažįstate šį vyrą? Jo vardas „Kamalis Aroushas“. Jis gimė Bengazyje. Kamalis tiesiog tapo Kamala“, – štai kas teigiama turinyje, pradėjusiame tarsi virusas plisti internete praėjus vos kelioms valandoms po to, kai liepos 21 dieną Joe Bidenas pranešė besitraukiantis iš kovos dėl Amerikos prezidento posto ir išreiškė paramą dabartinei šalies viceprezidentei Kamalai Harris. Tai ne pirmas kartas, kai plinta tokios melagienos – pirmoji banga nuvilnijo dar 2020 metais.
Toks vaizdo turinys kuriamas mobiliosiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „FaceApp“, leidžiančiomis nuotraukose keisti žmonių veido bruožus. K. Harris vaizduojantis montažas grįstas originalia 2017 metais daryta nuotrauka, tuomet K. Harris buvo Kalifornijai atstovaujanti senatorė. Nuo 2024 metų liepos 21 dienos aktyviai platinamas kitas prieš Demokratų kandidatę nukreiptas dezinformacinis turinys – suklastota nuotrauka, kurioje politikė vaizduojama kartu su dėl prekybos vaikais kaltu pripažintu ir 2019 metais savo kalėjimo kameroje negyvu rastu buvusiu magnatu Jeffrey‘iu Epsteinu. Iš tikrųjų minimai nuotraukai K. Harris pozavo su savo vyru Douglasu Emhoffu „Broad Museum“ atidarymo pokylyje Los Andžele 2015 metais.
Strategijos, kai moterys vaizduojamos kaip „nepatikimos, neprotingos, pernelyg emocingos ar seksualios“, skirtos diskredituoti, pašalinti jas iš visuomenės akiračio ir galios pozicijų. Be to, tokiomis kampanijomis neretai bandoma atgrasyti nuo karjeros politikoje, paskatinti nepagrįstą cenzūrą, nušalinti nuo politinių diskusijų, paaiškina Džordžtauno Moterų, taikos ir saugumo instituto vykdomoji vadovė Melanne Verveer.
Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. 2021 metų gruodį dvi moterys (viena apsimetusi laisvai samdoma žurnaliste, o kita – aiškiarege) „YouTube“ platformoje paskelbtame vaizdo įraše tikino, jog Brigitte Macron iš tikrųjų yra vyras, vardu Jeanas Michelis Trogneux (tai B. Macron brolio vardas). Jos pasakojo, esą, pirmasis B. Macron sutuoktinis neegzistuoja, kaip ir neegzistuoja jos trys vaikai iš pirmosios santuokos. 2023 metais B. Macron ir jos brolis dėl šmeižto ėmėsi veiksmų, ir abiem moterims iš vaizdo įrašo Lizjė teismas skyrė po 2 tūkst. eurų baudą.
Panaši situacija susiklostė ir Ispanijoje. „Štai prezidento žmona. Dabar daryta nuotrauka ir sena nuotrauka“ – skelbia prierašas prie turinio, socialiniuose tinkluose ėmusio plisti 2021 metais. Lyginamos dvi nuotraukos: pirmoje pavaizduota pirmoji Ispanijos ponia B. Gomez, o kitoje – vyras (pastaroji nuotrauka – montažas). Turinį patikrino faktų tikrintojai iš Ispanijos „Maldita.es“. Įrodyta, kad nuotrauka, vaizduojanti B. Gomez, yra „FaceApp“ programėlės, panaudojusios originalią per interviu Ispanijos televizijai darytą fotografiją, rezultatas.
Vien suklastotomis nuotraukomis neapsiribota. Internete taip pat aktyviai plito naratyvas, esą, B. Gomez „pasiėmė tris laisvadienius dėl prostatos skausmų“. Tokia buvo dezinformacijos skleidėjų reakcija į Ispanijos ministrų kabineto išreikštą pritarimą Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriame aptariamas ir nedarbingumo dėl skausmingų menstruacijų klausimas. Tai ne kas kita, kaip iškraipyta originali publikacija iš „Trendings“ svetainės, originale nebuvo jokios užuominos į nedarbingumą dėl „prostatos skausmų“ – publikacija buvo skirta politikų sekimo per „Pegasus“ šnipinėjimo programą temai.
Visos šios melagienos priskiriamos dezinformacijos lyties pagrindu kategorijai. Tokia dezinformacija, pasitelkiant lyčių stereotipus, politiniais, ekonominiais ir socialiniais tikslais nukreipta prieš moteris. Ji gali būti vykdoma skirtingomis formomis: tiek įrašais socialinėje žiniasklaidoje, tiek seksualinio pobūdžio manipuliacijomis, tiek kitomis konspiracijos teorijų formomis.
Ukraina į frontą siunčia vaikus ir nėščiąsias: šį naratyvą maitinančios melagienos
Nuo pat karo pradžios vaikai ir moterys Ukrainoje labai dažnai pasirenkami pagrindiniais įvairių dezinformacijos naratyvų veikėjais. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Marianna Vyšemirska, paskutinėmis nėštumo savaitėmis išgyvenusi ligoninės Mariupolyje, kurioje gydėsi, bombardavimą. Ji buvo apkaltinta suvaidinusi savo siaubingą patirtį. Tai ne kas kita, o karo neigimo strategija: šis naratyvas labai populiarus nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios ir skirtas visomis įmanomomis priemonėmis paneigti rusų atakų ir aukų vaizdo medžiagos autentiškumą.
Nors dalis neseniai demaskuotų dezinformacijos kampanijų apie vaikus ir moteris ispanakalbėse šalyse ir netapo tokios populiarios kaip konspiracijos teorija, esą, O Zelenska užsiima prekyba vaikais, jos nesiliauja, pasirodo vis naujų versijų.
Tokiose šalyse kaip Lietuva šių metų balandį pradėjo plisti melagingi pranešimai, esą, Ukrainos Charkivo regiono Lozovo miesto gynėjų sutuoktinės „pridavė“ savo vyrus kariniams komisariatams ir už tai gavo atlygį. Šią dezinformaciją paneigė „Delfi“ faktų tikrintojų komanda.
Tokios rūšies turinį Rusijos, Eurazijos ir Balkanų ekspertė iš Elcano karališkojo instituto Mira Milosevič-Juaristi 2017 metais pasirodžiusiame straipsnyje vadina „dezinformacija kaimynams“, nes „ji skirta tiek rusų, tiek ne rusų kilmės posovietinės erdvės gyventojams“.
Kiti kaimyninėms valstybėms skirti melagienų naratyvai pasakoja apie prievartinę vaikų ir moterų mobilizaciją – esą, jie verčiami eiti į frontą. Ispanijoje, Argentinoje ir Kolumbijoje neseniai tarsi virusas išplito, esą, septyniolikmečių merginų, „užverbuotų Zelenskio armijos“, nuotraukos. Faktų tikrintojai iš dviejų Lotynų Amerikos šalių – „Chequeado“ ir „La Silla Vacía“ – išsiaiškino, kad tai ne į frontą siunčiamų nepilnamečių nuotrauka, bet birželio 11 dieną vykusioje žuvusių Taraso Ševčenkos universiteto Karo instituto absolventų atminimo ceremonijoje daryta fotografija.
2023 metų gruodį socialiniuose tinkluose net keliomis kalbomis pasirodė įrašas, teigiantis, kad Ukraina į frontą siunčia besilaukiančias moteris. „Delfi“ faktų tikrintojai demaskavo melą ir paaiškino: nors Ukrainoje moterų mobilizacija nevyksta, jos prie šalies kariuomenės gali prisijungti savanoriškai. Besilaukiančios ukrainietės frontą palieka ir „toliau darbuojasi saugiose pozicijose, o septintą nėštumo mėnesį nuo bet kokios tarnybos atleidžiamos.“ Klaidinanti informacija imta platinti po „Business Insider“ pasirodžiusios publikacijos, pavadinimu „Besilaukiančios ukrainietės dėl besikeičiančių kūno formų prašo specialių uniformų, kad iki septinto nėštumo mėnesio galėtų tęsti tarnybą“. Straipsnyje patikslinama, jog, „paaiškėjus, kad karė laukiasi, ji nedelsiant nušalinama nuo bet kokių kovinių veiksmų“.
2024 metų balandį socialiniuose tinkluose tarsi virusas plito kita nuotrauka, kurią lydėjo komentarai „Ukrainoje į karą imami šešiolikmečiai vaikai ir septyniasdešimtmečiai seneliai, taip pat ir neįgalūs žmonės“. Ji nebuvo autentiška, ir tą lengvai įrodė faktų tikrintojai iš Sakartvelo „Myth Detector“. „Šią temą reguliuoja keli Ukrainos įstatymai. Remiantis teisės aktais, minimalus amžius karinei tarnybai yra 18 metų, o žmonės su tam tikromis negaliomis nuo karinės tarnybos atleidžiami“, paaiškino jie.
Ukrainos moterys ne tik pagrindinės prievartinės karinės tarnybos naratyvo veikėjos – daug turinio, kuriose jos seksualizuojamos. Knygoje „Credible Threat: Attacks on Women Online and the Future of Democracy“ jos autorė Sarah Sobieraj teigia, kad tokios atakos „skirtos apsaugoti ir dar labiau įgalinti lyčių sistemą, kurioje moteris egzistuoja tik kaip kūnas, kurį vertina ir savo malonumui išnaudoja vyras“. Ji taip pat akcentuoja, jog siaubingiausių išnaudojimo formų aukomis tampa marginalizuotoms grupėms priskiriamos moterys, taip pat tos, kurios drįsta įžengti į tradiciškai vyrų dominuojamas sritis, pavyzdžiui, politiką, sportą, diplomatiją, gynybą ar kibernetinį saugumą, bei tos, „kurios laikomos feministėmis ar grėsme tradicinėms lyčių normoms“.
Tokią realybę labai vaizdžiai iliustruoja dar vienas dezinformacijos pavyzdys, teigiantis, kad „moterims ginkluotosiose pajėgose nesuteikiama reikiama ekipuotė, jos verčiamos darytis intymias nuotraukas“. Jį demaskavo „StopFake“ analitikai. Tai dar vienas sudėtinis didesnio masto dezinformacijos naratyvo, su kuriuo tenka susidurti nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios ir kuris vis plečiasi, elementas.
Šis tyrimas atliktas taikant metodiką, apimančią rizikos verčių skalę, nurodančią, ar turinys yra dezinformacijos kampanijos dalis pagal konkrečius kriterijus: tai kanalai, kuriais dezinformacija skleidžiama, šalys, kuriose platinamas turinys, platformos, kuriose ja buvo dalijamasi, ir įvardyti naratyvai.
Kas dalyvauja šiame projekte?
Jungtinis projektas, finansuojamas Nacionalinio paramos demokratijai fondo (NED), siekia pagerinti faktų tikrintojų Rytų Europoje ir Eurazijoje – „StopFake“ iš Ukrainos, „Media Development Foundation“ iš Sakartvelo ir „Delfi“ iš Lietuvos – technologines galimybes aptikti, analizuoti bei klasifikuoti dezinformaciją, tuo pačiu sudarydamas sąlygas bendradarbiauti analizuojant dezinformacijos sklaidą su organizacijomis Lotynų Amerikoje („Chequeado“ iš Argentinos, „La Silla Vacía“ iš Kolumbijos, „EsPaja“ iš Venesuelos, „Animal Politico“ iš Meksikos bei Maldita.es iš Ispanijos).
Kaip sužinome, kad turinys vienu metu platinamas keliose šalyse?
„Maldita.es“ sukūrė specialią centralizuotą sistemą, atliekančią savotišką bendros faktų tikrintojų iš Ukrainos, Sakartvelo ir Lietuvos duomenų susistemintos informacijos saugyklos funkciją. Be to, projekto metodologijos rėmuose galima dalintis turiniu, gautu iš pokalbių robotų ar pastebėtu internete. Jeigu dezinformacijos turinys vienu metu platinamas vienoje ar daugiau valstybių, likusios šalys gauna perspėjimą, jog būtina patikrinti, ar dezinformacija tikrai plinta tose valstybėse. Jeigu tai tiesa, apie tai pranešama bendroje sistemoje. Tai, kad vienoje šalyje pastebimas naujas dezinformacijos naratyvas, dar nereiškia, kad faktų tikrintojai paskelbs tikrinimo rezultatus, nes jis gali būti nepakankamai išplitęs internete.
