Asmeninėje paskyroje pilietis rašo, kad elektromagnetinės spinduliuotės normos nuolat keičiamos ir didinamas leistinas jų kiekis. O tokie kiekiai esą pavojingi žmogaus gyvybei. Jis netgi teigia, kad nustatytos normos viršijamos ir tai pagrindžia pasitelkęs neva šias bangas matuojantį prietaisą.
„Įsivaizduokite, kas nutiks žmonėms, kurie nuolat „deginasi“ tose bangose. Pavyzdžiui, kūdikis kiaurą parą kalbėtų iškart su dviem mobiliais telefonais.. Ir tai „tik“ du kartus viršija praeitų metų normą ir „tik“ 20 proc. siekia šių metų normą... Tai kas dar laukia… Pirmyn į 5G technologiją ar atgal į praeitį, kai žemėje nebeliks žmonių…“, – rašo jis.
Sukritikavo įrašą
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas sako, kad piliečio naudojamo prietaiso rodmenys negali būti laikomi patikimais.
„Nurodyti piliečio įsigyto prietaiso rodmenys negali vertinti Lietuvoje galiojančias elektromagnetinės spinduliuotės vertes, nes neaiškios piliečio įsigyto prietaiso charakteristikos, naudojami matavimo vienetai. Taip pat neaišku, kur įsigytas prietaisas, ar jis techniškai tvarkingas, negalima nustatyti, kokia šio prietaiso taikymo sritis, ar prietaisas sukalibruotas, ar matuojant prietaisu laikomasi matavimo standartų reikalavimų”, – patikina pašnekovas.
Taip pat jis sako, kad galima teigti, jog pateiktame įraše informacija nepatikima. Specialistas įsitikinęs, kad šia informacija kvestionuojamos Lietuvos institucijos kompetencijos bei sėjamas nepasitikėjimas jomis.
„Manytina, kad šia informacija siekiama sukelti abejonių Lietuvos Respublikos, Europos komisijos, Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama elektromagnetinės spinduliuotės reglamentacija, Lietuvos institucijų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos) vykdoma apsauga (radiotechninių projektų ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planų derinimas, visuomenės sveikatos saugos operatyvinė, grįžtamoji ir planinė kontrolė) nuo elektromagnetinės spinduliuotės.
Taip pat Lietuvos akredituotų laboratorijų, tarp jų ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, atliekamais elektromagnetinės spinduliuotės matavimais“, – pastebi jis.
Specialisto teigimu, vertinant vaizdo įraše matomus skaičius ir „Facebook“ komentaruose pateiktą lentelę, galima įžvelgti ir matavimo vienetų neatitikimą, neleidžiantį nustatyti normos viršijimų.
„Matuojant naudojami 1 µW/m2, o ne 1 W/m2 vienetai. Reiškia, tai, ką rodys piliečio įsigytas prietaisas, bus labai labai maži dydžiai. Norint palyginti su HN 80:2015 reglamentuojama verte, kuri išreikšta stambesniais vienetais, t.y. 1 W/m2, reiktų dalinti matavimo metu nustatytus dydžius, pavyzdžiui, 1766 iš 1 milijono. Vadinasi, jokių viršijimų su šiuo prietaisu nenustatysime“, – pabrėžia jis.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad nederėtų baimintis ir dėl 5G ryšio žalos. Pasak M. Urbono, pagrindo jaudintis dėl 5G technologijos numatomos spinduliuotės, kuri galėtų sukelti žalą tikrai nėra.
„Kalbant apie galimą poveikį sveikatai negalima teigti, kad 5G technologijos turi didesnį poveikį, lyginant su įprastomis 3G ar 4G technologijomis. Mobiliojo ryšio telefonų spinduliuojamų radijo dažnių juostos elektromagnetinių laukų ekspozicija paprastai yra daugiau nei 1 tūkst. kartų didesnė, palyginti su mobiliojo ryšio bazinėmis stotimis, ir bet kokia didesnė neigiamo poveikio tikimybė yra dėl intensyvaus mobiliojo ryšio telefonų aparatų naudojimo“, – sako jis.
Aiškina kodėl vyko normų pokyčiai
Ribinės vertės, t. y., konkretūs elektromagnetinės spinduliuotės parametrų (elektrinio lauko stipris, magnetinio lauko stipris, magnetinio srauto tankis ir / ar energijos srauto tankis) dydžiai (skaičiai), nurodo ribas, iki kurių laikoma, kad elektromagnetinė spinduliuotė veikianti neribotą laiką žmonėms nesukels sveikatos sutrikimų ar ligų. O būtent apie šias ribines vertes ir jų pokyčius rašo minėtas pilietis.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas sako, kad elektromagnetinės spinduliuotės ribinės vertės pokyčiai pagal atitinkamą tvarką 2019 – 2020 m. buvo suderintos su Lietuvos institucijomis ir Europos Komisija. Šie pokyčiai įsigaliojo nuo 2020 m. kovo 6 d.
Pasak jo, kai nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuva perkėlė į teisės aktus 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/35/ES ir nustatė ribines vertes darbo aplinkoje, kaip ir visos ES šalys narės, dėl to nebuvo moksliškai pagrįstos prasmės Lietuvoje toliau taikyti labai griežtas ribines vertes gyvenamojoje aplinkoje.
„Lietuva gyvenamojoje aplinkoje nuo 2020 m. kovo 6 d. pradėjo pilnai taikyti mokslo įrodymais
pagrįstą reglamentavimą, atitinkantį šiuo metu galiojančias Europos Tarybos 1999 m. liepos 2 d.
rekomendacijas. Iki nustatytos datos Lietuvoje buvo taikomas griežtesnis negu rekomenduojama nacionalinis reglamentavimas“, – aiškina M. Urbonas.
Jo teigimu, šiuo metu taikomų elektromagnetinės spinduliuotės ribinių verčių mokslinis pagrįstumas buvo patvirtintas Europos Komisijos Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų
sveikatai mokslinio komiteto (angl., SCENIHR) ir Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (angl. ICNIRP).
„Daugelyje mokslinių studijų, esant didesnei už ribinę elektromagnetinių laukų ekspozicijai, galimas nespecifinis poveikis sveikatai priklauso nuo poveikio laiko, žmogaus lyties, amžiaus, persirgtų ir paveldėtų ligų. Tai gali būti įvairių žmogaus sistemų – širdies kraujagyslių, centrinės nervų sistemos, endokrininės sistemos – funkciniai sutrikimai, nebūtinai pasireiškiantys susirgimais – mediciniškai patvirtintomis diagnozėmis. Pavyzdžiui, dėmesio sutrikimas, prastesnis miegas.
Daugelyje studijų, esant mažesnei už ribinę elektromagnetinių laukų ekspozicijai, poveikio nenustatyta. Pasaulio sveikatos organizacijos 2020 m. vasario 27 d. pozicijoje, kuri pateikta klausimuose – atsakymuose dėl 5G mobilaus ryšio poveikio sveikatai teigiama: „jei bendras poveikis neviršija tarptautinių gairių, jokio poveikio visuomenės sveikatai nenumatoma“, – ramina jis.
- Šaltiniai
- 2020-10-28 susirašinėjimas el. paštu su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėju Mariumi Urbonu