Teiginiai


Eksperimentai, kuriuose parodoma, kaip arbatoje esančias daleles pritraukia magnetas, įrodo, kad su tokia arbata kažkas negerai, į ją pridėta grafeno oksido.

Verdiktas


Arbatoje aptinkamos magnetinės dalelės nėra grafeno oksidas, be to, šių dalelių buvimas nereiškia, kad arbata yra pavojinga vartoti, neekologiška ar netinkama. Vaizdo įrašuose matomos dalelės yra paprasčiausia geležis. Arbatžolių apdorojimo metu tam tikras užteršimas geležies dalelėmis yra neišvengiamas dėl proceso metu naudojamų metalinių įrankių. Kai kuriose šalyse, kuriose pagaminama daugiausia arbatos, ribojamas arbatoje leistinas geležies kiekis. Pavyzdžiu, Indijoje negalima viršyti 250 mg geležies kilograme arbatos.

Melo detektoriaus komentaras


Socialiniuose tinkluose dalinamasi kelių sekundžių trukmės eksperimentu, kuriame nufilmuota, kaip eksperimentą atliekantis žmogus iš arbatos pakelio ant popieriaus lapo iškrato arbatžoles. Vėliau paimamas nedidelis magnetas, kuriuo patikrinama, ar šiam pavyks ką nors pritraukti. Prie magneto prilipusios nedidelės dalelės nubirenamos ant to paties lapo šalia arbatžolių. Eksperimento autorius nepaaiškina, ką norėta atskleisti šiuo vaizdo įrašu, tačiau juo pasidalinę asmenys nurodė, kad tokia „arbata“ galėtų būti tinkama biorobotams į kabutes įrašydamas ir žodį „ekologiška“.

Klaidinanti žinutė

Panašų vaizdo įrašą taip pat galima aptikti „Youtube“ platformoje, tik juo pasidalinęs asmuo jau atvirai nurodo esą arbatos pakeliuose yra grafeno oksido, kuris ir yra magneto pritrauktos dalelės.

Klaidinanti žinutė

„Melo detektorius“ jau ne kartą paneigė gandus neva į kai kuriuos maisto produktus dedamas grafeno oksidas. Panašūs „eksperimentai“ buvo atliekami su šokoladu, sausais pusryčių dribsniais bei kitais produktais (ČIA ir ČIA), tačiau visais šiais atvejais teiginiai apie grafeno oksidą buvo klaidingi.

Ne išimtis ir šie bandymai su arbatos pakeliais.

Nesvarbu apie kokios rūšies arbatą kalbama, jeigu ji įsigyta parduotuvėje, išlieka didelė tikimybė joje aptikti geležies dalelių. Geležis arbatoje atsiranda todėl, kad arbatos lapeliai yra džiovinami metaliniuose sieteliuose su akutėmis, o vėliau traiškomi geležiniais voleliais. Dėl šios priežasties geležies dalelės gali prilipti prie arbatos lapelių. Vėliau geležį stengiamasi pašalinti didžiuliais magnetais, tačiau tam tikras kiekis dalelių lieka ir susimaišo su arbatžolėmis.

Kai kuriose šalyse nustatytas maksimalus leistinas geležies dalelių kiekis arbatoje ir pripažįstama, kad nepasiekus šios ribos geležis nekelia jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, Indijoje nustatyta geležies ribinė vertė arbatoje iki 2016 m. siekė 150 mg/kg, tačiau nuo 2016 m. lapkričio buvo pakelta iki 250 mg/kg (ČIA). Arbatos gamintojai nuolat spaudžia tarnybas dar labiau padidinti maksimalų leistiną geležies dalelių kiekį.

Mokslininkai pripažįsta, kad geležies dalelės arbatoje yra rimta problema, be to, įžvelgia spragų geležies dalelių kiekio nustatymo arbatoje procese. Pavyzdžiui, žurnale „Journal of Plantation Crops“ publikuotame tyrime (ČIA) atkreipiamas dėmesys, kad geležies aptikimo sėkmę lemia magneto galingumas bei forma, todėl išlieka galimybė manipuliuoti rezultatais. Be to, akcentuojama ir tai, kad didesnis geležies kiekis arbatoje gadina paruoštos arbatos ir arbatos likerių kokybę.

Nepaisant to, kad geležies dalelės arbatoje yra laikomos problema, kurią ne taip lengva išspręsti dėl paties arbatos gaminimo metodo, neteisinga teigti, kad tokia arbata skirta tik „biorobotams“ ar kad ji praranda ekologiškos arbatos savybes. Geležies dalelių aptikimas arbatoje yra normalus ir tikėtinas, nors ir itin svarbu akcentuoti gerųjų gamybos praktikų laikymąsi ir pastangas riboti šių dalelių kiekį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)