Teiginiai


Šventyklos Indijoje verčia susimąstyti apie senovėje egzistavusias aukštąsias technologijas, nes buvo iškaltos iš vieno akmens.

Verdiktas


Melas. Nuotraukose užfiksuotos šventyklos buvo pastatytos viduramžiais, o ne senaisiais laikais. Visos jos pagamintos iš skirtingų akmens blokų, sujungtų tarpusavyje. Itin smulkių raštų pastatų elementuose buvimą paaiškina tai, kad visi jie buvo pagaminti iš palyginti minkštų akmenų – marmuro, smiltainio ir muilo akmens. Tai leido atsiskleisti meistrų talentui ir išgauti preciziškas formas.

Melo detektoriaus komentaras


Nuotraukose matomos šventyklos yra laikomos vienais įspūdingiausių Indijos maldos namų. Viena iš jų – Kandariya Mahadeva šventykla – yra Khajuraho mieste, centrinėje Indijoje. Ji buvo baigta statyti maždaug 1030 m. ir yra viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių periodo šventyklų Indijoje.

Ant masyvių granito pamatų stovinti šventykla pastatyta iš smiltainio, kuriam sujungti nenaudotas jog skiedinys. Akmenys buvo sujungti dantytomis jungtimis, kurias viena prie kitos laiko sunkio jėga, o kolonos ir architravai sudaryti iš megalitų, sveriančių iki 20 tonų.

Taigi, netiesa, kad ši šventykla buvo iškalta iš vieno akmens. Tiesą sakant, pastatai, iškalti gyvose uolose buvo labiau būdingi ankstyvosioms šventykloms Indijoje, kurias vėliau palaipsniui pakeitė laisvai stovinčios akmeninės šventyklos, kur didžiuliai akmens gabalai vienas su kitu buvo jungiami dantytomis jungtimis ar metaliniais strypais.

Nors ši šventykla žavi detalių gausa ir smulkumu, kurį buvo įmanoma išgauti tik naudojant itin aukštos kokybės smiltainį, pasaulyje ji garsėja ne dėl to šių bruožų, o dėl erotinių scenų gausos šventyklos ornamentuose (čia).

Klaidinanti žinutė

Kitame paveikslėlyje matomas pastatas – Ranakpur Jain šventykla, esanti Ranakpur miestelyje, Radžastano valstijoje. Jos atsiradimo aplinkybės buvo puikiai dokumentuotos. Pastatų kompleksas baigtas 1437 m., jį sudaro 7 šventyklos, paskirtos dvasinio dharmos mokytojo Tirthankara garbei.

Įspūdinga 4,500 m2 plotą apimanti Ranakpur Jain šventykla sukurta iš baltojo marmuro, ją sudaro 1444 marmuriniai pilioriai, dvidešimt devynios salės, aštuoniasdešimt kupolų ir 426 kolonos (čia). Tik kai kurios šventyklos detalės, pavyzdžiui, dievaičio Parshvanatha skulptūra, iš tiesų buvo iškalta iš vieno marmuro luito (čia).

Trečiasis socialiniuose tinkluose paviešintas atvaizdas – Lakshmi Narasimha šventyklos nuotrauka. Dievui Višnu dedikuoti maldos namai stūkso Karnatakos valstijoje. Pastatas buvo baigtas statyti maždaug 1250 m. Kadangi šventykla pastatyta iš muilo akmens, kuris yra itin minkštas, tai leido meistrams pademonstruoti savo atidumą detalėms ir sukurti itin smulkius subtilius raštus. Tai ir paaiškina, kaip atsirado įspūdingi pastato elementai, tačiau tokia pasirinkta medžiaga reiškia ir tai, kad kiekviena skulptūra yra itin trapi ir gali lengvai deformuotis.

Visos žinutėse parodytos Indijos šventyklos buvo pastatytos viduramžių periodu ir negali būti laikomos senovės pastatais, be to, jų konstrukcijai naudoti sąlyginai minkšti akmenys, kurių savybės leidžia išskobti itin smulkias ir subtilias detales.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją