Teiginiai
Kava – Akrilamidas – Vėžys. Akrilamidas yra labai toksiška į plastiką panaši medžiaga, kuri klasifikuojama kaip kancerogenas. Akrilamidas yra visoje kavoje, kaip neišvengiamas skrudinimo reakcijos produktas.
Verdiktas
Melas. Nėra jokių mokslinių tyrimų, kuriuose būtų aiškiai nustatyta, kad kavoje esantis akrilamidas sukelia vėžį, o net teigiama, kad kava sumažina riziką susirgti vėžiu.
Melo detektoriaus komentaras
Akrilamidas yra cheminis junginys, susidarantis aukštoje temperatūroje (aukščiau nei +120 °C) termiškai apdorojant daug angliavandenių, tokių kaip krakmolas, gliukozė, fruktozė turinčius produktus mažai drėgmės turinčiomis sąlygomis. Akrilamidas susidaro reaguojant redukuojantiems cukrams ir amino rūgščiai asparaginui. Vykstant šiai reakcijai, kepami ar skrudinami maisto produktai įgauna rudą spalvą, aromatą ir skonį. Susidariusio akrilamido kiekis maiste priklauso nuo žaliavos auginimo būdo, rūšies, produkto gamybos temperatūros, kepimo laiko, galutinio produkto drėgmės. Akrilamidas natūraliai susidaro apdorotuose maisto produktuose, jis negali susidaryti iš maisto pakavimo medžiagų ar iš aplinkos. Produktai, kuriuose gali susidaryti akrilamidas: bulvių traškučiai, gruzdintos bulvytės, sausainiai, vafliai, trapučiai ir kiti miltinės konditerijos gaminiai, sausi pusryčiai, tirpi kava, kavos pupelės, kavos pakaitalai, duona, perdirbti grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams (čia).
Akrilamidas, kurio buvimas maisto produktuose buvo paskelbtas visuomenei 2002 m. ir kurio svarba mūsų gyvenime nuo to laiko didėja, vis dar turi daug nežinomų dalykų, susijusių su jo susidarymo mechanizmu, kiekiu maisto produktuose ir poveikiu sveikatai. Šis neapibrėžtumas kelia didelį susirūpinimą svarstant galimą akrilamido riziką. Todėl reikėtų gauti daugiau informacijos apie visus veiksnius, kuriuos gali sukelti akrilamido poveikis su maistu, ir, tvarkant šią informaciją, reikėtų parengti prasmingą visuomenės sveikatos politiką. Todėl daugelis mokslininkų aptarė įvairius akrilamido aspektus, o tyrimai tebevyksta ir šiandien (čia).
Beje, atsižvelgiant į šiame tyrime gautą informaciją, gana sunku aiškiai pasakyti, kad yra teigiamas ryšys tarp akrilamido poveikio su maistu ir vėžio tipų. Be to, tiesioginio ryšio su maisto akrilamido poveikiu organams ar sistemoms nenustatyta.
Kitame tyrime buvo tirta būtent kavos poveikis sveikatai. Tyrimo autoriai teigia, kad dabartinis neapibrėžtumas dėl kancerogeninio akrilamido, vartojamo laikantis įprastos mitybos, potencialo geriausiai išryškėja palyginus tariamą akrilamido poveikį su tuo, kas susiję su kavos vartojimu, kuri dažnai teigiama, kad tai yra pagrindinis akrilamido turintis maisto produktas, manoma, kad tai sudaro 9-29 proc. per dieną suvartojamo akrilamido kiekio.
Tačiau daugumoje apžvalgų apie visą gyvenimą trunkančio kavos vartojimo pasekmes vėžiui daroma išvada, kad kavos vartojimas nedidina vėžio išsivystymo rizikos daugelyje vietovių ir netgi sumažina vėžio riziką kai kuriose vietose, pavyzdžiui, kepenyse, kiaušidėse, skydliaukėje, gimdos gleivinėje, virškinimo trakte. Priežastinio ryšio tarp kavos ir krūties, plaučių, šlapimo pūslės, kasos ar prostatos vėžio rizikos nėra, kaip ne kartą teigiama apžvalgose ir metaanalizėse. 2016 metais Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) darbo grupės ekspertų grupė iš naujo įvertino kavos vartojimo poveikį sergamumui vėžiu. Peržiūrėjusi daugiau nei 1000 tyrimų su žmonėmis ir gyvūnais, darbo grupė padarė išvadą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių viso kavos gėrimo kancerogeniškumą, ir priskyrė kavą 3 grupei, ty „nepriskiriama kancerogeniškumo žmonėms“ (čia).
Todėl konstatuojama, kad be antikancerogeninio kavos poveikio, pastebėto nepaisant kintamo akrilamido kiekio gėrime dėl skrudinimo proceso, kavos vartojimas taip pat daro teigiamą poveikį sveikatai ir savijautai bei užkerta kelią įvairioms patologijoms daugelyje centrinių ir periferinių organų.