Teiginiai
Nuo kitų metų lietuviai privalės mokėti už lietaus vandenį.
Verdiktas
Melas. Seimas pritarė Aplinkos ministerijos įstatymo projektui, kuriuo nuo 2024 m. sausio 1 d. įteisintas registras asmenims, išgaunantiems 10 m3 ir daugiau paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio. Užsiregistruoti privalo valstybinių upių ir ežerų naudotojai, o ne nuosavo sklypo vandens telkinio savininkai. Registracija nereiškia, kad gyventojai privalės mokėti už lietaus vandenį. Mokestis bus įvedamas tik tiems subjektams, kurie išgauna 100 m3 ir daugiau vandens per parą iš vieno vandens telkinio.
Melo detektoriaus komentaras
Socialinių tinklų naudotojai dalinasi straipsniais ir reportažais iš Lietuvos bei Baltarusijos žiniasklaidos priemonių dėl vadinamojo lietaus mokesčio, tačiau juose – apstu klaidingos informacijos. „Melo detektorius“ paaiškina, kokie pokyčiai iš tiesų numatomi Aplinkos ministerijos įstatymo projektu.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įteisinta privaloma registracija asmenims, kurie išnaudoja 10 m3 ir daugiau paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio. Registracija galioja ir tiems asmenims, kurie praleidžia paviršinį vandenį per hidrotechninius statinius ir naudoja jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse (čia).
Sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus. Anot Aplinkos ministerijos, paviršinio vandens naudotojų registravimas suteiks galimybę identifikuoti visus paviršinio vandens naudotojus, sunaudojančius 10 m3 per parą ir daugiau vandens. Tokie asmenys privalės užpildyti formą ir ją nusiųsti Aplinkos apsaugos agentūrai (čia).
Svarbu pažymėti, kad registracija būtų neprivaloma asmenims, kurie sunaudoja mažiau nei 10 m3 per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio ir naudojasi vandeniu iš dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame sklype. Taip pat paviršinio vandens telkinio vandens naudojimo išimtys galiotų ekstremalių situacijų metu arba gaisrams gesinti (čia).
Aplinkos ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad, esant poreikiui, būtų galima nustatyti aplinkosauginius apribojimus arba papildomas paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis telkinio, su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir vandens kokybei (čia).
Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma mokesčių prievolė ūkio subjektams, išgaunantiems 100 m3 ir daugiau vandens per parą iš vieno vandens telkinio. Tačiau prievolė nebūtų taikoma, jei išgautas vandens kiekis siektų iki 100 m3 (čia).