Ar nelaimė Viršuliškių daugiabutyje – teroro aktas?

Tragiška nelaimė Viršuliškių gatvės daugiabutyje, kai dėl sprogimo viename bute užsidegė kone visas namas, kuris dabar jau nebeeksploatuojamas, tapo ir sąmokslo teorijų bei melagienų skleidėjų taikiniu. Socialiniuose tinkluose dėstoma melaginga versija, kad šis sprogimas yra teroro aktas, policija apie jį žinojo, tačiau nesiėmė priemonių, kad nelaimė neįvyktų.

Teiginiai

Policija žinojo apie rengiamą teroro aktą Viršuliškių gatvėje, nes kaimynas grasino susprogdinti namą.

Verdiktas

Melas. Nors vis dar vyksta tyrimas nustatyti sprogimo ir gaisro Viršuliškių daugiabutyje priežastis, tarp jų teroro aktas nėra minimas. Tiesa ta, kad policija tą pačią dieną prieš sprogimą lankėsi minėtame daugiabutyje, tačiau vizitas su būsima nelaime niekaip nėra susijęs.

Melo detektoriaus komentaras

Socialiniuose tinkluose aiškinama, kad „žmonės pasakoja matę, kad likus valandai iki sprogimo, prie namo buvo atvažiavusi policija – kėlė versiją dėl to, kad neva kažkas laiptinėje užuodė dujų kvapą. Policija atvyko, tačiau sprogdintojas neatidarė durų. Tada namas ir sprogo“. Dar anksčiau tas pats internautas rašė, jog kaimynai yra įsitikinę, kad „daugiabutyje Viršuliškių rajone sprogo bomba. Neva tas butas buvo išnuomotas kažkokiems atvykėliams“.

Tačiau tiesa yra ta, kad sausio 2-ąją prieš vidurdienį sprogimas įvyko ketvirtajame aukšte esančiame bute. Jis buvo toks stiprus, kad sudrebino visas pastato konstrukcijas, išgriovė kai kurias sienas, o po sprogimo iškart kilo gaisras net keturiuose butuose. Ši nelaimė pareikalavo dviejų žmonių gyvybių: žuvo septynerių metų berniukas, o taip pat ir vyras, kurio bute kilo sprogimas (čia).

Nuo gaisro nukentėjusio namo gyventojai kėlė kaimyno, kurio bute įvyko sprogimas, savižudybės versiją, tačiau apie teroro aktą neužsiminė nė žodžiu (čia https://lnk.lt/straipsniai/visi/po-gaisro-virsuliskese-nelaimes-sukrestu-liudininku-pasakojimai/229169).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius DELFI TV laidoje „Iš esmės“ teigė, kad šiuo metu vyksta tyrimas, kas sukėlė sprogimą, o po jo sekė gaisras. „Akivaizdu, kad pastatas paveiktas slėginio poveikio. Akivaizdu, kad sprogimas įvyko pastato viduje, nes slėgis į šonus, išstumdytos, išgriautos pertvaros. Aš savo nuomonę tikrai turiu iš to, ką mačiau, bet sulauksime ekspertizės, kuri atkurs visą vaizdą. O priežastys – ar kažkurio prietaiso gedimas, ar savaiminis nuotėkis, ar tyčinis veiksmas“, – vardijo S. Greičius.

Jis pabrėžė, jog „kai kuriais atvejais taip yra, gali būti, kad žmonės piktybiškai gali pakenkti, neatmestina versija, atlikus ekspertizę visų viryklių, buitinių prietaisų, vamzdynų, manau, kad ta galutinė versija bus pakankamai aiški, ar tai buvo prietaiso gedimas ar tyčinė veikla. Dabar tik faktas, kad įvyko sprogimas ir iškart degimas per keturis butus“ (čia).

S. Greičius tvirtino, kad tyrimo išvados yra ne dienų ir net savaičių klausimas, jis gali užtrukti, nes atvejis – labai sudėtingas.

Vilniaus policijos vadovas Renaldas Žekonis prieš kelias dienas sakė, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios tragedijos dar nepradėtas. „Renkama medžiaga ikiteisminiam tyrimui preliminariai pagal BK 187 str. 2 d. dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo. Medžiaga renkama pagal faktą, pagal situaciją, kurią dabar visi matome prie to daugiabučio. Tada, kai kolegos ugniagesiai galės įeiti į vidų ir kai ekspertai galės pasakyti sprogimo ir gaisro priežastį, tada galėsime imtis teisinio vertinimo faktinių aplinkybių tiek pagal mano paminėtą BK straipsnį, tiek ir dėl rastų kūnų mirties priežasties nustatymo“, – sakė R. Žekonis (čia). Tačiau ir jis neužsiminė, kad gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teroro akto.

Kalbos apie tai, kad policija žinojo apie Viršuliškių gatvės daugiabutyje planuojamą įvykdyti teroro aktą neturi jokio pagrindo. Jos, matyt, gimė iš to, kad tą pačią dieną, kai įvyko nelaimė, policijos pareigūnai lankėsi minėtame bute.

„Ten lankėsi veiklos pareigūnai pagal seną įvykį, kuris buvo rugsėjo 28 d.“, – LRT.lt sakė Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Tą dieną į policiją asmuo kreipėsi dėl sukčiavimo, neatsiskaitymo už paslaugas, todėl pareigūnai rinko medžiagą, tikslindami aplinkybes. Atvykę į Viršuliškių 101 namą, į apklausiamo asmens butą jie vis tik nepateko ir išvažiavo. Policija neskelbia, kuriame bute lankėsi policija (čia). J. Samorokovskaja pridūrė, kad niekas iš gyventojų nekvietė policijos dėl jaučiamo dujų kvapo.

Visuotinė lietuvių enciklopecija teroro aktą apibrėžia kaip vieno ar grupės asmenų siekiant įbauginti padarytą nusikalstamą veiką, grubiai pažeidžianti viešąją tvarką. Teroro aktas dažniausiai būna nukreiptas prieš valdžios ir teisėsaugos institucijas (pvz., parlamentą, vyriausybę, teismą, policiją ir kita), įtakingus asmenis (pvz., prezidentą), strateginius objektus (oro ar jūrų navigacinius įrenginius, branduolinę elektrinę ir kita) (čia).

Lietuvos Baudžiamajame kodekse taip pat numatyta atsakomybė už teroro aktą, tačiau, kaip ir minėta anksčiau, net ir vykstant tyrimui dėl sprogimo ir gaisro priežasties Viršuliškių gatvės daugiabutyje teroro akto versija net nekeliama.

• Šaltiniai
• Atskleidė daugiau tragiško gaisro Viršuliškių daugiabutyje detalių: tokio atvejo Lietuvoje dar nėra buvę
• Iš esmės. Ar buvo įmanoma daugiabučio gaisre Vilniuje išgelbėti vaiką?
• Po gaisro Viršuliškėse: nelaimės sukrėstų liudininkų pasakojimai
• Tarnybos sureagavo į žuvusio vaiko artimųjų teiginius: gelbėtojai karštyje ir dūmuose nieko nematė, jokių gyvybės požymių nebuvo
• Tiesiogiai: naujausia informacija apie gaisrą Viršuliškėse esančiame daugiabutyje
• Tragiško gaisro Vilniaus daugiabutyje atomazga – išnešti abiejų žuvusiųjų kūnai
• Dėl sprogimo Viršuliškėse pakraupę kaimynai pirštu bedžia į keistuolį: „Paskutinėmis dienomis užsikabinęs langus kilimais buvo“
• Ar prieš gaisrą policija vyko į Viršuliškių daugiabutį? Vizitas buvo, tačiau tikslas – ne pagalbos šauksmas
• Teroro aktas
• 250 straipsnis. Teroro aktas