Teiginiai
2023 m. išsiveržę ugnikalniai simbolizuoja kataklizmą, reikia žinoti, ką daryti ir kur bėgti.
Verdiktas
Melas ir informacija, kuriai trūksta konteksto. Planetoje vulkaninis aktyvumas nėra padidėjęs.
Melo detektoriaus komentaras
Vaizdo siužete minimi skirtingi 2023 m. išsiveržę ugnikalniai Italijoje, Islandijoje, Japonijoje, Indonezijoje ir kt. Jo pradžioje teigiama, kad vyks speciali konferencija, kurioje visuomenė esą sužinos, ką daryti ir kur bėgti. Ugnikalniai vadinami monstrais, kurie bunda, sudaromas įspūdis, kad vyksta kataklizmas, kurio reikia baimintis.
Sekant socialinių medijų įrašus, tikrai gali pasirodyti, kad Žemėje suaktyvėjo ugnikalniai. Tačiau taip nėra.
Mūsų planeta yra vulkaniškai aktyvi – remiantis „Smithsonian Institution's Global Volcanism Program“, kasdien čia veržiasi bent 40–50 ugnikalnių. Pavyzdžiui, spalio 11 d. (tos dienos duomenys svetainėje yra naujausi), pasaulyje veržėsi 46 ugnikalniai. Apskritai, per pastaruosius 12 tūkst. metų Žemėje buvo aktyvių apie 1350 ugnikalnių (čia).
Ugnikalniai yra ne tik normalu, bet ir reikalinga mūsų planetai. Daugiau nei 80 proc. Žemės paviršiaus (virš ir žemiau jūros lygio) yra vulkaninės kilmės. Be to, dujų emisijos iš vulkaninių angų per šimtus milijonų metų suformavo ankstyvuosius Žemės vandenynus ir atmosferą, kas sudarė būtinas sąlygas atsirasti gyvybei (čia).
Tačiau jei ugnikalniai veržiasi žmonių apgyvendintose vietose, suprantama, kad sulaukia daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, Islandijoje miestelyje Grindavík dėl ugnikalnio išsiveržimo pavojaus evakuoti gyventojai, sustabdytas verslas ir turizmas net aplinkinėse vietovėse (čia). Tačiau tai taip pat nėra kataklizmą simbolizuojantis įvykis. Islandijoje ugnikalniai išsiveržia gana dažnai.
Jau minėti „Smithsonian Institution's Global Volcanism Program“ atstovai mashable.com teigė: „Nestebime jokių įrodymų, kad vulkaninis aktyvumas planetoje stiprėja“ (čia).
Taigi vaizdo siužete pateikiamai informacijai trūksta konteksto. O gąsdinimai apie bundančius monstrus – nepagrįsti.