Teiginiai
Nuo 2025 m. sausio 1 d. visiems 18 metų amžiaus sulaukusiems Kinijos vyrams privaloma karinė tarnyba. Anksčiau šaukimas buvo savanoriškas, dabar pasirinkimo nebeliks. Kinijos tikslas yra sukurti 200–300 mln. karių kariuomenę.
Verdiktas
Melas. Kinija nekeičia šaukimo tvarkos. Šalyje veikia privalomąja ir savanoriška karine tarnyba paremta sistema. Būtent pastaroji laikoma pagrindine.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad nuo Naujųjų Kinijoje visi 18 metų amžiaus sulaukę vyrai bus privalomai šaukiami į karinę tarnybą. Esą iki šiol tarnyba buvo savanoriška, o nuo sausio 1-osios tampa privaloma. Kartu su vaizdo įrašu platinama informacija, kad Kinija neva bado suburti 200–300 mln. karių kariuomenę.
Atlikus platinamo vaizdo įrašo kadrų atvirkštinę vaizdų paiešką, matyti, kad informacija sparčiai plinta įvairiose „TikTok“, „X“ ir „Instagram“ paskyrose kinų bei rusų kalbomis, straipsnius su analogiška informacija skelbia ir prokremliškos rusų informavimo priemonės. Pavyzdžiui, informacija šiame (archyvas) rusų tekste žodis žodin sutampa su Lietuvoje platinama informacija.
Skleidžiamame vaizdo įraše kinų mandarinų kalba rašoma: „Nuo 2025 m. sausio 1 d. vyresni nei 18 metų vyrai privalo registruotis į karinę tarnybą. Tai garbinga pareiga ir šventa atsakomybė“. Kartu pateikiama nuoroda į Kinijos karo komplektavimo ir prievolės tarnybos puslapį (čia), kur galima rasti Kinijos Liaudies Respublikos karinės tarnybos įstatymą (čia).
Įstatyme nieko nerašoma apie nuo 2025 metų esą laukiančias karinės tarnybos permainas. Iš tikrųjų, įstatymo 15 str. numato, kad „visi piliečiai vyrai, kuriems iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. sukanka 18 metų, tais metais registruojasi į pirmąją karinę tarnybą pagal karinės tarnybos agentūros nustatytą tvarką“. Vadinasi, nuo sausio 1 d. tiesiog prasideda naujas šaukimo etapas, o ne Kinijos šaukimo pertvarka.
Kaip sudaroma Kinijos kariuomenė?
Tarnybą Kinijos kariuomenėje tam tikra prasme ir taip galima vadinti privaloma. Kinijos Liaudies Respublikos karinės tarnybos įstatymo 4 str. nurodoma, kad šalyje taikoma karinės tarnybos sistema, kurią sudaro privalomoji ir savanoriška karinė tarnyba. Būtent pastaroji laikoma pagrindine.
Tačiau įstatymo 5 str. nurodoma, kad visi šalies piliečiai, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, profesijos, šeimyninės padėties, religinių įsitikinimų ir išsilavinimo lygio, privalo atlikti karinę tarnybą pagal įstatymo nuostatas.
Įstatymo 20 str. rašoma, kad į karo tarnybą gali būti šaukiami 18–22 metų amžiaus vyrai. Atsižvelgiant į kariuomenės poreikius, gali būt šaukiamos ir moterys.
Iš tikrųjų, Kinijos liaudies išsivadavimo armija nustato reikiamą šauktinių skaičių, pagal kurį šalies provincijos gauna kvotas. Tuomet kiekviena provincija turi skirti tam tikrą skaičių karių. Jei savanorių skaičius neatitinka kvotų, vietos valdžios institucijos gali priversti asmenis stoti į karinę tarnybą (čia).
Tikslas 200–300 mln. karių?
Ir nors Kinija neslepia tikslų modernizuoti savo kariuomenę, niekur nėra skelbiama apie tariamą tikslą pasiekti 200–300 mln. karių kariuomenę.
Kinijos kariuomenė pagal karių skaičių ir taip yra didžiausia pasaulyje – joje daugiau nei 2 mln. aktyvaus personalo (čia, 2024 m. sausio duomenys). Palyginimui, pagal aktyvaus personalo skaičių kariuomenėje Jungtinės Valstijos yra trečios (beveik 1,33 mln. karių), o Rusija ketvirta (1,32 mln. karių).
Tuo metu Kinijos skaičiai, įtraukiant rezervą ir sukarintas pajėgas ar organizacijas, skirtinguose šaltiniuose nurodomi skirtingi. Tačiau, remiantis kinų 2023 m. duomenimis, bendras karinių pajėgų skaičius šalyje siekia 4 mln. (čia).
Taigi, iš kur atsirado skaičius 200 mln. karių? Nagrinėjant šaltinius, išryškėja du variantai. Viena vertus, kalbant apie Kinijos karinį potencialą dažnai cituojama JAV Strateginių mokslų instituto 1998 m. parengta apžvalga būtent šiuo klausimu. Joje rašoma: „Kinija, kurioje gyvena daugiau nei 1,2 milijardo žmonių, taip pat turi potencialią darbo jėgos bazę, kurią sudaro dar 200 milijonų vyrų, tinkamų karinei tarnybai bet kuriuo metu“ (čia).
Antroji teorija – religinė. Internete galima išvysti „Kinijos 200 mln. karių kariuomenės pranašystės“ sąmokslo teoriją. Tikėtina, kad ji grindžiama apjungus minėtą 1998 m. apžvalgą ir eilutę iš Biblijos Apreiškimo Jonui knygos (9:16). Ten rašoma: „Jų kariuomenės skaičius – aš išgirdau jų skaičių – buvo du miriadai miriadų raitelių“ (čia). Miriadas yra 10 tūkst. (čia), tad „du miriadai miriadų“ reikštų 200 mln. Nežinia, kodėl Biblijos eilutę pasirinkta susieti būtent su Kinija, tačiau tai tėra sąmokslo teorija.
Kokių permainų imasi Kinijos kariuomenė?
Į Taivaną nusitaikiusi Kinija neslepia, kad siekia modernizuoti savo kariuomenę, kad ši pasiektų „aukščiausią lygį“ iki 2027-ųjų (čia). (Nors šiam tikslui pasiekti keltos ir kitos datos – 2035 ir 2049 metai čia).
Pavyzdžiui, šių metų pabaigoje tikimasi priimti įstatymą, numatantį privalomą karinį parengimą vidurinių mokyklų moksleiviams ir universitetų studentams.
Pagal siūlomus pakeitimus, vietos karinės institucijos ir nacionalinės švietimo institucijos privalėtų prižiūrėti žygiavimo ir šaudymo pratybas vidurinėse mokyklose ir universitetuose (čia).
Be to, pernai pavasarį Kinijos vyriausybė peržiūrėjo šaukimo į kariuomenę įstatymus, leisdama į atsargą išėjusiems kariams vėl stoti į kariuomenę ir padidindama verbavimo mastą, orientuotą į žinias kosmoso ir elektroninio karo srityje (čia).
Šaltiniai
Beijing Plans ’Compulsory’ Military Training For Chinese Students To Boost China’s National Security
An Analysis of Chinese Military Reform – Towards the US Model?
China revises military conscription laws in space warfare push
Largest armies in the world ranked by active military personnel as of January 2024
2023 Report on the Military and Security Developments Involving the People’s Republic of China
