Teiginiai

Smithsonian institutas sunaikino tūkstančius milžiniškų skeletų, kurie priklausė anksčiau Žemėje gyvenusiems milžinams, norėdamas nuslėpti artefaktus, kurie galėjo pakeisti žmonių istorijos suvokimą.

Verdiktas

Melas. Istorijos apie neva Žemėje gyvenusius milžinus, kurių kaulai buvo atrasti archeologų, o vėliau sunaikinti Smithsonian muziejaus, yra išgalvotos. Vienintelis joms pagrįsti pasitelkiamas įrodymas – fotografijos, tačiau dalis jų yra meninių skulptūrų nuotraukos, kitos – sukurtos pasinaudojus nuotraukų redagavimo programomis, o dar kitos – įprastų skeletų nuotraukos nufotografuotos iš labai arti, todėl aplinkui esantys kiti objektai palyginti su jais atrodo mažyčiai.

Melo detektoriaus komentaras

Socialiniuose tinkluose vasario mėnesį ir vėl pradėjo plisti jau keletą metų skleidžiama išgalvota istorija apie tai, kad Smithsonian institutas, įsikūręs JAV, sunaikino tūkstančius milžiniškų skeletų, kurie esą priklausė anksčiau Žemėje gyvenusiems milžinams. Be to, pranešimai paremti neva JAV Aukščiausiojo teismo duotu nurodymu paskelbti praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje įslaptintus dokumentus, įrodančius šių istorinių artefaktų, galėjusių pakeisti požiūrį į žmonių istoriją, sunaikinimą. Be to, šie pranešimai iliustruoti neva pasakojimo tikrumo įrodančiomis fotografijomis, kuriose vaizduojami milžiniški žmonių palaikai.

Iš tiesų, JAV Aukščiausiasis teismas niekada nepranešė apie jokius išslaptintus Smithsonian institutui priklausiusius dokumentus, apie tai nerašė ir nė viena žiniasklaidos priemonė, nors tokio masto naujiena turėtų iš esmės sukrėsti žmoniją. Be to, faktų tikrintojams „Lead Stories“ susisiekus su Smithsonian atstovu dar 2022 m. jis patvirtino, kad internete platinama istorija yra netikra.

Istorija apie įtakingo amerikiečių muziejaus neva sunaikintus milžinų palaikus lietuviškose socialinių tinklų paskyrose ir paranormalias naujienas skelbiančiuose portaluose buvo pasirodžiusi ir anksčiau. 2014 m. straipsniu apie Smithsonian muziejaus neva sunaikintus skeletus dalinosi portalas jezus.lt (aut. past. – šiuo metu straipsnis jau nebeprieinamas), 2015 m. tekstą „Žemėje gyveno milžinai – tai pripažino Smitsono institutas“ publikavo portalas anomalija.lt (ČIA), o 2016 m. šią istorinę melagieną paviešino ir infa.lt (ČIA).

Visi publikuoti straipsniai ir žinutės socialiniuose tinkluose iliustruoti didžiulių skeletų ir kaukolių nuotraukomis, tačiau dauguma jų buvo sukurtos grafikos dizaino menininkų, o kitos – kaip skulptūros meno eksponatai. Pavyzdžiui, minėtų straipsnių viršeliuose panaudotą dykumoje gulinčio milžiniško skeleto nuotrauką (pirmoji nuotrauka ČIA) galima aptikti dailymotion.com platformoje prieš 15 metų patalpintame mėgėjiškame trumpo metro filme „Oriono konspiracija“, kurios autorius – Seb Janiak. Po įrašu paliktame komentare filmo autorius nurodo, kad filmas yra meninis, visos jame pateikiamos detalės – išgalvotos.

Tuo tarpu fotografija, kurioje vaizduojami du didžiuliai skeletai (antroji nuotrauka ČIA), o šalia jų dirbantys archeologai yra tikra, priklausanti lenkų fotografui Jakub Śliwa, kuris dirbo Lenkijos – Egipto archeologinėje ekspedicijoje Sacharoje. Nors iš oficialių fotografo albumų ši nuotrauka jau ištrinta, graikų faktų tikrintojams „Elinika Hoaxes“ pavyko rasti suarchyvuotą vieno tokių albumų, kur matyti ta pati nuotrauka, atvaizdą. Gerai įsižiūrėjus į atvaizdą matyti, kad jame vaizduojami žmonių skeletai yra įprasto dydžio, tačiau fotografuoti iš arti, tuo tarpu kiti fone esantys objektai, pavyzdžiui, archeologai, yra toliau nuo skeletų, todėl atrodo gerokai mažesni. Tarp to paties fotografo darbų galima rasti ir daugiau įspūdingų fotografijų, kuriuose įamžintas šis efektas.

Kitos nuotraukos, pasitelktos kaip įrodymai esą anksčiau Žemėje gyveno milžinai, tėra skulptūros. Pavyzdžiui, didžiulis neva žmogui priklausęs šlaunikaulis iš tikrųjų yra eksponuojamas Mt. Blanco fosilijų muziejuje, o jo kopiją jame galima įsigyti už 450 dolerių (ČIA). Tai – Joe Tayloro daryta skulptūra, vaizduojanti didžiulį žmogaus šlaunikaulį. Tiesa, jos autorius, pasakodamas skulptūros istoriją, tvirtina esą ją sukurti paprašęs draugas pagal realų archeologinį radinį, tačiau J. Tayloro istorija prasilenkia su tikrove, mat savo parodymuose jis nuolat sumaišydavo vietas, kuriose neva buvo rastas kaulas, be to, niekada taip ir nesugebėjo pateikti realios iškasenos (ČIA).

Kitoje žinutėje panaudota didžiulio skeleto, eksponuojamo muziejuje, fotografija (ČIA) iš tiesų yra meno kūrinys, parodos „Didžiausi pasaulio menininkai“ dalis. Paroda vyko Nacionaliniame Neapolio archeologijos muziejuje 2015 m. vasario 7 – kovo 9 d., o skulptūros autorius yra menininkų grupė „Brigataes“ (ČIA).

Tuo tarpu kai kurios kitos fotografijos, publikuotos toje pačioje žinutėje, kuriose vaizduojami milžiniški pastatai ar knygos, yra tikri objektai, tačiau ir jie neįrodo milžinų egzistavimo. Pavyzdžiui, nuotraukoje, kurioje matomi šalia didžiulio rastinio namo stovintys vaikai (ČIA), iš tiesų vaizduojama antra pagal dydį pasaulyje rastinė troba, pastatyta 1905 m., o sudegusi 1964 m. Faktų tikrintojai „Snopes“ Vašingtono universiteto biblioteka pateikė daugiau išlikusių to paties didžiulio pastato fotografijų (ČIA ir ČIA).

Vienoje didžiulės knygos nuotraukoje (ČIA) vaizduojamas didžiausias žinomas viduramžių manuskriptas „Codex Gigas“, dėl didžiulio velnio piešinio dar vadinamas „Velnio biblija“. Labai didelės biblijos buvo tipiškos romaninių vienuolyno knygų gamybos tradicijai, tačiau net ir tarp jų „Codex Gigas“, kurio ilgis siekia 92 cm, pripažįstamas išskirtiniu (ČIA).

Panašios į prieš tai aptartas milžiniškų skeletų fotografijos internete buvo pasirodžiusios ir kaip grafinio meno pavyzdžiai. Pavyzdžiui, anksčiau egzistavusi interneto svetainė „Worth1000“, skirta talpinti skaitmeniniu būdu sukurtus atvaizdus, 2002 m. netgi buvo surengusi specialiai istorinėms manipuliacijoms skirtą konkursą pavadinimu „Archaelogical Anomalies 2“. Vienas iš konkurso laimėtojų kūrė būtent milžiniškų skeletų atvaizdus (ČIA ir ČIA).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją